Devynių ES narių balsų nepakako blokuoti paktu numatytas naujas taisykles, nors jos kiek sušvelnintos atsižvelgus į oponuojančių šalių kritiką, lyginant su pirminiu šių teisės aktų projektu. Bet tokie pakeitimai vis viena netenkina nei Lietuvos, nei kitų Mobilumo paktui prieštaraujančių valstybių vežėjų.
Didžiausią vežėjų nepasitenkinimą kelia įpareigojimas vilkikams kas aštuonias savaites grįžti į šalį, kurioje įsteigta juos valdanti bendrovė, nors ankstesniame variante buvo numatytas dar dažnesnis transporto priemonių sugrąžinimas.
Lietuvos vežėjų atstovai pliekia šį reikalavimą iš peties, tvirtina, kad tokiu būdu Vakarų Europos šalys nori apriboti naujųjų ES narių transporto sektoriaus veiklą savo rinkose ir proteguoja savas bendroves, nors tai pažeidžia lygias konkurencijos sąlygas Bendrijoje.
Girdėti nusiskundimų, kad balsavimas dėl Mobilumo pakto parodė, jog senosios ES valstybės geografiniu požiūriu ES periferijoje esančias naująsias nares laiko antrarūšėmis.
Vežėjų nuomonei visiškai pritaria dauguma Lietuvos politikų. Prezidentas G.Nausėda ir premjeras S.Skvernelis pareiškė, kad Lietuva dar nenuleidžia rankų ir visomis įmanomomis priemonėmis drauge su kitomis Mobilumo paktui nepritariančiomis šalimis gins savo interesus ir sieks atšaukti mūsų transporto įmones diskriminuojančias nuostatas.
Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Mobilumo paktui prieštaraujančios šalys ketina kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą (ESTT). Kuo daugiau šalių prisidės prie tokio skundo, tuo daugiau galimybių, jog jis būtų išnagrinėtas prioritetine tvarka, bet vis viena teisminis procesas truktų ne vienus metus.
Vadinasi, Mobilumo pakto reikalavimai greičiausiai įsigaliotų anksčiau, nei ESTT paskelbtų savo sprendimą, nors dauguma jo nuostatų teisinę galią įgis ne iš karto, o tik po 18 mėnesių.
Įpareigojančio vežėjus kas aštuonios savaitės grąžinti vilkikus į jų bendrovės įsteigimo šalį reikalavimo kritikai turi rimtų argumentų. Toks sunkvežimių važinėjimas po ES šalis pirmyn atgal ne tik ekonominiu požiūriu visiškai neracionalus, bet neišvengiamai terš aplinką, o tai prieštarauja Bendrijos klimato kaitos ir žalinimo politikai.
Nėra lengva šį prieštaravimą nuneigti, todėl Europos Komisija, spaudžiama Mobilumo pakto priešininkų, sutiko iki šių metų pabaigos įvertinti naujųjų normų poveikį aplinkai. Tai teikia vilčių, kad dar gali būti kiek švelninami kai kurie reikalavimai vežėjams.
Lietuva ekonominiu požiūriu Mobilumo pakto taisyklių švelninimu suinteresuota net labiau nei daugelis kitų joms nepritariančių šalių, nes mūsų kelių transporto sektorius itin priklausomas nuo paslaugų eksporto, jo pajamos sudaro net 92 proc. visos apyvartos.
Jei nauji reikalavimai vežėjams nusmukdytų šį verslą, skaudų smūgį pajustų visa Lietuvos ekonomika. Vežėjų atstovų duomenimis, kelių transporto ir jo logistikos verslas sukuria 7–8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai daugiau nei dvigubai viršija ypač smarkiai nuo pandemijos nukentėjusio turizmo verslo įnašą į Lietuvos BVP.
Be to, kelių transporto sektoriuje dirba net apie 150 tūkst. žmonių, tiesa, nemaža jų dalis – užsienio šalių piliečiai. Todėl natūralu, kad Lietuvos politikai visaip demonstruoja, jog iš paskutiniųjų gina savo vežėjų interesus.
Kita vertus, negalima sakyti, kad Mobilumo pakto sumanytojai neturi jokių logiškų paaiškinimų, kam jo prireikė. Naujos taisyklės esą sukurtos tam, kad transporto įmonės nebūtų steigiamos fiktyviai, siekiant sumažinti išlaidas, nors reali veikla vykdoma kitur.
Vilkikų grąžinimas anaiptol ne vienintelis Lietuvos vežėjams nepatinkantis Mobilumo pakto reikalavimas, nors mūsų politikai daugiausia kritikuoja būtent šią teisės normą.
Reikalaujama ir laikytis komandiruojant vairuotojus priimančiosios šalies darbo įstatymų, užtikrinti jiems geresnes poilsio sąlygas, leisti bent kas tris keturias savaites sugrįžti namo. Privalomasis savaitinis poilsis vilkiko kabinoje bus draudžiamas, o jei vairuotojas ilsėsis ne namuose, įmonė privalės apmokėti jo nakvynės išlaidas.
Tai irgi padidins vežėjų įmonių sąnaudas, bet tokios poilsio taisyklės, kurios įsigalios jau po 20 dienų, patinka profesinėms sąjungoms.
Ne kartą išsiskyrė darbdavių ir vairuotojų profesinių sąjungų nuomonė. Vyriausybei nusprendus padidinti komandiruojamų darbuotojų bazinę algą, pernai lapkritį Vilniuje net buvo rengiamos dvi priešingos akcijos – viena protesto, kita – šį nutarimą remianti.
Skundų profesinių sąjungų vardu iš Lietuvos dėl vairuotojų teisių pažeidimų gauna ir Briuselis. Vežėjus vienijančios organizacijos čia net įžvelgė galimą priešiškų valstybių įtaką.
Lyg tyčia balsavimo EP dėl Mobilumo pakto išvakarėse Belgijos policija ir Darbo inspekcija sulaikė 18 vienos Šiaulių transporto bendrovės vilkikų – įmonė įtariama vairuotojų darbo sąlygų ir darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimais.
Suprantama, kuo daugiau pasitaikys atvejų, kai Lietuvos vežėjai nusižengs teisės normoms, kuo labiau susikirs šio sektoriaus darbdavių ir profesinių sąjungų nuomonė, tuo mažiau bus galimybių, kad EK sutiks keisti priimto Mobilumo pakto nuostatas.
