N.Mačiulis giria prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris savo pirmoje metinėje kalboje nevengė kritikos valdantiesiems dėl nevykstančios švietimo reformos.
„Neatliekamas mokyklų tinklo optimizavimas, vis dar nėra nacionalinio švietimo susitarimo – buvo paraginta jį kuo greičiau priimti, užmiršti bet kokius skirtumus tarp kairių ir dešinių partijų, tarp vienų ar kitų politinių jėgų.
Tai – partijų skola Lietuvai. Manau, tai vienas iš svarbiausių akcentų, kuris turėtų būti greta skaidresnių viešųjų pirkimų ir korupcijos mažinimo, nes tik ant kokybiškos, tvarios švietimo sistemos mes galime sukurti ilgalaikę gerovės valstybę. Ne dabartiniams pensininkams, dabartiniams dirbantiesiems, dabartinei kartai, bet ir ateities kartoms“, – naujienų agentūrai BNS teigė N.Mačiulis.
„Labai tikiuosi, kad politikai įsiklausys bent į šį patarimą ir nacionalinis susitarimas bus, ir tos reformos, kurios vilkinamos du dešimtmečius, pagaliau prasidės“, – pridūrė jis.
Anot ekonomisto, svarbi ir šalies vadovo nuostata, jog net ir esant tobulai mokesčių sistemai negalima sukurti gerovės valstybės, jei tuo pačiu vyks neskaidrūs viešieji pirkimai ir didelė korupcija.
„Čia labai akivaizdi indikacija, kad valstybės lėšas reikia naudoti atsakingai, nes perskirstant daugiau per biudžetą nebūtinai sukursi gerovės valstybę, jeigu tuo pačiu metu tos lėšos bus ištaškomos ne skaidriai ir neefektyviai“, – sakė N.Mačiulis.
Tačiau jis teigė nesutinkantis su prezidento mintimi, jog stokojama ryžto ir vėluojama imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti koronaviruso pasekmes šalies ekonomikai. N. Mačiulio manymu, pagal daugelį rodiklių Lietuva yra neįtikėtinas sėkmės pavyzdys, kaip greitai ji įveikė krizę.
„Tiesa, kad Vyriausybė gelbėjimo planą pasiūlė labai greitai ekonomikos, jo įgyvendinimas iš pradžių strigo, bet tikrai negalime sakyti, kad nepavyko sustabdyti viruso plitimo ekonomikoje. Matome, kad Lietuvos vidaus paklausa, gyventojų vartojimas jau beveik sugrįžo į prieškrizinį lygį, nedarbo lygis nebedidėja, o mažėja, pagal daugelį kitų rodiklių Lietuva yra neįtikėtinas sėkmės pavyzdys, kaip greitai mes susidorojome su šia krize“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, greitai amortizuoti šoką leido ne tik Vyriausybės sprendimai, bet ir tai, kad šalis buvo gerai pasiruošusi bet kokiam sukrėtimui, ji neturėjo užsienio prekybos deficito, turėjo mažą skolą, didelį konkurencingumą.
„Aš neabejoju, kad Lietuva, o gal ir visos Baltijos šalys po šios krizės bus minimos ne kaip labiausiai nukentėjusios, bet kaip pavyzdys, kaip pavyko lengvai išplaukti tinkamai pasiruošus ir tinkamai sureagavus į tokio pobūdžio iššūkį“, – sakė ekonomistas.
Pasigedo dėmesio ekonomikai
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako pirmoje prezidento G. Nausėdos metinėje kalboje pasigedęs daugiau dėmesio ekonominėms problemoms ir procesams. Anot jo, kritika Vyriausybės darbui dėl lėto ekonomikos gelbėjimo plano įgyvendinimo buvo minimali, iškeliant pasiekimus valdant sveikatos krizę.
„Tenka pripažinti, kad dėmesio ekonominiams procesams buvo santykinai nedaug“, – naujienų agentūrai BNS sakė Ž.Mauricas.
„Labiau akcentuoti žingsniai, kurie ilgainiui galėtų transformuoti Lietuvos ekonomiką – paskutinėje pranešimo dalyje apie 750 mlrd. atsigavimo fondą akcentuota, kad tai yra galimybė pakeisti Lietuvą“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, krizės metu prezidento pateikti siūlymai – išmokos vaikams, neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimas ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimas – buvo pagrįsti trumpai.
Ž.Maurico nuomone, kol kas sunku vertinti, ar G.Nausėda ekonominiams klausimams skiria daugiau dėmesio nei jo pirmtakė Dalia Grybauskaitė, tačiau jis pažymi, kad lūkesčiai G.Nausėdai buvo kiek didesni.
„Be abejo, kol kas sunku dar vertinti, nes tai tik pirmi metai, bet sakyčiau, kad lūkestis buvo šiek tiek didesnis. Būtent pranešimas tai iš dalies pagrindžia, nes akcentai buvo dedami ne kalbant apie ekonomiką, o apie teisingumą, klimato kaitą, ir netgi kalbos pradžioje ir pabaigoje buvo žodžiai „teisinga, žalia ir inovatyvi gerovės valstybė“, – sakė Ž.Mauricas.
„Inovatyvumas buvo nukeltas į trečią vietą. Tai galima interpretuoti kaip šiokį tokį atsitraukimą nuo ekonominių klausimų“, – pridūrė jis.
Nepaisant to, „Luminor“ ekonomistas akcentavo, kad prezidentu tapus G.Nausėdai, verslo ir prezidentūros santykis pagerėjo.
„Aš tikrai matyčiau, kad situacija atšilusi ir dialogo yra daugiau. Bandoma įsiklausyti į įvairių visuomenės grupės pasiūlymus. Bet, aišku, ir pats prezidentas akcentavo, kad neretai ne visi verslo atstovai ir įmonės galbūt elgiasi ne taip, kokią gerovės Lietuvą mes norime kurti“, – sakė Ž.Mauricas.
Per mažai įvertinta ekonomikos padėtis
„SME Finance“ ekonomistui Aleksandrui Izgorodinui prezidento G.Nausėdos pirmajame metiniame pranešime pritrūko platesnio ekonominės situacijos įvertinimo.
„Tai buvo palanki proga tą padaryti. Iš ekonominių rodiklių matome, kad pastarąsias kelias savaites Lietuvos ekonomika stabilizuojasi. Geriausias indikatorius yra darbo rinka – pradėjo didėti laisvų darbo vietų skaičius ir nedarbo lygis stabilizavosi.
Tai būtų gera proga pasiųsti visuomenei ir vartotojams signalą, kad turime krizę, bet Lietuvos ekonomika pasiekė dugną, nuo jo atsispiria ir prasideda ekonomikos atsigavimą. To nebuvo akcentuota“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė A.Izgorodinas.
Su prezidento teiginiais, kad ekonomikos skatinimo priemonių planas įstrigo, ekonomistas sutinka iš dalies.
„Ir sutinku, ir nesutinku. Kalboje buvo paminėtas labiau neigiamas aspektas, kad Lietuvoje stringa ekonomikos skatinimo priemonių įgyvendinimas. Visų pirma, turime ekonomikos skatinimo planą, kurio neturėjome per pasaulio finansų krizę, tai gerai. Skatinimo priemonės diversifikuotos, jos yra geros. Faktas, kad nedarbo lygis Lietuvoje per šią krizę labai stipriai neišaugo. Prie to labai stipriai prisidėjo ir skatinimo priemonės“, – teigė A.Izgorodinas.
„Jeigu yra tam tikras vėlavimas, tam yra kelios priežastys. Buvo neeilinė krizė, kuriai reikėjo greitai pasiruošti. Visų antra, Lietuvoje, kiek žinau, ekonomikos skatinimo priemonių įgyvendinimas strigo savo pradinėje stadijoje, nes reikėjo susiderinti tas skatinimo priemones su Europos Komisija“, – pridūrė jis.
