Čirškina kepsnius ir verda cepelinus – vietos, į kurias pavalgyti lankytojai ateina specialiai

Karantinas pamažu traukiasi. Vienos maitinimo įstaigos dar tik atveria duris, kitos tęsia veiklą, nes nė nebuvo sustojusios. Jos liko ištikimos ir savo tiekėjams – produktus patiekalams pirko ir tebeperka „Norfoje“.

 Nedidelių maitinimo įstaigų šeimininkai mėsos bei kitų produktų patiekalams ruošti vėl traukia į „Norfą“.<br> lrytas.lt koliažas. 
 Nedidelių maitinimo įstaigų šeimininkai mėsos bei kitų produktų patiekalams ruošti vėl traukia į „Norfą“.<br> lrytas.lt koliažas. 
 Nedidelių maitinimo įstaigų šeimininkai mėsos bei kitų produktų patiekalams ruošti vėl traukia į „Norfą“.<br> V.Skaraičio nuotr. 
 Nedidelių maitinimo įstaigų šeimininkai mėsos bei kitų produktų patiekalams ruošti vėl traukia į „Norfą“.<br> V.Skaraičio nuotr. 
 Nedidelių maitinimo įstaigų šeimininkai mėsos bei kitų produktų patiekalams ruošti vėl traukia į „Norfą“.<br> V.Skaraičio nuotr. 
 Nedidelių maitinimo įstaigų šeimininkai mėsos bei kitų produktų patiekalams ruošti vėl traukia į „Norfą“.<br> V.Skaraičio nuotr. 
Per karantiną „Šaka“ kevinėje buvo gaminamas maistas išsinešti.
Per karantiną „Šaka“ kevinėje buvo gaminamas maistas išsinešti.
A.Žukauskienė: „Turiu vilties, kad į darbus grįžę žmonės grįš valgyti ir pas mus“.<br> T.Bauro nuotr. 
A.Žukauskienė: „Turiu vilties, kad į darbus grįžę žmonės grįš valgyti ir pas mus“.<br> T.Bauro nuotr. 
Visos kalbintos kavinės verda cepelinus – kemša į juos „Norfoje“ pirktą mėsą.<br> M.Patašiaus nuotr. 
Visos kalbintos kavinės verda cepelinus – kemša į juos „Norfoje“ pirktą mėsą.<br> M.Patašiaus nuotr. 
 Nedidelių maitinimo įstaigų šeimininkai mėsos bei kitų produktų patiekalams ruošti vėl traukia į „Norfą“.<br> V.Skaraičio nuotr. 
 Nedidelių maitinimo įstaigų šeimininkai mėsos bei kitų produktų patiekalams ruošti vėl traukia į „Norfą“.<br> V.Skaraičio nuotr. 
Kol kas pavalgyti – dienos pietų į „Vyno rūselį“ užsuka nedaug žmonių.<br> T.Bauro nuotr. 
Kol kas pavalgyti – dienos pietų į „Vyno rūselį“ užsuka nedaug žmonių.<br> T.Bauro nuotr. 
Produktus patiekalams „Vyno rūselio“ savininkė A.Žukauskienė superka „Norfoje“.<br> T.Bauro nuotr. 
Produktus patiekalams „Vyno rūselio“ savininkė A.Žukauskienė superka „Norfoje“.<br> T.Bauro nuotr. 
Produktus patiekalams „Vyno rūselio“ savininkė A.Žukauskienė superka „Norfoje“.<br> T.Bauro nuotr. 
Produktus patiekalams „Vyno rūselio“ savininkė A.Žukauskienė superka „Norfoje“.<br> T.Bauro nuotr. 
A.Žukauskienė: „Turiu vilties, kad į darbus grįžę žmonės grįš valgyti ir pas mus“.<br> T.Bauro nuotr. 
A.Žukauskienė: „Turiu vilties, kad į darbus grįžę žmonės grįš valgyti ir pas mus“.<br> T.Bauro nuotr. 
 Nedidelių maitinimo įstaigų šeimininkai mėsos bei kitų produktų patiekalams ruošti vėl traukia į „Norfą“.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Nedidelių maitinimo įstaigų šeimininkai mėsos bei kitų produktų patiekalams ruošti vėl traukia į „Norfą“.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Varėnoje kavinė „Šaka“ per karantiną pradėjo teikti maisto pristatymo paslaugą.<br> Feisbuko nuotr. 
Varėnoje kavinė „Šaka“ per karantiną pradėjo teikti maisto pristatymo paslaugą.<br> Feisbuko nuotr. 
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

2020-05-30 14:46

Skaniems patiekalams reikia ir gerų žaliavų. Kiekvienas virėjas, vos užmetęs akį į žuvį ar mėsą, jau žino, ar ji šviežia.

Tai sufleruoja blizgesys ir patraukli išvaizda, pavyzdžiui, šviežia mėsa nebūna pavandenijusi. Be to, švieži produktai yra aromatingi, turi malonų kvapą.

Jei žaliava gera, ir patiekalai iš jos būna gardūs. Žinodami, kad neteks nusivilti, nes tiekimo grandinės karantinas nenutraukė, nedidelių maitinimo įstaigų šeimininkai patys mėsos bei kitų produktų patiekalams ruošti vėl traukia į „Norfą“.

Į Varėną – dėl kepsnių

4–4,2 euro. Tiek Varėnos kavinėje „Šaka“ kainuoja sotūs dienos pietūs. Už kiaulienos kepsnį su baravykais, pagardintą garnyru, tenka sumokėti maždaug 7 eurus, tačiau jo privalgoma tiek, kad iki vakaro apie maistą nereikia galvoti.

Kadangi daugumoje „Norfos“ parduotuvių yra mėsos paruošimo skyriai, būtent juose skerdenos ir yra iš pjaustomos.

„Būna, kad žmonės iš dienos pietų užsisako tik antrąjį patiekalą. Jis yra didelis. Žinau, kokio dydžio būna porcijos didmiesčiuose, nes pačiam Vilniuje kartais tenka pavalgyti. Taigi į vieną varėnišką porciją trys vilnietiškos tilptų“, – šyptelėjo „Šakos“ savininkas Aleksas Petrauskas.

Tie kepsniai kepami ne iš bet kokios, o iš „Norfoje“ pirktos mėsos.

Maitinimo versle A.Petrauskas dirba kone tris dešimtmečius. Jis – vilnietis, bet kavinę turi Varėnoje ir visą karantiną ištvėrė jos neuždaręs.

„Didmiesčiuose yra kitaip. Jeigu būtume rajone uždarę kavinę, mums tai reikštų baigtį. Negalėjome stabdyti veiklos – gaminome maistą, nors buvo dienų, kai apyvarta sudarydavo vos 50 eurų. Tiek pinigų – tai vos keli išvežiojamo maisto užsakymai“, – sakė A.Petrauskas.

Nuolatiniai klientai gerai žino, kad „Šakoje“ gaus skaniai pavalgyti. Varėna – ne šalikelėje, ir joje esanti kavinė yra priversta dirbti taip, kad į ją žmonės pavalgyti specialiai atvažiuotų. Ir jie važiuoja.

„Mėsos neperku niekur kitur, tik „Norfoje“. Ji ten geriausia. Dirbu daugybę metų – turiu patirties. Tam tikrus produktus pats superku Vilniaus Savanorių prospekte esančioje „N Bazėje“ ir vežu į kavinę Varėnoje. Dažniausiai tai ir būna būtent mėsa, rečiau – daržovės.

Pakanka užmesti akį, kad suprasčiau, ar mėsa yra lietuviška, ar importuota – ar farširuota vandeniu, ar ne. Apmaudu, bet taip jau yra, kad dažnai atvežtinėje mėsoje jo yra daug. Iš tokios kepamas kepsnys susitraukia – negaliu žmogui duoti tokio patiekalo.

Užtat „Norfos“ mėsa nenusivyliau. Jos perku daug, taip pat ir keptų mėsos vyniotinių. Jie būna skaniai paruošti. Kadangi visa kita gaminame patys, daugiau nieko nė nereikia“, – kalbėjo A.Petrauskas.

Jo teigimu, mėsa „Norfoje“ susmulkinama taip pat jam matant – tokios jos reikia balandėlių, cepelinų bei kitų patiekalų gamybai. „Matau, ką mėsininkas sumala. Man tai svarbu – turiu žinoti, ką valgys mano klientai“, – užsiminė vyriškis.

Per metus vien mėsai „Norfoje“ jis išleidžia apie 40 tūkst. eurų, pernai – ir visus 60 tūkst. eurų.

„Dauguma lietuviškų daržovių – burokėliai, morkos, bulvės, kopūstai – „Norfoje“ yra pigesnės nei kitur. Be to, lietuviška jų kilmė yra pagrindinis atrankos kriterijus. „Norfoje“ yra ir labai gero saulėgrąžų aliejaus. Tiesa, jis ten toks ne visas – tik tas, kuris mažose pakuotėse“, – paaiškino „Šakos“ šeimininkas.

Maitino ir maitins keleivius

„Karantinas mane šiek tiek sustabdė. Visas mano gyvenimas susietas su maitinimo paslaugomis. O dabar vis galvoju, kad gal jau laikas likti ištikimu „Norfos“ pirkėju, bet į verslą gal nebegrįžti“, – pratarė netrukus 70 metų sukaktį švęsiantis Valentinas.

Maždaug prieš pusę amžiaus baigęs Vilniaus prekybos mokyklą jis savo profesijos niekada neišdavė. „Nuo pat jaunystės dirbau restorane „Dainava“ padavėju, o paskui bare „Akimirka“. Taigi įgijau specialybę ir nuėjau sunkiausiu keliu“, – pratarė Valentinas.

Pastaruoju metu jis dirbo kavinėje „Virstara“, esančioje Vilniaus autobusų stotyje. Jis ne tik dirbo kavinės bare, bet ir buvo žaliavų tiekėjas. Būtent „Norfoje“, dažniausiai Žirmūnuose esančioje parduotuvėje „Hyper Norfa“, supirkdavo viską, ko reikėdavo gaminamiems patiekalams.

Pagrindinis ir pats mėgstamiausias kavinės lankytojų patiekalas daugybę metų buvo tarkuotų bulvių cepelinai. O geriems cepelinams reikia dviejų svarbiausių dalykų: geros mėsos ir gerų, tinkamos veislės bulvių.

„Visi lankytojai juos valgydavo ir girdavo. Dar niekas nepasakė, kad neskanu. Nes ir mūsų virėja labai gera, ir produktai geri. Kadangi būdavau ir vis dar esu atsakingas už tiekimą, visus produktus supirkdavau „Norfoje“.

Ne šiaip sau, o dėl to, kad jų kokybė patikima. Esu apvažiavęs daug parduotuvių, daug produktų išbandęs. Įsitikinau, kad mėsa pati geriausia būtent šiame – „Norfos“ tinkle. Negražbyliauju. Gerai tai žinau, nes per daugybę metų neteko patirti problemų dėl jos šviežumo ar kokybės.

Dažniausiai kavinei pirkdavau smulkintą kiaulieną, nes iš jo virdavome cepelinus. Dabar, kol tęsiasi karantinas ir nėra maitinimo paslaugų paklausos, specialiai važiuoju į „Norfą“ nusipirkti maisto sau, namams“, – kalbėjo Valentinas.

Jo teigimu, „Norfos“ pirkėju jis tapo dar tada, kai ši parduotuvė veikė Šiaurės miestelyje, senajame „Outlet Park“ pastate Verkių gatvėje. Vėliau, kai parduotuvė iš ten išsikėlė, Valentinas traukdavo pirkti produktų į „Norfą“ Liepkalnyje. O pastaruoju metu jis suka ratus į „Hyper Norfą“ Kalvarijų gatvėje.

„Kadangi kavinėje ruošiamiems patiekalams reikia daržovių, kruopų bei pieno produktų, „Norfoje“ apsirūpinu viskuo: sviestu, grietine, ryžiais, lietuviškomis daržovėmis“, – užsiminė pašnekovas.

Deja, kovo 16-ąją „Virstara“, kaip ir visos kitos viešojo maitinimo įstaigos, ant durų turėjo pakabinti užrašą „Uždaryta“.

Autobusų stotyje taip pat neliko ir keleivių – žmonių, kurie užsukdavo pavalgyti prieš ilgas keliones, nes pandemija nutraukė autobusų maršrutus.

Nors karantinas jau sušvelnintas, šeimininkai dar neskuba atidaryti kavinės. Mat šiuo metu dar nėra atkurtas susisiekimas su kitomis valstybėmis, o kol nėra keleivių, nėra ir valgytojų.

Kartu – net trylika metų

Per dieną – vos keliolika valgytojų.

„Kol kas pavalgyti ateina koks dešimtadalis iki karantino buvusių klientų. Labai sunku verstis. Bet turiu vilties, kad į darbus grįžę žmonės grįš ir pas mus“, – pratarė Vilniaus senamiestyje, Labdarių gatvėje, esančio „Vyno rūselio“ šeimininkė Ana Žukauskienė.

Ji yra individualios įmonės „Donatana“ savininkė ir jau trylika metų „Vyno rūselio“ klientams gamina dienos pietus. „Tiek pat laiko esu ir „Norfos“ klientė – patiekalams joje susiperku visus produktus“, – sakė Ana.

Po karantino primestos poros mėnesių pertraukos kavinę ji atidarė gegužės 18-ąją. Ir šiuo metu virtuvėje dirba tik dviese su mama – sustabdžius veiklą kitiems darbuotojams teko išeiti nedarbo atostogų.

Taigi kol darbo krūvis nedidelis, pati Ana aptarnauja klientus, o iš ryto produktų patiekalams sulaksto į „Norfos“ bazę – „N Bazę“ sostinės Savanorių prospekte.

Kiek ji išleidžia pinigų vienu apsipirkimu? Anot pašnekovės, kol kas nedaug.

„Pirmadienį pirkau vištienos „Kijevo“ kotletams, kiaulienos faršo cepelinams, šaldytų jūrų lydekų, pieno produktų šaltibarščiams. Kadangi valgytojų dar labai nedaug, pakako 30 eurų.

Be to, mes, didmenininkai, turime „Norfos“ auksines nuolaidų korteles, o kaina man, kaip ir kitiems šio verslo dalyviams, yra aktuali. Mums sudarytos geros sąlygos apsipirkti – specialiai tam skirtos valandos rytais“, – paaiškino A.Žukauskienė.

Apsiperka ir nesiblaško

Šiuo metu „Vyno rūselyje“ gaminami tik dienos pietūs – sriuba ir karštasis patiekalas kainuoja 3,8 euro. Į valgiaraštį grįžo klientų pamėgti patiekalai: cepelinai, čenakai, balandėliai, bulvių plokštainis ir kiti.

„Nuo pirmųjų veiklos metų visas žaliavas jiems susiperku „Norfoje“, su pardavėjais bei mėsos išpjaustytojais esame seni pažįstami. Labiausiai „Norfoje“ man priimtina šviežia – atvėsinta mėsa, o jos kokybė man labai svarbi. Perku ten susmulkintą kiaulieną bei jautieną. Žinau, kad tinklas dirba išvien su ūkininkais ir kad skerdienos tiekimas į parduotuves yra kasdienis“, – kalbėjo A.Žukauskienė.

Pirmoji „Norfos“ parduotuvė, į kurią, 2007-aisiais įsteigusi kavinę, ji važiuodavo produktų, tuo metu dar veikė netoli Gariūnų. Vėliau tinklas plėtėsi – 2009-aisiais buvo atidaryta bazės tipo parduotuvė „N Bazė“ Savanorių prospekte, tad į ją apsipirkti traukė ir maisto gamintojai.

Partneriai – Lietuvos ūkiai

Kad „Norfos“ parduotuvių lentynose atsidurtų tik tai, kas šviežia, įtakos turi sklandus darbo organizavimas ir tai, jog suburta „Rivonos“ įmonių grupė dirba savam prekybos tinklui.

„Mūsų mėsos perdirbimo padalinys veikia Šilalės rajone, Struikų kaime. Ten pat yra ir skerdykla, kuri visiškai aprūpina „Norfos“ prekybos tinklą ir šviežia sveriama, ir fasuota mėsa“, – sakė minėto padalinio vadovas Juozas Lebrikas. Jis patikino, kad gyvulius skerdykla perka tik iš Lietuvos ūkių.

Pagrindiniai kiaulių tiekėjai yra bendrovės „Idavang“, „Raduva“, „Kontvainiai“ bei Dainių kiaulininkystės kompleksas. Veršelius bei jaučius skerdimui taip pat tiekia tik Lietuvos ūkininkai.

„Kadangi su Lietuvos ūkiais esame sudarę ilgalaikes sutartis, perkame gyvulius tik iš jų, be jokių tarpininkų. Mūsų tiekėjai yra patikrinti laiko – patikimi.

Labai svarbu, kad ūkiuose būtų paisoma auginimo technologijų, – kad gyvuliai būtų tinkamai šeriami, girdomi, kad būtų pasirūpinta jų sveikata ir geromis sąlygomis tvartuose. Juk nuo viso to priklauso, ar gyvuliai gerai jaučiasi, ar nepatiria streso. Visa tai turi įtakos mėsos ir iš jos gaminamų produktų kokybei“, – paaiškino J.Lebrikas.

Jo teigimu, pagal poreikį, įvertinus kasdienį šviežios mėsos pardavimą, planuojamas ir kasdienis galvijų ar kiaulių skerdimas. Tai svarbu tam, kad nesusidarytų mėsos perteklius ir ji neužsigulėtų parduotuvių lentynose.

Gyvulių skerdenos yra atvėsinamos ir išvežiojamos po „Norfos“ parduotuves, kurių Lietuvoje yra apie pusantro šimto.

„Tai pats tiesiausias kelias nuo augintojų iki vartotojų. Mūsų pirkėjai visada gauna šviežiausią mėsą, nes transportavimas nuo Šilalės rajone esančio gamintojo iki visoje Lietuvoje išsidėsčiusių tinklo parduotuvių trunka vos keletą valandų. Kadangi daugumoje „Norfos“ parduotuvių yra mėsos paruošimo skyriai, būtent juose skerdenos ir yra išpjaustomos. Todėl pirkėjams galime pasiūlyti patį įvairiausią šviežios mėsos asortimentą“, – paaiškino pašnekovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.