„Kalbant apie valstybinį banką, tikrai toje diskusijoje labai daug painiavos (...) Vieni nori daugiau fizinio aptarnavimo vietų nutolusiuose regionuose, kiti – mažesnių įkainių, treti didesnio prieinamumo verslui, ketvirti, kad finansuotų valstybinę infrastruktūrą“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ministras.
Finansų ministro manymu, išmintingiausia būtų konsoliduoti tris šalies nacionalinės plėtros įstaigas: „Investicijų ir verslo garantijas“ (Invega), Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą į vieną struktūrą.
„Manau, kad išmintingiausias sprendimas būtų konsoliduoti šias tris institucijas ir padaryti iš esmės vieną stiprią struktūrą, kuri padengtų finansavimo trūkumus visose srityse, (...) ten būtų galima pritraukti privačių institucinių investuotojų lėšas. Tam tikrai nereikalinga banko licencija, bet, jei yra smagiau, galime tai vadinti nacionaliniu plėtros banku“, – teigė V.Šapoka.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė parlamentarų grupės siūlymui svarstyti Valstybinio plėtros banko steigimo idėją.
Seime svarstomu nutarimo projektu siūloma įgalioti Vyriausybę pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.
Biudžeto peržiūra dabar turėtų tik techninę prasmę
V.Šapoka sako, kad biudžeto peržiūra šiuo metu turėtų tik techninę prasmę.
„Seimas pabrėžė, kad jeigu reikės skolintis daugiau, tokiu atveju Vyriausybė gali nuspręsti skolintis daugiau, tačiau kartu turi daryti biudžeto pakeitimus. Dabar, kalbant apie tiesiog fakto inkorporavimą į biudžeto įstatymą, tame racijos yra labai mažai. Seimas priima įstatymus, kad reikia skirti išmokas vaikams, išmokas pensininkams, subsidijas verslui, (...) tai to fakto įdėjimas į biudžeto įstatymą turi tik techninę prasmę ir nieko daugiau“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė V. Šapoka.
Jo teigimu, Finansų ministerija įpareigota kas ketvirtį daryti prognozes, todėl visą informaciją galima matyti ir šiuo metu.
„Visa ta informacija yra vieša ir visiems prieinama. (...) Netgi įstatymu Finansų ministerija įpareigota prognozes daryti kartą per ketvirtį“, – kalbėjo V. Šapoka.
„Jeigu pradėtume su kiekvienu įstatymu, kuris numato papildomas išlaidas, pradėti biudžeto peržiūrą, tokiu atveju mes biudžetą būtume peržiūrėję jau keliasdešimt kartų, kas protingumo kriterijų neatitinka, nes kiekvieną kartą peržiūrėjus biudžetą, reikėtų kreiptis į Europos Komisiją, atnaujinti informaciją ir kiekvieną kartą būtume užtrukę po du mėnesius“, – pridūrė finansų ministras.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas antradienį pakartojo, kad šalies biudžetas turėtų būti peržiūrėtas, tačiau ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad Vyriausybė to daryti neplanuoja.
Opozicija, kai kurie ekonomistai taip pat sako, kad valstybės biudžetas turėtų būti peržiūrėtas. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad, pateikus visas ekonomikos skatinimo priemones, susidarytų prielaidos biudžetą peržiūrėti.
