Pasak Estijos statistikos departamento analitiko Roberto Muurseppo, nuosmukį dėl ekstremaliosios padėties patyrė dauguma ekonomikos sektorių.
„Dėl ekstremaliosios padėties labiausiai nukentėjusioje apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje nuosmukis sudarė 58 proc., apdirbamosios pramonės sektoriuje – 19 proc., prekyboje – 11 proc., transporto sektoriuje – 8 proc., nekilnojamojo turto veikloje – 13 proc., o profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje – 10 procentų.
Vienintelės veiklos sritys, kuriose tęsėsi augimas, buvo statyba (+12 proc.) ir informacijos bei ryšio technologijos (+8 proc.)“, – pareiškė jis.
Palyginti su 2019 metų antruoju ketvirčiu, taip pat sumažėjo įplaukos iš mokesčių, tačiau jų smukimas buvo mažesnis už bendrą ūkio nuosmukį.
Namų ūkių vartojimas sumažėjo 8,7 procento. Padidėjo tik su gyvensena susijusios išlaidos maistui ir ryšio paslaugoms. Tuo tarpu visose kitose prekių grupėse išlaidos sumažėjo. Visų pirma, buvo perkama mažiau drabužių ir avalynės, nebuvo naudotasi transporto ir įvairiomis kitomis paslaugomis.
Investicijos smuko 15,4 procento. Labiausiai sumažėjo įmonių investicijos į pastatus ir statinius – 35,2 proc., taip pat investicijos į transporto įrangą – 62,5 procento.
Šį nuosmukį šiek tiek sumažino 7,7 proc. padidėjusios valdžios sektoriaus investicijos į pastatus bei statinius ir 3,1 proc. išaugusios namų ūkių investicijos į būstą.
Valdžios sektoriaus vartojimas padidėjo 3,7 proc. ir tai visų pirma lėmė dėl koronaviruso 7,9 proc. išaugusios išlaidos sveikatos priežiūrai.
Estijos eksportas antrąjį ketvirtį sumažėjo 19 proc., o importas – 22 proc., ir tai visų pirma lėmė bendras nuosmukis krovinių gabenimo ir transporto paslaugų srityse, taip pat turizmo sektoriuje.
Estijos prekių ir paslaugų eksportas viršijo importą, tad užsienio prekybos perteklius pasiekė rekordinį 6,2 proc. BVP lygį.
Palyginti su 2020 metų pirmuoju ketvirčiu, dėl sezoniškumo pakoreguotas BVP balandžio–birželio mėnesiais sumažėjo 5,6 proc., o palyginti su 2019 metų antruoju ketvirčiu – 6,5 procento.
