Baigiant atnaujinti Laisvės alėją ir sušvelninus karantino sąlygas, kauniečiai vėl ėmė plūsti į pagrindinę miesto pėsčiųjų gatvę.
Panašu, kad jos laukia naujas atgimimas.
Istorija byloja, kad vienais geriausių savo laikų, kuriuos išgyveno alėja, – 1935 metais joje buvo 10 bankų, 7 viešbučiai, 5 restoranai, 6 kavinės, 9 valgyklos ir užkandinės, 5 kino teatrai, 11 knygynų.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vienu metu šis bulvaras buvo net pramintas batų alėja dėl gausybės čia veikusių avalynės parduotuvių.
O kokia dabar yra Laisvės alėja? Ar kauniečiai žino, kas anksčiau buvo vienuose ar kituose pastatuose? Kokią alėjos ateitį mato verslo ekspertai?
„Laikinosios sostinės“ žurnalistai pabandė suskaičiuoti naujas veiklas ir pasidomėjo, kokią ateitį pėsčiųjų bulvarui prognozuoja verslo ekspertai.
Daugiausia siūlo drabužių
Pasivaikščiojus Laisvės alėja akivaizdu, kad ji atgimsta. Tušti stovi arba remontuojami tik keli pastatai. Kituose gyvena kauniečiai bei dirba verslininkai, kultūros pasaulio žmonės, veikia mokymo įstaigos.
Gatvė jau prarado batų alėjos etiketę, nes dabar čia tokių parduotuvių tik 4. Gerokai daugiau rasite drabužių parduotuvių. Jų pavyko suskaičiuoti 31. Taip pat yra ir viena indiškų prekių parduotuvė bei vienos garsios dizainerės salonas.
Daugiausia Laisvės alėjoje dabar yra maitinimo įstaigų. Veikia 18 kavinių ir viena arbatinė, 4 restoranai, 7 barai, 4 picerijos, spurginė, 2 greitojo maisto užeigos, 5 kepyklėlės, 4 saldumynų, riešutų ir prieskonių parduotuvės.
Taip pat viena valgykla, 2 kavinės, kur siūlomas vegetariškas maistas. Įsikūrę 4 prekybos centrai ir 2 gėrimų parduotuvės.
Vilioja net keli teatrai
Alėjoje yra ir po du viešbučius, bankus bei knygynus.
Taip pat puikuojasi kino teatras „Romuva“, Kauno valstybinis lėlių teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras ir Kauno valstybinis muzikinis teatras.
Stovi ir senasis Karininkų ramovės pastatas, kuriame dabar šeimininkauja Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos nariai. Veikia ir Kauno V.Kudirkos viešoji biblioteka, T.Ivanausko zoologijos muziejus.
Dar pėsčiųjų gatvėje yra Aušros gimnazija bei Kauno informacinių technologijų mokykla, Kauno technologijos universiteto (KTU) rūmai, „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ biuras, „Lietuvos ryto“ redakcija.
Yra savivaldybės rūmai, teismo pastatas, prokuratūra, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pareigūnai įsikūrę dar dviejuose kituose pastatuose. Taip pat Kauno klinikinės ligoninės padalinys, iki šiol miestiečių tebevadinamas Raudonojo Kryžiaus ligonine.
Merdi paštas, sklype – nyku
Yra ir vienas žaidimų automatų salonas, džentelmenų bei naktinis klubai, 2 kelionių agentūros, 3 nekilnojamojo turto agentūros, 4 kirpyklos, 7 kosmetikos parduotuvės, Rytų stiliaus SPA salonas.
Įsteigtos 5 vaistinės, 6 optikos salonai, 3 suvenyrų parduotuvės, 3 fotocentrai, 2 laikrodžių parduotuvės ir jų servisas, 2 kojinių parduotuvės, siuvykla ir siuvimo reikmenų parduotuvė, vienas gėlių salonas, antikvariatas ir juvelyrinių dirbinių parduotuvė. Vienoje parduodami audiniai, keliose – rankinės, veikia kelios advokatų kontoros ir vertimų biuras bei pinigų keitykla.
Deja, tuščias stovi Kauno centrinis paštas. Skaudu žiūrėti ir į pačioje alėjos širdyje esantį apleistą sklypą, kuriame sovietmečiu buvo prekybos centras „Merkurijus“.
Neliko Žydų banko ir pasažo
Alėjoje sutiktas arbata besigardžiavęs Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas pasakojo, kad šioje gatvėje tarpukariu buvo ne vienas bankas.
„Įspūdingiausias buvo Žydų bankas. Dabar jo vietoje stovi sovietmečiu pastatyto T.Ivanausko zoologijos muziejaus pastatas.
Tarpukariu čia buvo medinis namas, jį nugriovus 1924 metais iškilo įspūdingas mūrinis bankas. Jis buvo pasažo gilumoje, pačiame pasaže veikė įvairios parduotuvės, antrame aukšte vasaromis – atviras kino teatras“, – pasakojo kaunietis.
Po Antrojo pasaulinio karo pastate jau buvo įkurtas muziejus, o 1981 metais pastatytas visai naujas muziejaus statinys.
„Gaila, kad buvo sunaikintas senasis pastatas ir prie jo vedęs pasažas“, – apgailestavo M.Bairakas.
Iš tiesų tarpukariu Kauno centre veikė ne vienas bankas – „Amatbankas“, Kooperacijos bankas, Komercijos bankas, Prekybos ir pramonės bankas, Tarptautinis bankas, Ūkio bankas. Dabar tik pastarojo patalpose taip pat įsikūrę bankininkai.
Maistą pardavinėjo automatai
Bene geriausiai kauniečiai žino, kur buvo garsiausi Laisvės alėjos restoranai. Tai „Metropolis“ ir „Versalis“. Dabar pirmajame veikia picerija, antrajame – baras ir naktinis klubas.
„Gaila ir to, kad jų aplinka bei paskirtis pasikeitė. Į buvusį „Versalį“ traukia ne įvairių sluoksnių kauniečiai, kaip tai buvo tarpukariu, o jaunimas. „Metropolyje“ valgomos picos, o ne restorano patiekalai, stebint muzikines programas. Gaila ir to, kad neišliko net senųjų restoranų pavadinimų“, – apgailestavo kaunietė Aušra Giedraitienė.
Kauniečiai atsimena ir restoraną „Central“, buvusį alėjos 85-ajame name, bet dabar jis jau pasikeitęs. Pastatas dar buvo vadinamas „božegraika“, nes jo savininkas buvęs Stasys Tumas anksčiau grojo vargonais Kauno katedroje.
A.Giedraitienė pasakojo dalyvavusi vienoje ekskursijoje, kur buvo pasakojama apie tarpukario restoranus. Įdomiausia jai pasirodė restorano „Automatas“, veikusio dabartiniame Laisvės alėjos 38-ajame name, istorija.
Ten valgiai ir gėrimai buvo pateikiami iš automatų.
Dabar šiame pastate pirmajame aukšte veikia vaistinė, gėlių salonas. Bet jų darbuotojos nežinojo, kas čia buvo anksčiau.
Laisvės alėja buvo medinė
Architektūrologas Vaidas Petrulis pasakojo, kad 1843 metais, įsteigus Kauno guberniją, buvo suplanuota Naujamiesčio teritorija, turėjusi tapti naujuoju Kauno administraciniu centru. Platesnė už kitas, bulvaro tipo, Laisvės alėja (tuomet vadinta Nikolajaus prospektu) tapo kompozicine šios teritorijos ašimi.
Alėjos planavimo darbai oficialiai buvo pradėti 1848 metais, 1851-aisiais pasodintos liepos, 1860 metais alėja baigta grįsti. Tada dominavo mediniai vieno aukšto gyvenamieji namai.
Laikui bėgant pradėjo kilti ir mūriniai dviaukščiai.
„XIX amžiaus pabaigoje pradėjo rastis ir vienas kitas triaukštis pastatas, pavyzdžiui, 1883 metais pastatytas Apygardos teismas. Paskutiniame XIX amžiaus dešimtmetyje pastačius Miesto teatrą – dabar Kauno valstybinį muzikinį teatrą bei Soborą – Įgulos bažnyčią, 1892 metais pradėjus veikti arklių tramvajui „konkei“, sutvarkius miesto sodą, ši miesto dalis įgavo kiek ryškesnį urbanistinį pobūdį“, – pasakojo V.Petrulis.
Dar daugiau miestietiškumo suteikė XX amžiaus pradžios statybos: atsirado kino teatras „Triumf“, kurio vietoje sovietmečiu ir jau mūsų laikais stovėjo prekybos centras „Merkurijus“, Raudonojo Kryžiaus ligoninė, gausėjo puošnesnių formų mūrinių gyvenamųjų namų.
Reikėjo komercinių patalpų
Kaunui tapus laikinąja sostine, prasidėjo naujas Laisvės alėjos raidos etapas.
„Pirmieji reikšmingesnės statybos darbai siejosi su rekonstrukcijomis: XX amžiaus pradžioje pastatytai Raudonojo Kryžiaus ligoninei pristatytas trečias aukštas, išplėstas Valstybės teatras, rekonstruota nemaža dalis gyvenamųjų namų“, – pasakojo V.Petrulis.
Pastarųjų pirmieji aukštai buvo pritaikyti gausėjančių komercinės paskirties patalpų vitrinoms, be to, pristatyti tretieji aukštai – per visą nepriklausomybės laikotarpį rekonstruota didžiuma Laisvės alėjos pastatų.
1923 metais rekonstruotas alėjos grindinys.
Akcentas – savivaldybė
1929 metais panaikinus „konkę“ ir įrengus vandentiekį, dar kartą pakeista gatvės danga.
„Prabėgus nepriklausomybės dešimtmečiui, pradėjo kilti reikšmingi, didesnio masto visuomeniniai statiniai: Ateitininkų rūmai – dabar KTU tretieji rūmai, Centrinis paštas, Apskrities savivaldybė, kurioje dabar įsikūręs Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, „Pienocentro“ ir „Pažangos“ bendrovių rūmai“, – vardijo V.Petrulis.
1932 metais Kauno savivaldybė kauniečius įpareigojo Laisvės alėjoje statyti ne žemesnius nei 3 aukštų mūrinius pastatus.
„Paskutinis svarbus tarpukario Laisvės alėjos akcentas buvo Taupomųjų kasų rūmai. Rūmai Laisvės alėjos ir L.Sapiegos gatvių sankryžoje pastatyti 1938–1940-aisiais pagal inžinieriaus architekto Arno Funko projektą. Tai buvo svarbus tarpukario Laisvės alėjos akcentas. Tiesa, pastatas iki okupacijos nebuvo įrengtas, vėliau jo paskirtis pakeista, dabar įsikūrusi miesto savivaldybė“, – sakė architektūros tyrinėtojas.
Įdomu tai, kad alėjoje nėra pirmuoju numeriu pažymėto pastato.
„XIX amžiaus pabaigoje ten dar stovėjo medinis namas, bet, matyt, vėliau jis buvo nugriautas, dabar ten yra Tibeto skveras“, – sakė V.Petrulis.
Kur buvo kino teatrai?
Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų leidinių skyriaus vyresnysis bibliotekininkas Alvydas Surblys papasakojo, kur tarpukariu veikė vieni populiariausių pramoginių objektų – kino teatrai.
„Tarpukario Kaunas paveldėjo kelis kino teatrus. Tarp jų buvo ir 1909 metais Dovydo ir Deboros Švarcų vieno aukšto name įsteigtas kino teatras „Triumf“, kurio vietoje yra apleistas sklypas nugriovus „Merkurijaus“ prekybos centrą. Pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais kino teatrai buvo susikoncentravę Laisvės alėjoje“, – pasakojo A.Surblys.
Pirmasis specialiai kino teatrui statytas pastatas tarpukario Kaune buvo 1925 metų pabaigoje–1926 metų pradžioje įrengtas kino teatras „Odeon“, po 1936 metų rekonstrukcijos pavadintas „Glorija“. Dabar Laisvės alėjos 87A numeriu pažymėtame pastate įsikūręs Kauno valstybinis lėlių teatras.
Kino teatras „Kapitol“ buvo atidarytas 1931 metais Prano Sližio naujai pastatytuose namuose Laisvės alėjoje 36. Sovietmečiu ten veikė kino teatras „Kanklės“. Dabar įsikūręs prekybos centras.
Kino teatrą „Forum“, statytą 1930 metais, projektavo inžinierius ir architektas Karolis Reisonas. Dabartinis buvusio kino teatro adresas – Laisvės alėja 46A. Sovietmečiu čia buvo kino teatras „Laisvė“. Šiuo metu pastatas nenaudojamas, apleistas.
Knygas pakeitė maisto prekės
Alėjoje tarpukariu nestigo ir knygynų. Jie, pasak A.Surblio, veikė ne tose vietose, kur yra dabar.
„Vienas knygynas veikė „Pažangos“ rūmuose, kur dabar yra prekybos centras“, – sakė A.Surblys.
Kitas buvo įsikūręs prie pat Nepriklausomybės aikštės, pastate, kuriame dar neseniai veikė kvepalų ir parfumerijos salonas. Dabar pastatas remontuojamas, pranešama, kad jame bus gyvenamosios patalpos ir maitinimo įstaiga.
Žinoma, kad dar vienas knygynas buvo pirmojoje Laisvės alėjos dalyje, greta jo dabar taip pat yra knygynas, o vietoj senojo įsikūrusi kavinė.
Atgaus tikrąją paskirtį?
Giedrius Romeika
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorius
„Tai, kokie verslai kuriasi ir kokius žmones vilioja Laisvės alėja, diktuoja gyvenimas. Svarbiausia Kauno pėsčiųjų gatvė unikali tuo, kad bėgantis laikas dažniausiai drastiškai nekeičia čia stovinčių pastatų, o pagal poreikius papildo juos.
Saugoti vertingą ir emociškai brangią aplinką įpareigoja įstatymai. Tačiau ir patys kauniečiai prie to prisideda. Juk statyti paminklą Danieliui Dolskiui ar į grindinį sudėti buvusią „Tulpės“ kavinę įamžinančias plyteles buvo žmonių iniciatyva.
Dabar alėja apsivilko naują XXI amžiaus apdarą, bet jos struktūra, dvasia išliko.
Manau, kad dabar ji turi visas sąlygas atgyti.
Žvelgdamas į alėjos perspektyvas manau, kad netrukus, kai prasidės Vilniaus gatvės rekonstrukcija, verslas ieškos, kur veikti, ir kursis Laisvės alėjoje.
Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, manau, kad ši gatvė atgaus tikrąją paskirtį. Čia rinksis žmonės, kurie norės nesinaudodami automobiliais išeiti su naujais batais ir apdarais, pasirodyti, išgerti kavos, pasėdėti bare ar pažiūrėti alternatyvių kino filmų.
Tie, kuriems reikia daugiau, – apsipirkti, pamatyti kino juostą šiltoje patogioje salėje, – rinksis prekybos centrą netoli Laisvės alėjos.“
