„Dirbti ne tik neapsimoka – jei ką nors darysi, tai bus vien nuostoliai. Darbuotojai dabar karantine, atostogauja.
Juos remia valstybė ir „Sodra“, o mes savo ruožtu remiame Baltarusiją, kuri užvertė visą Lietuvą pigiomis skiedromis“, – pasakojo biokurą anksčiau tiekusios bendrovės „Renergija“ vadovas Donatas Gustas.
Lietuvoje šią žaliavą tiekiančios įmonės jau nesuduria galo su galu, nes biokuro kainos smarkiai krito. Pernai biržoje smulkinta mediena kainavo ir per 130 eurų už toną naftos ekvivalento (tne), o dabar kai kuriuose regionuose nesiekia nė 90 eurų.
Šilumos gamintojams ir vartotojams tai naudinga, bet ateityje lazda gali atsisukti kitu galu. „Žala bus tikrai didelė, nes liks tik stambiausi gamintojai ir importuotojai.
O kai sumažės konkurencija, kainos gali pasukti aukštyn“, – įspėjo Lietuvos atsinaujinančiosios energetikos išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Sprendimų reikėjo anksčiau
Anot biokuro gamybą taip pat sustabdžiusios įmonės „Dzūkijos mediena“ vadovo Mariaus Valukyno, ženklų, kad Lietuvos gamintojus ims spausti baltarusiai, buvo jau kone prieš porą metų.
Kaimyninėje šalyje buvo pradėti masiškai kirsti miškai, taip neva gelbėjant juos nuo kenkėjų plitimo. Pernai buvo spėliojama, kad tiekimas iš Baltarusijos užtruks apie pusmetį, bet jis nestoja ir šiemet, o dėl to smarkiai nusirito kainos.
„Kokiais nors būdais stabdyti importą reikėjo jau anksčiau. Dabar mums tiesiog neapsimoka važiuoti į miškus, lizingu įsigyta technika stovi, įmokas turime mokėti, o jos niekam dabar neįsiūlysi, nes visa rinka sustojusi“, – aiškino M.Valukynas.
Ateitis – itin niūri
Kaip aiškino „Renergijos“ direktorius D.Gustas, dabar paruošti visą sunkvežimį skiedrų kainuoja apie 600–650 eurų. Tačiau jas deginančios įmonės moka viso labo 450–500 eurų, todėl kuo daugiau biokuro patiekiama, tuo didesnių nuostolių patiria jo gamintojai.
„Dar blogiau bus, kai pradės veikti prie Gariūnų statoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri degins ne tiktai atliekas, bet ir biokurą. Jai reikės jį tiekti sertifikuotą, nes taip numatyta skiriant ES paramą elektrinei.
Baltarusių miškai valstybiniai, jie pasirūpino visais sertifikatais, tad Vilniuje bus deginamas tiktai baltarusiškas biokuras. O mes savo išteklius pūdysime mokėdami iš biudžeto saviems žmonėms nedarbo išmokas“, – piktinosi D.Gustas.
Pasak jo, stebėtina, kad jokios institucijos nesidomi, iš kokių Baltarusijos regionų atkeliauja pigios skiedros. Mat gali būti, kad jos gabenamos ir iš radiacija užterštų teritorijų, tačiau jokie tyrimai nėra atliekami.
Deginti dujas – pigiau
Negana to, grėsmė iškilo ir biokurą deginančioms jėgainėms, nors, atrodytų, joms kainos šiuo metu itin palankios.
Tačiau pastaruoju metu rinkoje itin smarkiai atpigo dujos. Metų pradžioje Lietuvoje jos kainavo apie 16 eurų už megavatvalandę (MWh), o dabar – perpus mažiau. Be to, ekspertai įspėja, jog trečiąjį ketvirtį jų kaina gali būti net ir neigiama, nes pirkėjams, siekiantiems vykdyti savo įsipareigojimus, teks tiesiog ištuštinti talpyklas.
„Jei taip nutiktų, dujas deginančios elektrinės įgytų pranašumą prieš tas, kurios naudoja biokurą.
Tikėtina, kad jos kas mėnesį vykstančiuose aukcionuose galės pasiūlyti mažesnes kainas nei perkančios lietuvišką žaliavą.
Gamtinės dujos biokurą gali pradėti išstūminėti ir individualaus šildymo sektoriuje. Jau įsigyta ar dar miškuose tebesanti žaliava tiesiog supūtų, daug gamintojų bankrutuotų“, – prognozavo M.Nagevičius.
Nori valstybės pagalbos
Lietuvos biomasės asociacijos „Litbioma“ direktorė Vilma Gaubytė sakė, kad valdžios institucijoms siūlomi keli būdai, kaip išlaikyti tūkstančius žmonių įdarbinantį šalies biokuro sektorių.
Vienas jų – „Baltpool“ biržos rengiamuose aukcionuose pirmenybę teikti lietuviškai žaliavai. Antras – skatinti katilines naudoti prasčiausios rūšies biokurą, nes Lietuvoje jo yra apsčiai.
„Taip pat seniai prašome Susisiekimo ministerijos padidinti leidžiamą gabenti biokuro kiekį.
Dėl dabar galiojančių ribojimų sunkvežimiai važinėja pustuščiai, o keliai tik dar labiau apkraunami, nes vietoj vieno reiso tenka sukarti du.
Aišku, tokie pakeitimai biokuro kainos tikrai nepadidintų.
Tačiau pačioms įmonėms būtų bent šiek tiek lengviau, nes sumažėtų jų sąnaudos“, – sakė „Litbiomos“ direktorė.
Importas jau pranoko valstybės siekius
Alina Žilinaitė
Energetikos ministerijos atstovė
„Dėl šiuo metu Lietuvos rinkoje susidariusio biokuro pertekliaus labai sumažėjo jo kaina. Energetikos ministerijos žiniomis, užfiksuoti keleto įmonių bankrotai.
Tačiau nedidelis jų skaičius neatspindi įtemptos situacijos rinkoje, nes Lietuvos biokuro gamintojai kol kas gyvena iš atsargų ir renkasi ne bankroto, o žymaus darbų ir darbuotojų skaičiaus mažinimo kelią.
Vyriausybės pozicija dėl biokuro importo išdėstyta Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane. Vienas siektinų rodiklių yra užtikrinti, kad importuojamas biokuras nesudarytų didesnės nei 20 proc. rinkos dalies.
Dėl keletą pastarųjų metų Baltarusijoje vykstančių masinių miškų kirtimų baltarusiško biokuro importo dalis išaugo dvigubai ir 2019 metais sudarė apie 30 proc. rinkos, todėl savo pozicijas užleidę Lietuvos biokuro gamintojai praranda apie 20–25 mln. eurų per metus.
Didėjanti priklausomybė nuo baltarusiško biokuro ir dabartinis jo importo balansas nėra tvarus ilgalaikėje perspektyvoje ir negali išlaikyti aukšto konkurencijos ir žemo rinkos koncentracijos lygmens. Mat traukiantis iš rinkos vietinėms įmonėms Baltarusijos gamintojų dalis ir įtaka tik didėtų.
Lietuvos strateginis interesas – mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo, taip pat užtikrinti, kad importuojamas biokuras nesudarytų didesnės nei 20 proc. biokuro rinkos dalies.
Šiuo metu svarstomi galimi sprendimai, kurie padidintų Lietuvos biokuro gamintojų konkurencingumą.“
