Kintančios emocijos, neprilygintinos 2008–2009 m. krizei
Tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė sako, jog kol kas lietuvių nuotaikos ir emocijos yra dažnai kintančios. Bendrovė per karantiną atliko tris apklausas: kovą, prasidėjus karantinui, balandžio pradžioje ir balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje.
„Kol kas yra nemažėjantis informacijos poreikis: žmonės žiūri televiziją, skaito naujienų portalus, laiką leidžia socialiniuose tinkluose ir skaito informaciją apie koronavirusą. Net 92 proc. jaučiasi gerai informuoti apie įvykius“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo R.Ališauskienė.
Pasak sociologės, 9 iš 10 apklaustųjų teigė nerimaujantys dėl artimųjų sveikatos, 8 iš 10 – dėl savo sveikatos.
„Baimės, streso ir nerimo lygis, prasidėjus karantinui, buvo labai aukštas, vėliau truputį sumažėjo, apsiprato su karantinu. Vis tik dar ir dabar žmonės yra pasimetę, puolę į neigiamas emocijas, pradėjo šiek tiek kilti pyktis, bet jis labiau nukreiptas į destruktyvų elgesį, dažniau – artimoje aplinkoje. Tą fiksuoja ir policijos pareigūnai.
Baigėsi pinigai ir liko neaišku, kaip bus su verslais, darbo vietomis. Nemažai žmonių jau suprato, kad viskas po karantino taip greit nenurims, gyvenimas nebegrįš į įprastas vėžes“, – aiškino R.Ališauskienė.
Sociologė palygino dabartines rinkėjų nuotaikas su 2008-2009-ųjų, kai Lietuva susidūrė su finansų krize.
„Tuomet buvo galima išgirsti kalbų apie ateinančią krizę, o ir tokių emocinių šuolių nebuvo ir krizė praėjo pakankamai tolygiai. Taip, žmonės buvo pasimetę, bet tuomet nebuvo fiziškai atriboti.
Finansų krizės metu buvo iš dalies kalti bankai ar didžiosios finansinės institucijos, bet buvo ką kaltinti, galėjai ieškoti būdų, instrumentų, kaip išeiti iš situacijos. Dalis žmonių ieškojo kito darbo, kiti emigravo – pasaulis buvo atviras.
Tuo metu dabar mažai kas priklausė nuo žmonių, tiesiog dauguma turėjo nebedirbti ir likti namuose. Daugelis turėjo planų investuoti, ėmė paskolas, atrodė, kad viskas auga, ir staiga viskas sugriuvo per naktį, tačiau tarsi nėra ką kaltinti. Be to, jautresnės temos negu sveikata tikriausiai negalėtum sugalvoti...“ – komentavo R.Ališauskienė.
Nesutaria, kokiomis nuotaikomis pasitiks rinkimus
Ekonomistas Ž.Mauricas naujienų portalui lrytas.lt teigia, jog dauguma gyventojų prieš spalio pradžioje įvyksiančius Seimo rinkimus dar nebus pajutę krizės poveikio, o adrenalino pakilimas dar nebus išblėsęs. Tuo požiūriu, pasak ekonomisto, valdantiesiems rinkimų data – spalio 11 d. – yra palanki.
„Kitas pavasaris arba dar vėlesnė data valdantiesiems būtų mažiau palanki, o rudenį dar rinkėjai bus pailsėję po vasaros atostogų – tai taip pat lemia rinkėjų nuotaikas. Spalį būna didžiausi akcijų kritimai, o būsimi mūsų Seimo rinkimai yra „ant ribos“, tad nuotaikos dar nebus tokios blogos, ypač, jei seksis susitvarkyti su sveikatos apsaugos krize.
Kol kas koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje yra vienas mažiausių (lyginant su Europa, - red.). Jei panašios tendencijos išsilaikys ar virusas bus apskritai įveiktas – tai bus didelis pliusas valdantiesiems“, – aiškino ekonomistas.
Be to, pasak Ž.Maurico, nemažos dalies gyventojų pajamos nemažės ar netgi didės – štai pensininkai rugpjūtį sulauks ir 200 eurų priedų. Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai išliks taip pat tokie patys, didesnių atlyginimų sulauks šalies medikai.
„Taip pat didelio neigiamo krizės poveikio neturėtų pajusti ir dalis privataus sektoriaus darbuotojų, pavyzdžiui, mažmenine prekyba užsiimančių įmonių darbuotojai“, – pridūrė pašnekovas.
Taigi bent jau ekonominio ciklo prasme, pasak Ž.Maurico, situacija yra palanki valdantiesiems, „jei patys neprisivirs košės ir neateis antroji viruso banga.“
„Pastarasis yra nepriklausantis nuo valdžios sprendimų, o kitas – priklausantis. Dėl to dabar neriamasi iš kailio, kad ištaisytų pirmines padarytas klaidas – valdantieji dabar stengiasi įlieti pinigų į ekonomiką, kompensuoti prastovas ir pan.“ – tęsė Ž.Mauricas.
Vis tik sociologė R.Ališauskienė nepritaria Ž.Mauricui ir teigia, jog dalis žmonių krizę jau patiria visu smarkumu. Ta dalis – žmonės, kuriems jau pasibaigė pinigai, nes baigėsi santaupos, o dirbti negali iki šiol arba dirba su apribojimais.
„Mes klausėme žmonių, kiek jie galėtų laiko išgyventi, jei netektų pajamų ar darbo. Beveik 40 proc. apklaustųjų sakė, kad ne daugiau 2–3 mėnesių. Visų pajamų jau neteko pakankamai daug žmonių, o ir išmokos pasiekia dar ne visus.
Dažniausiai tai yra žmonės su menkiausiomis pajamomis, neturintys santaupų ir gyvenantys nuo algos iki algos. Be to, padaugėjo imančių greituosius kreditus, kuriuos reikės grąžinti. Taigi jie vienaip ar kitaip jau susidūrė su krizės padariniais ir iki rudens bus bjaurusis periodas“ – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo R.Ališauskienė.
Pasak sociologės, šiuo metu labiausiai skundžiasi ir psichologinę, profesinę bei finansinę grėsmę ir pasekmes jaučia jaunesni nei 30 metų asmenys.
„Nerimo, streso ir pykčio pokyčiai jiems per šį laikotarpį yra didžiausi. Jie turi paskolų arba moka už būsto nuomą, nemažai yra auginančių mažus vaikus. Tėvai turi ir dirbti nuotoliniu būdu, ir prižiūrėti vaikus, kad šie mokytųsi. Ši visuomenės dalis gyvena tikrai ne pilyse gyvena, sąlygos nėra pačios geriausios.
Jie yra labiausiai pažeisti dar ir dėl to, kad ši krizė jiems yra pirma, tuo metu vyresni jau matė ir gyvenimą bei krizes Sovietų Sąjungoje, 1998 m. taip pat buvo kilusi didelė finansinė krizė, vėliau – 2008-aisiais. Taigi vyresni ne pirmą kartą susiduria su sunkumais, yra matę gyvenimo, atsargesni, jie kažkaip susitvarko ir dar sugeba padėti vaikams“, – visuomenės grupes palygino sociologė.
Nuotaikos pasikeis, kai veršimės diržus
Didysis galvos skausmas valdantiesiems prasidės sulig biudžeto formavimu, vis tik pastarasis Lietuvoje pradedamas formuoti vienos Vyriausybės, o baigiamas – jau kitos. Biudžetas formuojamas netgi per rinkimus ir po rinkimų.
„Ši praktika pas mus yra keista. Susitarti dėl kitų metų biudžeto bus itin sunku, ypač, jei nematysime ryškaus ekonominio augimo, nes tada mums į biudžetą reikės įrašyti deficito dydį. Jis turbūt bus labai baisus, dviženklis, bet, kadangi jis ateis metų eigoje, niekas dėl to akmenų į Vyriausybės daržą nemėtys, tačiau klausimas, kaip stipriai reikės visiems veržtis diržus.
Kai prasidės diskusijos dėl diržų veržimosi – tuomet gali būti antrinis poveikis. Taigi kitų metų biudžeto svarstymas gali būti lakmuso popierėlis, kuris parodys, kaip mes susitvarkėme ir nuo kokios startinės pozicijos mes prasidėsime, kokie bus prioritetai“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo Ž.Mauricas.
Maža to, toną užduos ir Europos Komisija, bus sunkiau planuoti ekonomikos skatinimo priemones ir išlaidas.
„Galima pasakyti tiek, kad Vyriausybei pasisekė, jog pandemija kilo vasarį, o ne praėjusių metų lapkritį, nes jei tai būtų nutikę lapkritį, prognozės jau būtų buvusios neigiamos, o tuomet būtų reikėję sakyti, kad pensijos yra įšaldomos. Kitąmet pensijos tikrai turėtų nebeaugti, nes jei BVP einamaisiais metais yra neigiamas, prognozė kitiems metams – taip pat neigiama, pensijos augti negali“, – aiškino ekonomistas.
Pasigenda stiprios opozicijos
Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas V.Dumbliauskas sako, kad valstiečiai, norėdami Seime pabūti dar ketverius metus, dėl pergalės rinkimuose „gali visus įkišti į skolas“.
„Didžiausią nerimą man kelia tai, kad jie neturi rimtų ekonomistų, kurie kurtų strategijas, matytų makroekonominius procesus. Tačiau nusikalstamai tyli ir opozicija, konservatoriai turi Ingridą Šimonytę, kitus kelis ekonomistus, kurie galėtų kalbėti. Tokių žmonių galėtų atrasti ir socialdemokratai, bet kažkodėl visi tyli“, – stebisi politologas.
Jo žodžiais, valstiečiai, neturėdami ekonomistų, bet turėdami karštą norą laimėti rinkimus „gali priskaldyti malkų“. Tuo metu pinigų dalinimas pensininkams esą noras įtikti aktyviai rinkimuose dalyvaujančiai visuomenės daliai.
„Dabar ateina opozicijos eilė, nes epidemija kaip ir suvaldyta, galima diskutuoti, atsiranda daug alternatyvų ir jos turi būti išdiskutuotos. Konservatoriai ir socialdemokratai turėtų kur kas ryškiau veikti, bet nėra nei opozicijos, nei prezidento“, – tęsė V.Dumbliauskas.
Svarbi ministerija – vis dar be vadovo
Lrytas.lt primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau daugiau kaip pusmetį neturi nuolatinio vadovo.
Ekonomistas Ž.Mauricas pastebi, kad apskritai parlamento atstovai kol kas yra pakankamai pasyvūs, o opozicija taip pat didesnį dėmesį skiria sveikatos apsaugos, o ne būsimai galimai ekonomikos krizei įveikti.
Prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus Luko Savicko kandidatūrą valdantieji tikino, kad geresnių pasiūlymų už pirmiau teiktąjį neturi, todėl naujų kandidatų prezidentui jie nebesiūlys.
„Apie ekonominę krizę kol kas tikrai buvo labai mažai kalbama ir užleista vieta įvairių kitų sričių ekspertams.
Tai nėra blogai, bet rinkėjai turės sukti galvą, ar rinktis partiją pagal sveikatos krizės suvaldymą – ir čia pranašumų turės valdantieji, ar laukti kažko kito, kas plačiau pasisakytų apie ekonomiką. Spėju, kad gali būti didelis pasimetimas, už ką balsuoti.
Tai atvers kelią ir populistiniams pasiūlymams, kurie kitąmet bandys pažadais maitinti žmones: didinti nedarbo išmokas, pensijas ir kt. Tačiau tai – pavojinga kryptis, kalbant apie ilgalaikį Lietuvos finansų ir ekonomikos tvarumą. Nes viena – laiku pradėti, bet ne mažiau svarbu – laiku sustoti“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo Ž.Mauricas.
