Mirtį nešanti COVID-19 banga yra svarbiausia šios kartos istorija, o daugumai laikraščių ir naujienų portalų virusas pritraukė rekordinį skaitytojų skaičių.
Tačiau pandemija, kaip perspėja žiniasklaidos srities ekspertai, reikš pražūtį šimtams organizacijų: žurnalistai neteks darbo, o leidiniai bus uždaromi, rašo „The Guardian“.
JAV žiniasklaidos bendrovės jau reagavo į ekonomikos įšaldymo sukeltą milžinišką reklamos nuosmukį, atleisdamos daugybę darbuotojų. Kai kurie laikraščiai, kai jų paklausa tapo didžiausia, nustojo spausdintis – grįžo prie vien skaitmeninės versijos, kuri yra taip pat pažeidžiama ir priklausoma nuo reklamuotojų užgaidų.
Reklamos kiekis smuko, nes verslai sumažino savo išlaidas dėl COVID-19 ekonominio poveikio. Žurnalistikos industrijai poveikis pasijuto beveik akimirksniu.
Luizianoje, vienoje iš koronaviruso labiausiai paliestų valstijų, „Times-Picayune“ ir „The Advokate“ laikinai atleido dešimtadalį iš 400 darbuotojų, o likusieji perėjo į keturių dienų darbo savaitę.
Klivlando dienraštis „Plain Dealer“ atleido 22 naujienų skyriaus darbuotojus, įskaitant sveikatos skyriaus reporterę.
Sietle savaitinis žurnalas „Stranger“ pranešė, kad stabdo leidybą ir laikinai atleido 18 darbuotojų. Didžiausias Floridos laikraštis „Tampa Bay Times“ ėmė spausdintis du kartus per savaitę po to, kai dėl koronaviruso prarado reklamos už 1 mln. dolerių.
„Tamp Bay Times“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Paulas Tashas teigė, kad tikisi ateityje atkurti normalią veiklą – tokia žinutė nuskambėjo iš daugelio žiniasklaidos įmonių.
Tačiau kai kurie ekspertai nėra tikri, kad daugelis jų apskritai kada nors grįš į normalią būseną.
„Aš manau, kad uždarymų bus šimtai, o ne dešimtys“
Penny Abernathy, žurnalistikos ir skaitmeninės žiniasklaidos ekonomikos ekspertė iš Šiaurės Karolinos universiteto, prognozuoja, kad daug laikraščių ir interneto portalų užsidarys.
„Manau, kad bus šimtai, o ne dešimtys, – sakė P.Abernathy. – Krizė, tikėtina, labiausiai smogs mažesniems, bet palies ir tuos, kurie yra didžiulių žiniasklaidos koncernų dalis“.
Dar prieš koronavirusą žiniasklaidos industrija buvo atsidūrusi nestabilioje padėtyje, o mažesni miesto ar valstijos lygmens leidiniai yra ypač pažeidžiami.
2004–2018 m. užsidarė apie 1800 laikraščių, kai sumažėjo spausdintinius leidinius perkančių žmonių skaičius. Kol žurnalistikos industrija bandė prisitaikyti prie pasaulio, kuriame žmonės savo naujienas gauna internete, „Google“ ir „Facebook“ perėmė skaitmeninę reklamą – ir tai vos leidžia naujienų organizacijoms išsilaikyti.
„Tai nėra stipri industrija viruso krizės akivaizdoje, – teigė Kenas Doctoras, „Newsonomics“ žiniasklaidos analitikas, patariantis žiniasklaidos įmonėms pereiti prie skaitmeninio formato. – Tai buvo silpnas verslo segmentas, kuris ir prieš tai atrodė prastai – prarado 5-10 proc. pajamų 2019-aisiais, esant puikiai ekonominei situacijai“.
K.Doctoras teigė, kad vietiniai laikraščiai dėl koronaviruso netenka 30–60 proc. reklamos – tai smarkiai smogia „labai mažą atsparumą“ turinčiai industrijai.
Nepaisant to, kad dalis darbuotojų buvo atleista ir reklamos pinigai išseko, visos JAV naujienų organizacijos pranešė apie smarkiai padidėjusį skaitytojų skaičių.
Pasak K.Doctoro, kad šis rezultatas „beveik visiškai priskirtinas koronavirusui“ – kaip ir rekordiniai televizijų reitingai.
„Priežastys aiškios, – sakė T.Doctoras. – Dėl to, kad žmonės sėdi namuose, ir dėl to, kad mirtinai išgąsdinti bando suvokti, ko dar nė vienas iš mūsų niekada nebuvo išgyvenęs“.
Koronavirusas yra viso pasaulio istorija, tačiau iš prigimties ji taip pat lokali. Žmonės nori sužinoti, kiek užsikrėtimo atvejų yra jų kaimynystėje, kokie naujausi patarimai sveikatos klausimais, net kokie parkai yra uždaryti ar atviri – visa klasikinė vietinių žinių teritorija.
„Žlugo modelis, kuris 200 metų palaikė vietines naujienas“
Daugelis JAV miestų jau prarado lokalių naujienų kanalą.
2018 m. Šiaurės Karolinos universitete atliktas tyrimas nustatė, kad 1300 JAV bendruomenių visiškai neteko vietinių žinių srautą, sukurdami tai, ką tyrėjai pavadino „naujienų dykumomis“ – kur neegzistuoja vietos informacija ir žinios apie išrinktų pareigūnų veiklą.
Regioninei žurnalistikai išgyvenant sunkmetį, didelės žiniasklaidos grupės ėmė pirkti vietinius laikraščius, atleisdamos šimtus žurnalistų. Bet šiems milžinams priklausantys regioniniai leidiniai yra lygiai taip pat pažeidžiami koronaviruso – kai kuriais atvejais gal labiau.
Korporacija „Gannett“, didžiausia regioninių laikraščių savininkė JAV, nuo 2019 m. rugpjūčio prarado sunkiai įtikėtinus 94 proc. savo vertės. Didžioji dalis nuostolių patiriama nuo vasario vidurio.
Bendrovė pranešė, kad kiekvieną mėnesį darbuotojus laikinai atleis savaitei daugelyje savo leidinių – kitaip sakant, darbo užmokestis mažinimas ketvirtadaliu.
„Alden Global Capital“, kuriai priklauso daugiau nei 50 laikraščių, ilgus metus praleido pirkdama naujienų organizacijas, po to mažindama darbuotojų skaičių iki beveik tvaraus lygio. Koronaviruso protrūkio metu „Alden Global Capital“ paskelbė apie daugiau atleidimų, įskaitant triukšmingą istoriją su „Denver Post“, kur žurnalistų pastaraisiais metais jau sumažėjo 70 proc.
„Lee Enterprises“, kuriai priklauso laikraščiai 25 valstijose, paskelbė apie visuotinį darbo užmokesčio sumažinimą ir teigė, kad įves laikinus atleidimus.
Skaitytojų požiūris irgi turi pasikeisti
Jei tarp šitų tamsių naujienų yra bet viena šviesi vieta – tai, kad žmonės pagaliau suvoks sudėtingą žurnalistikos industrijos būklę.
2019 m. „Pew“ tyrime nustatyta: 71 proc. žmonių mano, kad jų vietinės naujienų organizacijos finansiškai verčiasi gerai. Tuo pačiu metu paaiškėjo, kad tik 14 proc. apklaustųjų per pastaruosius metus davė pinigų bet kuriam vietos naujienų leidiniui.
„Galime tikėtis, kad tai padidins sąmoningumą ir norą mokėti už naujienas, – rašo „The Guardian“. – Ir paskatins pagalvoti apie naujus būdus, kaip susimokėti už šias naujienas – galbūt, per jūsų mokesčių dalį iš biudžeto, o galbūt suvokus, kad laikraščiai už turinį turi apmokestinti jus labiau, nei anksčiau. Nes pelno modelis, 200 metų palaikęs naujienų šaltinius, žlugo“.
