Lietuvių atsiskaitymai banko kortelėmis kalba už save: ekonominės prognozės tuoj bus pakeistos

Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>lrytas.lt koliažas
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>lrytas.lt koliažas
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

lrytas.lt

Jun 11, 2020, 4:44 PM

Anot jo, nors iki šiol Europos Komisija ir kitos tarptautinės institucijos vis prognozavo, kad Baltijos šalys bus vienos labiausiai nukentėjusių ES, greitai jos pakels antakius ir savo prognozes pataisys.

„Klesti namų apyvokos, elektronikos, sodo prekių pardavimai. Prekybos centruose jokios krizės ir nebuvo. Iki atsigavimo dar toli tik į turistus orientuotiems sektoriams. Kuro suvartojimas taip pat negrįžo į praėjusių metų lygį, nes daug kas vis dar dirba nuotoliniu būdu ir be reikalo nevažinėja – bet čia labiau gera nei bloga žinia“, – savo feisbuko paskyroje rašė ekonomistas.

Anot jo, Lietuva bus vienas iš tų sėkmingo greito atsigavimo pavyzdžių, kur bent jau gyventojų vartojimo pokyčiai bus tobulos V formos.

„Karantino metu išlaidos staigiai krito, bet jam besibaigiant beveik taip pat staigiai ir sugrįžo ten, kur buvo. Su eksportu bus prasčiau, nes panašu, kad daugeliui Lietuvos eksporto rinkų prie normalaus gyvenimo sugrįžti sekasi sunkiau. Iki šiol Europos Komisija ir kitos tarptautinės institucijos vis prognozavo, kad Baltijos šalys bus vienos labiausiai nukentėjusių ES, bet greitai pakels antakius ir savo prognozes pataisys“, – tikino N.Mačiulis.

Jam antrina ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Britai vis bando „trolinti“ Baltijos šalis, kad neva mes esame skurdžiausios ir labiausiai nukentėsiančios nuo krizės šalys. Tačiau EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija - aut.past.) organizacija (ir Mauricas) mano kitaip...

Autoritetinga EBPO organizacija Jungtinei Karalystei 2020 metais prognozuoja didžiausią BVP nuosmukį visoje Europoje (11,5 proc.) – gerokai didesnį nei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje (8,1 – 8,4 proc.).

Be to, biudžeto deficitas Juntinėje Karalystėje taip pat bus didžiausias visoje Europoje ir sieks 12,4 proc. BVP (o skola išaugs iki 98 proc. BVP t.y. bus du kartus didesnė nei Lietuvoje ir Latvijoje, ir penkis kartus didesnė nei Estijoje)“, – savo feisbuko paskyroje rašė Ž.Mauricas.

EBPO trečiadienį pareiškė, kad pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) dėl griežtų karantino priemonių, kurių buvo imtasi siekiant pažaboti koronaviruso protrūkį, šiemet sumažės mažiausiai 6 proc., o atsigavimas bus „lėtas ir netvirtas“.

Tuo atveju, jeigu vėliau šiais metais kils antroji užkrato banga, pasaulio ūkio nuosmukis 2020 metais gali sudaryti net 7,6 proc. 2021 metais BVP turėtų padidėti 5,2 proc., tačiau antrosios pandemijos bangos atveju prieaugis bus mažesnis ir sudarys 2,8 proc.

1961 metais įkurta EBPO vienija 36 labiausiai išsivysčiusias pasaulio valstybes, tarp kurių yra ir Lietuva.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.