„Nežinau, ar šituo klausimu buvo susipriešinimas, nes diskusijos tik prasideda. Prezidento nuomone, tiesioginės išmokos žemdirbiams turi atliepti ir socialinio teisingumo kriterijų, ir smulkias ir vidutines įmones, ne tik dideles, todėl tam tikras nurodymas ieškoti sprendimo žemės ūkio ministrui čia buvo“, – po prezidento susitikimo su ministrais sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
Pozicijos nesikerta
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigė, jog ministerijos ir prezidento pozicijos nesiskiria, tačiau reikia rasti geriausią būdą, kaip skatinti tiek smulkiuosius, tiek stambiuosius ūkininkus.
„Žemės ūkio sektoriuje, ar tai smulkus, šeimos, ar vidurinis ar stambus ūkis, vietos po saule turi užtekti visiems.
Visų pirma, turėtume žiūrėti, kokius tikslus norime pasiekti iki 2027 metų, kad derybose dėl naujo finansinio laikotarpio nereikėtų raudonuoti ir Europos Komisija nebaksnotų pirštais“, – sakė A.Palionis.
„Susiformavus tikslus, galima kalbėti, kokiomis priemonėmis tai pasieksime – ar ribojimu, ar didindami hektarų skaičių, už kuriuos mokamos išmokos“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, smulkieji ir vidutiniai ūkiai gaus didesnę kitų programų paramą, be to, jaunieji ūkininkai taip pat gaus didesnę paramą.
„Ne kartą sakėme, kad norime išskirti smulkius šeimos ūkius, vidutinius ir stambius, netgi Kaimo plėtros programos priemonių programoje šaukimus teikti paraiškas skelbti taip, kad stambūs ūkiai nenusineštų visų tos priemonės pinigų – kad smulkus su smulkiu ūkiu dėl jų kovotų“, – aiškino ministras.
Prezidentūros atstovai apie išmokų lubų įvedimą prakalbo po to, kai praeitą savaitę ES vadovai patvirtino 2021-2027 metų ES biudžetą.
Jame numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.
G. Nausėda antradienį konkrečių skaičių „luboms“ neįvardijo. Jo patarėjas Jaroslavas Neverovičius praeitą savaitę yra sakęs, kad maksimali tiesioginių išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų.
Santūrus optimizmas
Lietuvos ekonomikai antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, smukus mažiau nei prognozuota, finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog optimizmas kol kas yra labai santūrus.
Anot jo, ar pirmojo pusmečio rezultatai taps tendencija, priklausys nuo tolesnės koronaviruso situacijos.
„Naujausi duomenys rodo apie situaciją praeityje, pakankamai trumpą laikotarpį.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad santūraus optimizmo apie ateitį tai suteikia, bet tik labai santūraus. Ar pirmo pusmečio rezultatai taps pagrindu tolimesnei tendencijai, kol kas dar pasakyti negalime“, – po susitikimo su prezidentu kalbėjo V.Šapoka.
Pasak jo, fiskalinis stimulas buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva gerai atlaikė koronaviruso sukeltą ekonominį šoką.
„Kas lėmė, kad Lietuva šoką stebėtinai gerai atlaikė, tai tiek fiskalinis stimulas, skatinęs išsaugoti darbo vietas, pajamas, pagalbą verslui“, – sakė V. Šapoka.
„Antra, greitai atsistatė tiek gyventojų, tiek įmonių lūkesčiai. Tačiau situacija gali labai greitai pasikeisti, jeigu keisis sergamumas koronavirusu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, – teigė ministras.
Dėl to, anot jo, kitų metų biudžetas turi būti planuojamas labai atsargiai, o skola valdoma konservatyviai.
„Mes turime parengti saugų biudžetą, kadangi aplinka yra neapibrėžta. Nežinome, nei kiek tęsis pandemija, nei kokį galutinį poveikį turės“, – sakė ministras.
„Skolos valdymas turi būti konservatyvus, mes turime sparčiai artėti link skolos trajektorijos grįžimo į prieš tai buvusią padėtį. Negalime be proto jos auginti, kadangi pasiekus Mastrichto kriterijų, skola gali pradėti augti eksponentiškai, nes smarkiai pabrangtų kreditavimas“, – kartojo jis.
Statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, susitraukė 5,1 proc., palyginti su antruoju 2019-ųjų ketvirčiu – 3,7 proc.
Finansų ministerija birželį prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet smuks 7 proc., kitąmet ji augs 5,9 proc. „Swedbank“ Lietuvai šiais metais prognozavo 6,5 proc. smukimą, SEB – 6,7 proc., Lietuvos bankas – 9,7 proc.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Lietuvai prognozavo 8,1-10,4 proc. BVP kritimą, Europos Komisija – 7,1 proc.
