Žinią apie Baltijos šalių „kelionių burbulą“ pastebėjo pasaulis – apkalbėjo 1,5 mlrd. auditoriją turinti žiniasklaida

Gegužės 6 d. pasirodžiusi žinia apie trijų Baltijos valstybių planuojamą kurti išskirtinį „kelionių burbulą“ sulaukė išskirtinio pasaulio žiniasklaidos dėmesio – per mažiau nei dvi savaites visame pasaulyje pasirodė daugiau nei tūkstantis publikacijų, kuriose Lietuva, Latvija ir Estija įvardytos kaip sektinas koronaviruso suvaldymo pavyzdys, o suformuotas šalių „kelionių burbulas“ įvertintas kaip įdomi idėja ieškant ekonomikos atgaivinimo būdų.

 Per mažiau nei dvi savaites visame pasaulyje pasirodė daugiau nei tūkstantis publikacijų, kuriose Lietuva, Latvija ir Estija įvardytos kaip sektinas koronaviruso suvaldymo pavyzdys.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Per mažiau nei dvi savaites visame pasaulyje pasirodė daugiau nei tūkstantis publikacijų, kuriose Lietuva, Latvija ir Estija įvardytos kaip sektinas koronaviruso suvaldymo pavyzdys.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Per mažiau nei dvi savaites visame pasaulyje pasirodė daugiau nei tūkstantis publikacijų, kuriose Lietuva, Latvija ir Estija įvardytos kaip sektinas koronaviruso suvaldymo pavyzdys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Per mažiau nei dvi savaites visame pasaulyje pasirodė daugiau nei tūkstantis publikacijų, kuriose Lietuva, Latvija ir Estija įvardytos kaip sektinas koronaviruso suvaldymo pavyzdys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Per mažiau nei dvi savaites visame pasaulyje pasirodė daugiau nei tūkstantis publikacijų, kuriose Lietuva, Latvija ir Estija įvardytos kaip sektinas koronaviruso suvaldymo pavyzdys.<br>lrytas.lt nuotr.
Per mažiau nei dvi savaites visame pasaulyje pasirodė daugiau nei tūkstantis publikacijų, kuriose Lietuva, Latvija ir Estija įvardytos kaip sektinas koronaviruso suvaldymo pavyzdys.<br>lrytas.lt nuotr.
Per mažiau nei dvi savaites visame pasaulyje pasirodė daugiau nei tūkstantis publikacijų, kuriose Lietuva, Latvija ir Estija įvardytos kaip sektinas koronaviruso suvaldymo pavyzdys.
Per mažiau nei dvi savaites visame pasaulyje pasirodė daugiau nei tūkstantis publikacijų, kuriose Lietuva, Latvija ir Estija įvardytos kaip sektinas koronaviruso suvaldymo pavyzdys.
Per mažiau nei dvi savaites visame pasaulyje pasirodė daugiau nei tūkstantis publikacijų, kuriose Lietuva, Latvija ir Estija įvardytos kaip sektinas koronaviruso suvaldymo pavyzdys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Per mažiau nei dvi savaites visame pasaulyje pasirodė daugiau nei tūkstantis publikacijų, kuriose Lietuva, Latvija ir Estija įvardytos kaip sektinas koronaviruso suvaldymo pavyzdys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 19, 2020, 8:59 AM, atnaujinta May 19, 2020, 9:26 AM

Šis Baltijos šalių sprendimas sulaukė dėmesio JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Kanados, Indijos, Japonijos ir kitų šalių žiniasklaidoje.

„Lietuva, Latvija ir Estija tapo pirmosiomis ES valstybėmis narėmis, kurios suteikė galimybę laisvai judėti viena kitos piliečiams. Daugelio valstybių sienoms esant uždarytoms, galiojant įvairiems ribojimams, išskirtinis Baltijos šalių sprendimas patraukė pasaulio žiniasklaidos dėmesį.

Šis ir kiti Baltijos šalių sprendimai rodo, kad efektyviai su virusu kovojančioms ir unikalius sprendimus siūlančioms šalims globali pandemija gali būti ir ypatingų galimybių metas“, – nurodo Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimą pranešė pasaulinės naujienų agentūros: „Reuters“, AFP, AP. Dėmesio Lietuvai netrūko ir kituose didžiuosiuose užsienio šalių naujienų portaluose. Bendra visų publikacijų auditorija – daugiau nei 1,5 mlrd. skaitytojų.

Apie „kelionių burbulą“, paminėdami Lietuvą, rašė tokie portalai kaip Jungtinės Karalystės nacionalinis transliuotojas BBC, „The Guardian“, „The Telegraph“, Prancūzijos „France24“, JAV „CNN“, „New York Times“, „USA Today“, „Yahoo“, „Forbes“, Australijos „News.com.au“, Japonijos „The Japan Times“, Vokietijos DW.

Aktyviausiai žinia domėjosi JAV, Kanados, Australijos, Didžiosios Britanijos, Indijos žiniasklaida.

Kalbant apie Baltijos šalių „kelionių burbulą“, daugiau nei 20 proc. pranešimų buvo pateikta nuoroda į premjero Sauliaus Skvernelio įrašą „Twitter“ socialiniame tinkle. Šiame įraše premjeras išreiškė viltį, kad Baltijos šalių iniciatyva paskatins verslą, suteiks žmonėms viltį kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.