Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius sako, kad tai – atvira diskriminacija dėl amžiaus, o tai – netoleruojama Konstitucijos.
Valdžios institucijų atstovai pabrėžia, kad rizika sunkiai susirgti ir numirti priklauso nuo žmogaus amžiaus, todėl rekomendacijomis jie siekia apsaugoti vyresnio amžiaus žmones.
Išsamiau šia tema kalbėta Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“.
77-erių Rimantas Kazimieras Radžiūnas, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Politikos, teisės ir ekonomikos fakulteto dekanas, kalbėdamas laidoje, pasakojo, jog, prasidėjus karantinui, stengėsi iš namų nė nosies nekišti, tačiau dabar jau nueina ir į parduotuvę.
„Esame protingi žmonės – laikykimės rekomendacijų: nebendrauti labai arti stovint ar su vienu žmogumi ilgiau nebendrauti nei 15 min. Tą žinodamas aš ir parduotuvėje stengiuosi greičiau apsisukti. Bet kalbos apie diskriminaciją, mano supratimu, labai perdėta.
Juk pagal statistiką miršta dauguma pagyvenusių žmonių. Jei kiekvieną kartą mūsų neperspėtų, tikiu, atsirastų daug tokių, kurie sakytų, kad nėra jokios informacijos, mums nepataria“, – svarstė pašnekovas ir patarė prisiminti paprastą tiesą: jūsų teisės baigiasi ten, kur prasideda mano teisės.
Rolanda Lingienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė, remdamasi statistika, pagal kurią iš asmenų, mirusių nuo koronaviruso, didžioji dalis buvo vyresni nei 65-erių, daro išvadą, kad rizika užsikrėsti iš tiesų yra didesnė vyresniems žmonėms. Todėl kalbėti apie diskriminaciją čia nebūtų teisinga.
„Tačiau viešoje erdvėje teko matyti informaciją, kad asmenys, nedėvintys apsaugos priemonių, o taip pat – vyresni, tam tikrose įstaigose neaptarnaujami. Tai – jau neabejotinai diskriminacija. To negali būti: jokio draudimo aptarnauti nėra, tik tiek, kad asmeniui vis primenama, kokia jam kyla rizika“, – radijo laidoje kalbėjo R.Lingienė.
Vis dėlto ji pridūrė nerekomenduojanti senjorams lankytis kavinėse ir apskritai nesirinkti paslaugų, kurias galima gauti nedėvint kaukės.
Tuo metu žurnalistas Valentinas Mitė laikosi pozicijos, kad vyresnių žmonių kategorizicija – diskriminacinė. „Lietuvoje diskriminacija vyresnio amžiaus žmonėms buvo ir iki epidemijos – žmonėms virš 50 metų sunku surasti darbo.
Dabar galimybė diskriminuoti juos darbe padidėja neregėtai, – kalbėjo V.Mitė. – Lietuvoje rekomendacijos dažnai priimamos kaip įsakymai. Pats skirstymas nuo 60 metų – jau ribos nubrėžimas. Man ausį rėžia, kai praneša, kad mirė rizikos grupei priklausantis žmogus. Mes visi, kol esame gyvi, priklausome rizikos grupei“.
V.Mitė mano, jog būtų teisinga naikinti rizikos grupės etiketes. „Ką nuo ko reikia apsaugoti prie kavinės pakabinus tokį užrašą? Tuos, kurie kavinėje, nuo turinčiųjų 60 metų, ar tuos 60-mečius nuo esančiųjų kavinėje. Lietuvoje kalbama dėl diskriminacijos lyties ir panašių dalykų, tačiau nekalbama apie diskriminaciją dėl amžiaus, o ji – didelė, paslėpta ir ją sunku įrodyti“ – įsitikinęs pašnekovas.
Vytis Muliuolis, Lygių galimybių kontrolieriaus teisės skyriaus vedėjas, pripažino, kad, kalbant apie diskriminaciją amžiaus pagrindu, svarbu atskirti, ar šie ribojimai – privalomo pobūdžio, ar rekomendacinio. Tarnyba nagrinėja kelis atvejus, kur tai – privalomo pobūdžio nurodymai, o nepagrįstas vyresnio amžiaus asmenų teisių ribojimas ten tikrai įžvelgtinas. Pavyzdžiui, tam tikros srities darbdaviams privalomame teisės akte suformuluota, kad teikiantys paslaugas darbuotojai neturėtų būti vyresni nei 60 metų.
„Pastaruoju metu dėl tokio pobūdžio problemų kreipimųsi padaugėjo kelis kartus. Kartais net ir rekomendacinio pobūdžio siūlymas gali sukelti diskriminacinio pobūdžio apraiškų. O kaip gerą pavyzdį galiu paminėti didžiųjų prekybos centrų sukurtą iniciatyvą tam tikromis valandomis aptarnauti vyresnius piliečius“, – kalbėjo V.Muliuolis.
