Socialinius tinklus su purvu maišantis turtuolis garsėja labdara, bet ne mokesčiais

Geresnis kapitalizmas – tokia yra JAV debesų kompiuterijos kompanijos „Salesforce“ įkūrėjo Marco Benioffo strategija. Bet jo vadovaujama įmonė su valstybe nelabai linkusi dalytis.

Dėl savo demonstratyvaus geranoriškumo M.Benioffas tapo vienu prieštaringiausiai vertinamų JAV turtuolių.<br>„Scanpix“ nuotr.
Dėl savo demonstratyvaus geranoriškumo M.Benioffas tapo vienu prieštaringiausiai vertinamų JAV turtuolių.<br>„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 18, 2020, 6:46 AM

„Salesforce“ – programinės įrangos bendrovė, pasaulyje turinti 50 tūkst. darbuotojų. Tai didžiausias San Fransisko darbdavys.

Pastaruoju metu įmonės metinė apyvarta siekė 17 mlrd. dolerių (15,2 mlrd. eurų).

Jos įkūrėjas M.Benioffas (55 m.) patenka tarp 300 turtingiausių pasaulio žmonių – „Forbes“ duomenimis, jo turto vertė siekia 7,4 mlrd. dolerių (6,61 mlrd. eurų).

Jo verslas neapsiriboja vien programine įranga. Antai prieš dvejus metus milijardierius su savo žmona Lynne už 190 mln. dolerių (170 mln. eurų) įsigijo JAV žurnalą „Time“ – didžiausio pasaulyje tiražo savaitinį leidinį.

Tačiau dar labiau M.Benioffas žinomas dėl labdaros.

Žeria aštrią kritiką

Silicio slėnyje „Salesforce“ vadovas garsėja kritiškais pareiškimais. „Facebook“ – tai mūsų visuomenės naujos rūšies cigaretės“, – tai vienas iš jo kalbos perlų.

Socialinius tinklus jis kaltina sukėlusius pasaulyje pasitikėjimo krizę.

2018 m. M.Benioffas užsipuolė vykdomąjį socialinio tinklo „Twitter“ direktorių Jacką Dorsey. Jis, anot „Salesforce“ vadovo, nepakankamai prisideda prie benamių problemos sprendimo San Fransiske.

Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume jis susirinkusį elitą ragino paremti kovos su klimato kaita iniciatyvą – M.Benioffas nori pasodinti milijardą medžių.

O prasidėjus pandemijai jis, atrodo, siekia tapti moraliniu visuomenės lyderiu.

Dešimtys milijonų JAV piliečių jau kreipėsi dėl bedarbio pašalpos, prie dalijamo maisto daug kur nusidriekia didžiulės eilės.

Užtat M.Benioffas savo bendrovėje ėmėsi darbuotojų apsaugos priemonių, kurios Amerikoje atrodo kone socialistinės, – pažadėjo, kad per 90 dienų nebus jokių atleidimų. Bent jau žymių.

Milijardierius per savo „Twitter“ paskyrą kreipėsi į stambių kompanijų vadovus, kad šie irgi pasektų tokiu pavyzdžiu. Kiek žinoma, į tai niekas nesureagavo.

„Salesforce“ parūpino daugiau kaip 50 mln. apsauginių kaukių ir apsauginių drabužių – visa tai išdalyta JAV, Indijos, Europos ligoninėms. Bendrovė taip pat turi privataus skatinimo paketą „Salesforce Care Small Business Grants“.

Nedidelės įmonės gali kreiptis į šį milžiną dėl 10 tūkst. dolerių (8,93 tūkst. eurų) piniginės dovanos, kad lengviau ištvertų ekonomikos nuosmukį.

Skiriasi nuo kitų vadovų

Dėl parodomojo geranoriškumo M.Benioffas tapo prieštaringai vertinamu turtuoliu.

Jau seniai jis skleidžia verslo, kaip socialinių pokyčių platformos, idėją. Anot M.Benioffo, kas daro gera ir dėl to pelno pasitikėjimą, tas ir gerai uždirbs.

Net ir išoriškai M.Benioffas atrodo išskirtinis tarp JAV skaitmeninės ekonomikos lyderių.

Markas Zuckerbergas („Facebook“), Jackas Dorsey („Twitter“), Timas Cookas („Apple“), Jeffas Bezosas („Amazon“) ar Sundaras Pichai („Google“) – visi jie atrodo lyg asketai, tarsi būtų sukurti 3D spausdintuvu.

M.Benioffas – nerangus, ramybę skleidžiantis žmogus. Iš pirmo žvilgsnio šis vyriškis galėtų vadovauti automobilių nuomos įmonei.

Savo elgesiu jis irgi smarkiai išsiskiria. M.Zuckerbergą nuolat lydi įvairūs skandalai, Elono Musko pareiškimai „Twitter“ kartais atrodo lyg puspročio kliedesiai, J.Bezosas dėl savo brangių skyrybų nuolat minimas bulvarinėje spaudoje.

M.Benioffas, pernai žurnalo „Wired“ apibūdintas kaip apaštalas su aureole, tiesiog vadinamas geruoju žmogumi arba didžiuoju kapitalistu su sąžine.

„Salesforce“ vadovas yra nepaprastai turtingas ir labai daug aukoja labdarai. „Business Insider“ apskaičiavimu, 2017–2018 metais jo turtas per dieną vidutiniškai išaugdavo 2,5 mln. dolerių (2,23 mln. eurų).

Šiuos milijonus jis naudoja San Fransisko benamiams remti, stato savo vardu pavadintą ligoninę, aukoja vandenynams gelbėti ir mokykloms, lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualių žmonių teisėms ginti.

M.Benioffas savo bendrovėje įdiegė 1-1-1 modelį.

Pagal jį, vienas procentas kompanijos kapitalo, vienas procentas produktų ir vienas procentas darbo laiko aukojami visuomenei naudingiems tikslams.

Leidinyje „New York Times“ leidinyje „Salesforce“ vadovas yra paraginęs savo verslo lyderius – kolegas ir multimilijardierius kurti sąžiningesnį, teisingesnį ir tvaresnį kapitalizmą, kuris, anot jo, priklauso visiems.

Sukasi ir per pandemiją

Per nuotolinį pokalbį su žurnalistu nesusišukavęs, atsegiotais marškiniais prie rašomojo stalo savo namuose sėdintis „Salesforce“ įkūrėjas nuolatos kartojo tokias sąvokas kaip atjauta, harmonija ir vienybė.

Neseniai jo bendrovė pristatė projektą, kuris yra ir komercinis, ir naudingas visuomenei, – per „Work.com“ platformą „Salesforce“ pasiūlė naujų programėlių, kurios bendrovėms ir vyriausybės institucijoms turėtų padėti saugiai atnaujinti darbą, vos susilpnės koronaviruso gniaužtai.

Įkurta savotiška vadavietė – COVID-19 duomenų bankas, darbo pamainomis planuotojas (juk ne visi vienu metu gali būti biure), kontaktų paieškos programa.

Prie „Salesforce“ būstinės įėjimo tikrinama darbuotojų temperatūra. Kadangi tai būtina daugelyje įmonių, „Salesforce“ kuria skaitmeninius instrumentus tokiems duomenims valdyti.

Visa tai M.Benioffas pristato kaip pagalbą prieš koronaviruso sukeltą krizę. Žinoma, tai nėra už dyką: tokie produktai – „Salesforce“ verslas.

Bendrovė norėtų tapti pagrindine skaitmeninės įrangos tiekėja. Tokį verslo žaidėją kaip „Salesforce“ krizė gali padaryti laimėtoju ir duoti daug pelno.

Mokėti valstybei nenori

Į klausimą, ar COVID-19 proveržio metu kiti technologijų verslo kapitalistai dėjo pakankamai pastangų, bendrovės „Salesforce“ vadovas atsakė neįprastai diplomatiškai: „Visada noriu, kad būtų padaryta daugiau. Visi direktoriai dabar yra dėmesio centre ir turi parodyti, kad jie – sprendimo, o ne problemos dalis.“

Bet kritikai jau senokai teigia, kad JAV verslininkų teikiama labdara kaip tik yra labiau problema nei jos sprendimo būdas.

Anandas Giridharadas, knygos „Nugalėtojas pasiima viską“ („Winner Take All“) autorius, yra vienas aršiausių labdarai didžiules sumas aukojančių turtuolių kritikų. Jo teigimu, filantropija negali būti sąžiningo mokesčių mokėjimo pakaitalas.

Didžiules sumas labdarai skiria ne tik M.Benioffas, bet ir kitos Silicio slėnio garsenybės – sutuoktiniai Zuckerbergai, J.Bezosas ir Billas Gatesas. Jie investuoja į tyrimus, mediciną, kovą su skurdu.

Iš esmės tuo privalo užsiimti valstybė, tačiau Amerikoje dažnai stokojama pinigų.

Pats M.Benioffas daug kartų siūlė, kad tokias dideles pajamas kaip jis gaunančius asmenis reikėtų kur kas labiau apmokestinti. Bet jo įkurta „Salesforce“ valstybei pinigų gaili.

Mokesčių ir ekonominės politikos institutas Vašingtone pernai paskelbė, kad ši kompanija 2018 m. uždirbo daugiau nei 7 milijardus dolerių (6,25 mlrd. eurų) pelno, tačiau federalinių mokesčių nesumokėjo nė dolerio. Lygiai kaip ir „Amazon“, „Netflix“ ar IBM.

Keistas požiūris bendrovės, kuri mėgsta skleisti savo dorybes ir reklamuotis pasitelkus sąžiningesnės rinkos ekonomikos viziją.

Parengta pagal „Der Spiegel“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.