2020 m. antrąjį ketvirtį, balandžio–birželio mėnesiais, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką buvo neigiamas ir sudarė –5,1 proc.
Vertinant gamybos metodu, 2020 m. antrąjį ketvirtį neigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo (–2,00 proc.), pramonės (–1,01 proc.), profesinių, mokslinių ir techninių, administracinių ir aptarnavimo (–0,95 proc.) įmonių veiklos rezultatai.
„Buvo prognozuotas -7 proc. kritimas, tačiau mes to nematome. Ką rodo išankstiniai duomenys, matome, kad tokio didelio, kaip prognozuota, kritimo nėra.
Prognozės yra prognozės, tačiau dėl to, kad antrame ketvirtyje yra ir birželis, kada karantinas jau nutrauktas – pamažu ekonomika atsistojo į vėžes“, – kalbėjo Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.
Anot jos, galime daryti prielaidą, kad Lietuvos ekonomika trečiąjį ketvirtį daugiau smukti neturėtų.
„Drįstu prognozuoti, kad ekonomika daugiau smukti neturėtų, nes visi dabar paskelbti rodikliai smukimo nerodo. Visos veiklos sugrįžta į tą lygį, kuris buvo prieš karantiną“, – sakė J.Petrauskienė.
Statistikos departamento generalinė direktorė teigė, kad krizė 2009 metais buvo kur kas didesnė.
„Palyginus krizes šiais ir 2009 metais, 2009 metais krizė buvo kur kas didesnė – BVP smukimas tuomet siekė 12,7 proc. Nuo 6 mėnesio atsigauna didmeninė, mažmeninė prekyba. Dabar stebime tekstilės, odos gamybos padidėjimą net 50 proc. šeštą mėnesį, palyginti su penktu“, – sakė J. Petrauskienė.
Anot jos, didesnis smūgis 2009 metais taip pat teko importui ir eksportui.
„Kritimas yra apie 20 proc. tiek importo, tiek eksporto. Tačiau, palyginti su 2009 metais, tas kritimas buvo daug didesnis – apie 40-50 proc.“, – teigė ji.
Ž. Mauricas: stebėtinai geras rezultatas
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai yra geresnis rezultatas nei buvo galima tikėtis.
„Čia yra stebėtinai geras rezultatas ir žymiai geresnis nei tikėtasi ir tikimasi kitose euro zonos valstybėse. Prognozės yra nuo 11 proc. Vokietijoje kritimas iki 18 proc. Ispanijoje. Vidurkis euro zonos – 14 proc. Tai Lietuvos beveik 4 proc. metinis kritimas atrodo išskirtinai gerai, net šiek tiek stebėtinai gerai“.
Anot ekonomisto, didėja tikimybė, kad Lietuva metus gali pabaigti su teigiamu ekonomikos augimu.
„Trečią ketvirtį galimai panašiai aktyvumas (ekonomikos – ELTA) turėtų būti kaip ir pernai, o ketvirtąjį ketvirtį, jei gerės situacija Europoje, tai gali būti teigiamas augimas ir bendras metinis rezultatas bus teigiamas“, – teigė Ž. Mauricas.
Statistikos departamentas taip pat paskelbė, kad išankstinė mėnesinė infliacija liepą buvo neigiama ir sudarė -0,3 proc. Ž. Maurico nuomone, kainos artimoje ateityje neturėtų išaugti.
„Ne visai kainos turėtų atšokti, nes išaugs konkurencija mažmeninėje rinkoje. Perėjo nemaža dalis prekybos į internetą, nuotoliniu būdu. Pakankamai agresyvi plėtra prekybos centrų, jie veliasi į kainų karus“, – Eltai sakė ekonomistas.
„Kitas dalykas – paslaugų sektorius. Jo kainos išskirtinai stipriai augo, lyginant su Latvija ir Estija. Tai manau, kad Latvijoje galbūt spartės vėl, o Lietuvoje to spartėjimo neturėsime, nes ir turistų srautai, ir vietinis turizmas lems, kad tam tikra konkurencija didės. Todėl kainų šuolio galbūt pavyks išvengti bent jau vidutiniu laikotarpiu. Aišku, jei ekonomika atsigaus kitais metais, tai kainos vėl paspartės. Bandys įmonės, išgyvenusios pirminį šoką, susigrąžinti nuolatinius klientus. Matome, kad viešojo maitinimo sektoriuje apyvarta vis dar 30 proc. mažesnė, lyginant su praėjusiais metais“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Išankstinis metinės infliacijos įvertis liepą sudaro 0,9 proc.
Statistikos departamento duomenimis, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo sveikatos priežiūros, įvairių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas bei būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, transporto prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas.
Išankstinis mėnesinis (liepą, palyginti su birželiu) vartotojų kainų pokytis yra neigiamas ir sudaro -0,3 proc.
