Pokyčio naudos matuojamos tiek globaliai, tiek ir kiekvieno buitinio elektros vartotojo mastu, mat verslo tarpusavio konkurencija gerina produkto bei paslaugos kokybę ir užtikrina veiksmingą kainų savireguliavimą, tuo tarpu bendros strategijos laikymasis suteikia galimybę ES energetiką vis stipriau sieti su saugiais ir atsinaujinančiais žaliosios energijos šaltiniais.
Tikimasi, jog Lietuvoje trejus metus, trimis etapais vyksiantis perėjimas nuo iki šiol monopolio sąlygomis veikusio visuomeninio elektros tiekėjo prie nepriklausomų tiekėjų bus sklandus ir sėkmingas, mat patirtimi noriai dalijasi analogišką reformą jau įgyvendinusios ES narės.
Reformos sėkmės pamatas – verslo ir vyriausybės gebėjimas dirbti išvien
Energetikos sektoriaus reforma yra tarsi bendras verslo ir vyriausybės projektas, kuomet visuomenės labui siekiama pasitelkti šių dviejų stiprybes.
T. y. verslui tenka atsakomybė už produktą ir paslaugą, o atsakingosios valstybinės institucijos savo jurisdikcijoje pasilieka visą paslaugai teikti reikalingą infrastruktūrą – tinklus.
„Taip verslui suteikiama galimybė ir atsakomybė veikti, sykiu rasis verslui būdinga konkurencija bei jos teikiamos naudos – nuolat vystoma, gerinama produkto, paslaugos bei aptarnavimo kokybė. Konkurencija taip pat yra ir viena efektyviausių kainų reguliavimo priemonių.
Tuo tarpu valstybė išlaikys galimybę prižiūrėti ir kontroliuoti procesus, užtikrindama šioje rinkoje veikiančių įmonių konkurencijos sveikumą bei veiklos skaidrumą“, – sakė AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Mindaugas Keizeris.
Daug kitų Europos šalių per šį pokytį ėjo anksčiau. Atitinkamai yra ir gerųjų pavyzdžių ir „blogųjų“ patirčių, iš kurių galima pasimokyti.
Kodėl vieni ES gyventojai buvo aktyvūs, o kiti reformos traukiniui tik pamojo ranka?
Pavyzdžiui, Čekijoje ir Estijoje dėl bendromis verslo ir valstybės pastangomis vykdytų viešinimo kampanijų į reformą gyventojai įsitraukė aktyviai.
Gyventojai ne tik rinkosi nepriklausomus elektros tiekėjus, bet ir vėliau pasinaudojo turima galimybe juos keisti.
Pavyzdžiui, apie 5,5 milijono elektros vartotojų turinčioje Čekijoje tiekėjus pakeitė per 2 milijonus gyventojų. Tiekėjus mainė ir Estijos vartotojai.
„Tai rodo, jog vis tik vartotojams buvo suteikta galimybė rinktis ir jie buvo apie tai tinkamai informuoti, žmonės buvo linkę tai daryti – jie aktyviai įsitraukė į rinkos pokyčius bei siūlomas alternatyvas, ieškojo geresnes sąlygas ar įdomesnį, įvairesnį produktą siūlančių tiekėjų“, – sakė M.Keizeris.
Tiesa, kai kuriose valstybėse taip pageidauta konkurencija radosi ne iškart. Pavyzdžiui, Švedijoje reformos pradžioje nepriklausomų elektros tiekėjų buvo per mažai, o sąlygos, pagal kurias vartotojai galėjo rinktis vieną ar kitą įmonę, nebuvo visiškai aiškios.
Visgi dabar šalyje veikia per 100 nepriklausomų elektros tiekėjų ir rinka tapo išties konkurencinga. Čekijoje 95 proc. gyventojų aptarnauja trys pagrindinės įmonės, tačiau rinkoje veikia apie 10 mažesnių bendrovių.
Šiuo metu Lietuvoje yra keturi nepriklausomi elektros tiekėjai, kurie pareiškė norą teikti paslaugas ir buitiniams elektros vartotojams.
Kainas lemia ne tik birža ar verslas, bet ir ES energetikos kursas
Žinoma, galutiniam vartotojui vienas aktualiausių klausimų – kaina. Daugelio užsienio šalių patirtis rodo, jog reformos pradžioje elektros kainos keitėsi, bet ilguoju periodu, esant konkurencijai, ji nusistovėjo.
„Pavyzdžiui, šiuo metu Estijoje kainos panašios į kainas Lietuvoje, Latvijoje jos – kiek didesnės. Visgi būtent kitų šalių pavyzdžiai parodė, jog su reforma siejamą kainų kilimą dažnai lėmė ne pati reforma savaime, o kiti – greta vykstantys procesai, – sako ESO vadovas. – Pavyzdžiui, Latvijoje kartu su visuomeniniu tiekimu buvo panaikinta ir valstybės parama mažai elektros energijos naudojantiems gyventojams. Taip pat tiekėjai buvo įpareigoti 40 proc. energijos pirkti iš atsinaujinančius išteklius naudojančių gamintojų.
Reforma truks trimis etapais, trejus metus
Tikimasi, jog būtent dėl kitų šalių patirties Lietuvoje reforma vyks sąlyginai greitai ir sklandžiai. Pavyzdžiu, Čekijoje analogiškas pokytis vyko penkiais etapais ir užtruko per 10 metų.
Viena iš išmoktų pamokų – skirtingai nei kitose šalyse, Lietuvoje iš anksto numatyta galimybė pasidalinti energijos sunaudojimo ir kontaktiniais duomenimis.
Tai palengvins vartotojams pasiūlymų gavimą, o verslas (nepriklausomi tiekėjai) galės iškart teikti individualizuotus ir vartotojui naudingesnius pasiūlymus, kas reformą iš principo darys efektyvesnę ir spartesnę.
Todėl sukurta saugi ir nuasmeninta duomenų dalijimosi platforma, kurioje nepriklausomi tiekėjai gali gauti informaciją apie konkretaus namų ūkio per mėnesį sunaudojamą elektros energiją bei matyti kontaktus, reikalingus pasiūlymui atsiųsti.
„Lietuvoje buvo nutarta, jog toks saugus duomenų atvėrimas sukurs vertę tiek vartotojams, tiek tiekėjams, taupys laiko ir finansinius resursus, bet ir didžiuma vartotojų bus linkę labiau sutikti dalytis duomenimis nei nesidalyti. Sistema sukurta taip, kad sutinkantiesiems pasidalinti – nieko papildomai daryti nereikėtų. Tuo tarpu nenorintieji dalytis duomenimis turi galimybę pareikšti nesutikimą papildomu veiksmu“, – sakė M.Keizeris.
Tiesa, tokiu atveju vartotojai turės susirasti nepriklausomą elektros tiekėją patys.
Tose šalyse, kuriose duomenys nebuvo atverti iš karto, verslas turėjo sekti padėtį rinkoje ir nuolat teikti klientams pasiūlymus – juos tikslinti, efektyvinti reformos eigoje.
Klientai atskirai kiekvienam tiekėjui teikdavo savo informaciją apie vartojimą ir pan. Tuo tarpu Lietuvoje nutarta suteikti palankesnes sąlygas jau startinėse reformos pozicijose.
„Duomenų atvėrimas – ne vienintelė pamoka, išmokta iš kitų ES šalių. Reformai ruoštasi ne vienerius metus, todėl tikimės, kad ji praeis sklandžiai, o mūsų gyventojai turės tik gerąsias šio energetikos pokyčio patirtis“, – sakė ESO vadovas.
Išsami projekto informacija pateikiama www.pasirinkitetiekeja.lt.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su ESO.
