Kaip išprotėję pinigus Kipre taškę rusai salai padarė meškos paslaugą

Augant įtampai tarp Kremliaus ir Europos, Vakarų galvos skausmu tapo Kipras. Jungtinės Karalystės leidinys „Financial Times“ rašo apie tai, kokią įtaką nedidelei salai padarė turtuoliai, kilę iš buvusios Sovietų sąjungos, ir kodėl tai verčia nerimauti Briuselį.

Kone pusę iš 3153 auksiniais vadinamų pasų, kurie buvo išdalinti Kipre nuo 2013 m. iki 2018 m. vasario, gavo rusai.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Kone pusę iš 3153 auksiniais vadinamų pasų, kurie buvo išdalinti Kipre nuo 2013 m. iki 2018 m. vasario, gavo rusai.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Kaip ir kitų mažų šalių, turinčių ribotas ekonomines galimybes, taip ir Kipro finansinis sektorius siekia pritraukti užsienio kapitalo.<br>Pixabay.com nuotr.
Kaip ir kitų mažų šalių, turinčių ribotas ekonomines galimybes, taip ir Kipro finansinis sektorius siekia pritraukti užsienio kapitalo.<br>Pixabay.com nuotr.
 Kaip ir kitų mažų šalių, turinčių ribotas ekonomines galimybes, taip ir Kipro finansinis sektorius siekia pritraukti užsienio kapitalo.<br> Pixabay.com nuotr.
 Kaip ir kitų mažų šalių, turinčių ribotas ekonomines galimybes, taip ir Kipro finansinis sektorius siekia pritraukti užsienio kapitalo.<br> Pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 6, 2020, 10:19 AM

Kiek rusų Kipre?

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, išeivių iš Rusijos Kipre būta per 10 tūkst., kai apskritai saloje priskaičiuota vos daugiau nei milijonas gyventojų.

Tradiciškai rusų bendruomenė Kipre telkiasi Limasolyje. Šio miesto gatvėse pilna juridinių firmų, padedančių rusams ir kitiems užsieniečiams imigruoti, šalyje plėtoti verslą ir čia laikyti pinigus.

FT nupasakojo juvelyro Michaliso Constantinou patirtį, kokią pamoką jis gavo iš vienos klientės rusės, kai jis prieš panašiai 20 metų atidarė savo pirmąją parduotuvę Limasolyje. Klientė atėjo ieškoti drėgmei atsparaus „Omega“ laikrodžio maudynėms. „Jos paklausiau: „Jums neatrodo, kad auksinis laikrodis už 20 tūkst. eurų pernelyg brangus maudytis jūroje?“. O klientė atsakė: „Ne, ne, ne, jis pigus. Namie palikau „Patek Philippe“ už 150 tūkst. eurų. Tiesiog pamiršau jį pasiimti į Kiprą“, — prisiminė juvelyras.

Tokie klientai padėjo M.Constantinou išplėtoti verslą – dabar vyras turi jau visą parduotuvių tinklą.

Juvelyras save vadina rusofilu – jis automobilyje klauso rusiškos muzikos ir pabrėžia, kad nuo Kipro atskirti rusų bendruomenės neįmanoma.

Pinigus leidžia kaip išprotėję

Viktorija Maltabar pasakoja, kad rusams Kipre statė klubus ir restoranus. Ji pati jau daugiau nei 20 metų padeda rusams imigruoti į Kiprą ar čia plėtoti verslą. „Visuomet buvo daug rusų ir pinigų, o juos rusai leido tarsi išprotėję“, – kalbėjo ji.

Kaip ir kitų mažų šalių, turinčių ribotas ekonomines galimybes, taip ir Kipro finansinis sektorius siekia pritraukti užsienio kapitalo. Maži mokesčiai ir paprastas reguliavimas leido paversti Kiprą rojumi pinigus norintiems investuoti rusams.

„Moody's“ duomenimis, iki 2012 m. pabaigos rusų bankai ir kompanijos Kipre laikė 31 mlrd. JAV dolerių. Ši suma – didesnė nei šalies metinis bendrasis vidaus produktas.

2013 m. viskas akimirksniu pasikeitė. V.Maltabar prisimena, kaip ji negalėjo kortele atsiskaityti už degalus, nes jos bankas nutraukė operacijas. Tai buvo finansų krizės pradžia, pasiuntusi Kiprą ant griūties ribos.

ES pasiūlė 10 mlrd. eurų pagalbą, o Kipro valdžia mainais į tai perėmė stambiųjų bankų kontrolę, pažadėjo pakelti mokesčius ir apkarpyti išlaidas.

Turtingiems rusams ir Kipre registruotoms rusų kompanijoms šios priemonės kirto itin stipriai. „Jie iki pat dabar dar apie tai kalba“, – sako V.Maltabar.

Dar viena sąlyga gauti ES paramai buvo nurodymas apvalyti Kipro finansų sistemą. Dėl to dešimtys tūkstančių banko sąskaitų, siejamų su rusais, buvo uždarytos.

Auksinis pasas už 2 mln. eurų

Krizės įkarštyje šalies prezidentu tapo Nikas Anastasiadis. Jam prisiėjo gaivinti ekonomiką. Šalies vadovas paleido programą „pilietybė mainais į investicijas“. Pagal ją užsieniečiai galėjo gauti taip vadinamą auksinį pasą, jei Kipre investavo ne mažiau nei 2 mln. eurų. Per šią programą į šalies nekilnojamąjį turtą buvo investuota daugiau nei 6 mlrd. eurų, o Kipro gyventojų sąrašai pasipildė tūkstančiais naujų piliečių.

Kone pusę iš 3153 auksiniais vadinamų pasų, kurie buvo išdalinti nuo 2013 m. iki 2018 m. vasario, gavo rusai. Auksinių pasų bumui nesutrukdė nė 2014 m. ES Rusijai įvestos sankcijos.

Programos kritikai kalbėjo apie tai, kad jos sąlygos – pernelyg paprastos, o pageidaujančiųjų gauti pilietybę patikrinimai nepakankami. Dėl to Kipro pasus gavo buvęs Kambodžos premjeras Hun Senas, kurį opozicija kaltino pinigų iš šalies išgabenimu, bei verslininkas iš Malaizijos Jude'as Law, kurį JAV persekioja už galimą pinigų plovimą.

Išaiškėjus šiems atvejams Kipro valdžia 26 auksinius pasus atšaukė. Tarp jų būta ir rusų piliečiams išduotų dokumentų. Atšaukimo procedūra pasirodė esanti teisiškai sudėtinga, todėl iki pat šiol ji nebaigta, rašo FT.

Į Rusiją vyko vienintelis iš ES

Per septynerius metus, kiek valdžioje buvo N.Anastasiadis, po krizės jis atkūrė ryšius su Rusija. Kai daugelis Vakarų valstybių Rusijai dėl karo Kryme paskelbė boikotą, vienintelis N.Anastasiadis iš ES šalių vadovų 2015 m. atvyko į Maskvoje rengtą šventę gegužės 9-ąją.

FT atkreipė dėmesį, kad Kipras Rusijai, kuri plečia savo įtaką Viduržemio jūros regione, ypač Sirijoje ir Libijoje, – interesų prasme strategiškai svarbi šalis. Tais pačiais 2015-aisiais sala, kurioje dar nuo kolonijinių laikų veikia dvi stambios britų karinės bazės, pasirašė susitarimą, leidžiančią kariniams rusų laivams įplaukti į jos uostus.

Kalbėdamas su FT N.Anastasiadis pabrėžė, kad kai kurių ES diplomatų prielaidos, jog jo ryšiai su valdžia Kremliuje pernelyg artimi, netiesa. Šalies vadovas tikino, kad Kipras kuria ryšius su daugeliu užsienio valstybių „daugiasluoksnės“ politikos stiliumi, nukreiptos į tai, kad pajėgtų apsiginti nuo Turkijos grėsmės. Mat 1974 m. Turkija įsiveržė į Kipro šiaurę motyvuodama tuo, kad privalo apginti etninių turkų interesus. 1983 m. šiaurinis Kipras pasiskelbė nepriklausoma valstybe, tačiau jo nepripažino Jungtinių Tautų Organizacija.

Vis dėlto, kaip rašo FT, nuo klausimo, ar, jo manymu, sankcijos Rusijai – tinkama priemonė, Kipro prezidentas išsisuko.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: ministrės komentarai apie visuotinį ikimokyklinį ugdymą