„Lietuvos geležinkelių“ vingrybės: detalės iš Rytų, sertifikatai – baltarusiški, o vagonai taps lietuviškais

Prievolės laikytis viešųjų pirkimų taisyklių vengiančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės surado landą – reikalingus vagonus gamins pačios, tik sertifikuos Baltarusijoje.

Prievolės laikytis viešųjų pirkimų taisyklių vengiančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės surado landą – reikalingus vagonus gamins pačios, tik sertifikuos Baltarusijoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prievolės laikytis viešųjų pirkimų taisyklių vengiančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės surado landą – reikalingus vagonus gamins pačios, tik sertifikuos Baltarusijoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prievolės laikytis viešųjų pirkimų taisyklių vengiančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės surado landą – reikalingus vagonus gamins pačios, tik sertifikuos Baltarusijoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prievolės laikytis viešųjų pirkimų taisyklių vengiančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės surado landą – reikalingus vagonus gamins pačios, tik sertifikuos Baltarusijoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prievolės laikytis viešųjų pirkimų taisyklių vengiančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės surado landą – reikalingus vagonus gamins pačios, tik sertifikuos Baltarusijoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prievolės laikytis viešųjų pirkimų taisyklių vengiančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės surado landą – reikalingus vagonus gamins pačios, tik sertifikuos Baltarusijoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prievolės laikytis viešųjų pirkimų taisyklių vengiančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės surado landą – reikalingus vagonus gamins pačios, tik sertifikuos Baltarusijoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prievolės laikytis viešųjų pirkimų taisyklių vengiančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės surado landą – reikalingus vagonus gamins pačios, tik sertifikuos Baltarusijoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prievolės laikytis viešųjų pirkimų taisyklių vengiančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės surado landą – reikalingus vagonus gamins pačios, tik sertifikuos Baltarusijoje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prievolės laikytis viešųjų pirkimų taisyklių vengiančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės surado landą – reikalingus vagonus gamins pačios, tik sertifikuos Baltarusijoje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prievolės laikytis viešųjų pirkimų taisyklių vengiančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės surado landą – reikalingus vagonus gamins pačios, tik sertifikuos Baltarusijoje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prievolės laikytis viešųjų pirkimų taisyklių vengiančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės surado landą – reikalingus vagonus gamins pačios, tik sertifikuos Baltarusijoje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prievolės laikytis viešųjų pirkimų taisyklių vengiančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės surado landą – reikalingus vagonus gamins pačios, tik sertifikuos Baltarusijoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prievolės laikytis viešųjų pirkimų taisyklių vengiančios antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės surado landą – reikalingus vagonus gamins pačios, tik sertifikuos Baltarusijoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2020-09-05 11:44, atnaujinta 2020-09-05 14:14

Ne vieną niuksą teismuose dėl viešųjų pirkimų gavusi valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LG) grupė nusprendė kai kuriais atvejais jų išvis nebeskelbti.

Pavyzdžiui, netrukus Lietuvoje ketinama pradėti gaminti krovininius vagonus, kurių pernai nepavyko įsigyti dėl nepalankių teismų sprendimų. Tam prireikė netgi įsteigti įmonę Baltarusijoje, o jai vadovauti pasamdytas Aliaksandro Lukašenkos aplinkai artimas asmuo.

Sulaukė teismų kirčių

Praėjusių metų pabaigoje Apeliacinis teismas galutinai patvirtino Vilniaus apygardos teismo nutartį, pagal kurią antrinės LG įmonės „LG Cargo“ skelbtas 30 mln. eurų vertės krovininių vagonų pirkimo konkursas turėjo būti nutrauktas.

Dėl šio konkurso bylinėjosi bendrovė „Skinest Baltija“, reikalavusi, kad „LG Cargo“ būtų pripažinta perkančiąja organizacija, o pats viešasis pirkimas dėl didelės apimties būtų tarptautinis.

Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba pernai birželį po atlikto tyrimo paskelbė, kad LG antrinės įmonės „LG Cargo“, Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD) bei Geležinkelių tiesimo centras turėtų būti pripažintos perkančiosiomis organizacijomis.

Tokiu atveju jos turėtų nuolatos skelbti konkursus, o ne įsigyti prekes ar paslaugas iš joms patinkančių rangovų.

Antrinės grupės įmonės dar vasarį, kaip skelbė geležinkelininkai, įsiregistravo kaip perkančiosios organizacijos. Bet vagonų gamintojams ir tiekėjams jos greičiausiai neleis uždirbti, nes grupė nutarė juos gamintis pati.

Detales vis tiek pirks

Anot LG komunikacijos direktoriaus Manto Dubausko, vagonus gaminti Lietuvoje ketinama jau šiais metais. Tiesa, į klausimą, kokia gali būti jų kaina, jis taip ir neatsakė.

Pasak „Lietuvos ryto“ šaltinių, VLRD skaičiuoja, jog pusvagonis, skirtas gabenti, pavyzdžiui, anglims ar panašiems kroviniams, turėtų kainuoti apie 50 tūkst. eurų. Bet šiuo metu rinkoje jų galima įsigyti mažiausiai 10 tūkst. eurų pigiau.

Tačiau vagonams reikalinga įranga Lietuvoje niekur negaminama. Rinkos dalyviai spėlioja, kad pagrindiniai mazgai – vežimėliai, stabdžių mechanizmai ar sukabinimo įtaisai – bus perkami iš Rusijos arba Ukrainos gamintojų.

Kitaip tariant, Lietuvoje tokie vagonai būtų tiesiog surenkami.

Nutarė įsteigti įmonę

Tokie vagonai būtų naudojami Lietuvoje ir kitose buvusios SSRS šalyse. Tokiu atveju šiuos įrenginius tektų sertifikuoti Rytų valstybėse, nes Lietuvoje tai padaryti būtų labai sudėtinga.

Tam „Lietuvos geležinkeliai“ šių metų gegužę įsteigė antrinę įmonę Baltarusijoje „Rail Lab“. Anot M.Dubausko, ji ir užsiims sertifikavimo reikalais.

„Rail Lab“ vieninteliai akcininkai yra VLRD ir Geležinkelių tiesimo centras. Tiesa, pastarojo indėlis simbolinis – jam priklauso vos 1 proc. akcijų.

Nors M.Dubauskas tvirtino, kad papildomų investicijų Baltarusijoje neprireikė, jų greičiausiai buvo, nes įmonės įstatinis kapitalas registravimo metu siekė daugiau nei 400 tūkst. eurų.

„Šiek tiek juokinga, kad vagonai, kurie greičiausiai bus reklamuojami kaip lietuviški, bus pagaminti iš ukrainietiškų ar rusiškų detalių, sertifikuoti Baltarusijoje, tik surinkti Vilniuje arba Radviliškyje“, – stebėjosi vienos anksčiau įrangą LG tiekusios įmonės atstovas.

Įdomi vadovo asmenybė

Dar viena įdomi detalė yra pats naujosios „Rail Lab“, apie kurios įkūrimą geležinkelininkai garsiai nesiskelbė, vadovas. Juo tapo Vladimiras Dervenkovas.

Jo karjeros viršūnė buvo 2010 metų A.Lukašenkos sprendimas paskirti jį Baltarusijos transporto ir komunikacijų ministro pavaduotoju.

V.Dervenkovas – buvęs karininkas, Riazanės aukštosios oro desantininkų karinės mokyklos absolventas, tarnavęs sovietinėje armijoje Afganistane, apdovanotas Raudonosios žvaigždės ordinu, 5 medaliais ir dar Rusijos stačiatikių cerkvės kunigaikščio Vladimiro III laipsnio ordinu.

Tais pačiais metais A.Lukašenkos nutarimu jis tapo ir Minsko informacijos bei propagandos grupės nariu. Šią grupę sudarė aukšti valdininkai, teisėsaugininkai, valstybinės žiniasklaidos atstovai, kariškiai, teisėjai.

Jos tikslas buvo rinkti informaciją apie valstybės institucijų gerus darbus ir pateikti ją visuomenei kartą per mėnesį.

Į klausimą, kodėl vadovauti antrinei bendrovei buvo pasirinkta būtent tokia asmenybė, M.Dubauskas atsakė, kad V.Dervenkovas yra mūsų šalies įmonės atstovybės Minske vadovas.

Pasigamino ir vagoną puspriekabėms

Dar viena LG grupės įmonė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ („LTG Infra“) jau pagamino ir išbandė plačiajai 1520 mm geležinkelio vėžei skirtą bandomąjį vagoną, kuriuo ateityje numatoma vežti vilkikų puspriekabes, taip pratęsiant iš Vakarų Europos iki Kauno krovinių gabenimo maršrutus Rytų kryptimi.

Šių metų pavasarį buvo atlikti puspriekabių pervežimai traukiniais europine 1435 mm vėže tarp Lietuvos ir Vokietijos, o dabar įvykdyti puspriekabių vežimo bandymai ant plačiosios (rusiškos) geležinkelio vėžės.

Puspriekabėmis pakrautas vagonas išbandytas Šeštokų geležinkelio stoties krovos terminale bei Vilniaus ir Kauno intermodaliniuose terminaluose (VIT ir KIT).

Planuojama, kad 1520 mm geležinkelio vėže puspriekabės bus gabenamos tarp Klaipėdos jūrų uosto ir VIT bei KIT.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kandidatų į prezidentus debatai – ar ryškėja skirtumai?