Lietuviams nusibodo kriaušės ir jų nebesodina: štai, kas dabar atėjo į madą ir atsiranda dažname sode

Turėdami daugiau laisvo laiko karantino metu, lietuviai daugiau dėmesio skyrė savo sodams: pirko gražiai atrodančius dekoratyvinius augalus ir skanias uogas vedančius vaiskrūmius, tikina medelynų savininkai. Visgi vieniems verslininkams prekyba sekėsi geriau, kitiems – prasčiau.

Vyšnios.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyšnios.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kriaušės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kriaušės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Cidonijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Cidonijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gudobelė.<br>L.Bružo nuotr.
Gudobelė.<br>L.Bružo nuotr.
Gudobelės uogos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Gudobelės uogos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Uogos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Uogos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šaltalankių arbata.<br>D.Kunčienės nuotr.
Šaltalankių arbata.<br>D.Kunčienės nuotr.
Šaltalankiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šaltalankiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šilauogės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šilauogės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Slyvos.<br>D.Umbraso nuotr.
Slyvos.<br>D.Umbraso nuotr.
Obuoliai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Obuoliai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Obelys.<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Obelys.<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Medelynas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Medelynas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Slyvos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Slyvos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sodas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sodas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Medelynas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Medelynas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sodinukai.<br>V.Balkūno nuotr.
Sodinukai.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

2020-05-23 14:15, atnaujinta 2020-05-23 14:31

Ūkininko Arvydo Rutkausko, vadovaujančio Rokų medelynui „Želdynėlis“ teigimu, pirkėjai ypač perka kaulavaisius, labiausiai ankstyvesnius. „Populiarios trešnės, vyšnios, slyvos, persikai. Dabar nebijo sodinti ir jautresnių medelių, tokių kaip persikai, abrikosai, nes dabar mūsų žiemos šiltos“, – vardijo jis.

Kad į madą ateina abrikosai, A.Rutkauskui pritarė ir Dembavos medelyno direktorius Gytis Kuliešius. Jis taip pat išskyrė ir kitus lietuvių mėgstamus augalus: dabar prie namų itin aktyviai sodinamos šilauogės, valgomosios gudobelės, medlievos, svarainiai, cidonijos, ožerkšniai.

„Visgi populiariausios išlieka šilauogės. Taip pat į madą jau antri metai grįžta agrastai, juodieji serbentai, kas šiek tiek keista, nes anksčiau sakydavo: „Ai, serbentai...“ O dabar kaip tik jų labai nori“, – pasakojo jis.

„Dabar į madą ateina medlievos, sausmedžiai, aktinidijos, ožerškiai, šaltalankiai, geltonžiedės sedulos“, – pastebėjo ir A.Rutkauskas.

Ūkininkas Edgūnas Kimnius, kuriam priklauso Limino medelynas, nieko neišskirtų: lietuviai viską pirko. „Visus augalus, kurie gražiai atrodo“, – sakė jis. Kad būtų kažką pirkę mažiau, tikino nepastebėjęs.

O štai tiek A.Rutkauskas, tiek G.Kuliešius sako, kad jau keleri metai sumažėję kriaušių pardavimai.

„Šiek tiek mažiau sodina kriaušes, dabar dažniausiai žmogus augina vieną kriaušę. Galbūt per laiką žmonės įsibaimino tų rūdžių ant kriaušių lapų? Ypač, kai dauguma nori auginti įvairius želdinius, kadagius, nuo kurių kriaušės suserga... Bet dabar, taisyklingai augalus prižiūrint, čia maža problema“, – svarstė A.Rutkauskas.

G.Kuliešius mano, kad lietuviai nebenori sodinti kriaušių dėl to, kad jos gana sunkiai prigyja ir auga. „Taip pat pirkėjus atbaido jų šaknys, jie jų prisibijo – kriaušės turi labai daug šaknų. Daug kas atsisako kriaušės ir dėl to, kad kadagiai perduoda kriaušėms rūdligę. Taip, kadagiai daro įtaką kriaušių lapams, jie ima ruduoti, tačiau vaisiams tai neturi jokios įtakos.

Taip pat atsisako kriaušių ir dėl to, kad jos užauga didelės. Gajus mitas, kad kriaušės auga iki 7 metrų ir nieko joms negalima padaryti. Tačiau jas juk galima genėti – galima kriaušę susimažinti iki kokių 2,5 metro ir gauti vaisių. Dabar retai sodininkai leidžia medžiams laisvai augti“, – pasakojo jis.

Medelių kainos, anot verslininkų, išliko tokios pačios, kaip ir pernai. „Kainos pas mus nuo 7 eurų iki 12 eurų už persikus, abrikosus“, – sakė G.Kuliešius.

Karantinas medelynų savininkus paveikė skirtingai: „Kadangi mes daugiau prekiavome internetu, tai nelabai paveikė“,– teigė E.Kimnius.

„Lietuvišką produkciją, kiek žinau, gana greitai išpirko. Kiek sunkiau buvo tiems, kurie vežėsi augalus iš užsienio. Šiaip žmonės labai aktyvūs, nes turėjo laiko, tad prekybą karantinas paveikė gerai“, – tikino A.Rutkauskas.

„Nuo balandžio 1 d. paleidome elektroninę prekybą, kol balandžio 17 d. leido pirkėjams ateiti į parduotuvę. Per tas dvi savaites mūsų prekyba krito apie 30 proc. lyginant su praėjusių trejų metų pavasariais“, – skaičiavo G.Kuliešius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar Lietuvai reikės nuo Rusijos dvi savaites gintis vienai?