Restorano Klaipėdoje „CaCa“ savininkas teigia, kad dar vieno karantino jo verslas neatlaikytų.
Pavasarį apribojus veiklą, maistą restoranas tiekdavo išsinešti. Padėties ženkliai nepagerino ir gauta valstybės parama.
„Bet vis tiek nuostolių neatpirko – teko iš savo santaupų dėtis į restorano verslą, kad neužsidarytumėme“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo šeimos restorano „CaCa“ savininkas Karolis Cacaitis.
Anot jo, pastaruoju metu klientų restorane vis mažiau.
„Buvo bangų – pagerėjimas jautėsi, žmonės buvo ištroškę kažkur išeiti, bet pastarąsias tris savaites situacija prastėja: baiminasi žmonės ateit į restoranus ir leisti laiką kartu“, – teigė verslininkas.
Verslo konfederacijos atstovų teigimu, skaudžiausiai pandemijos smūgius išgyvena restoranų, viešbučių ir turizmo verslas. Dalis po karantino taip ir neatsigavo
„Supraskime, kad tiems žmonėms, kurie šiandien vis dar prastovose, greičiausiai nebebus kur grįžti į darbus, nes tokiuose sektoriuose kaip maitinimas, turizmas tikrai išvysime ne vieną bankrotą metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje“, – komentavo Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Tačiau Finansų ministerija skelbia, kad padėtis nėra tokia niūri. Prognozuojama, kad šalies ekonomika šiemet turėtų smukti kur kas mažiau, nei manyta vasaros pradžioje.
„Patys naujausi skaičiai rodo, kad situacija iš tiesų nėra dramatiška, ir suteikia to santūraus optimizmo. Ekonomikos nuosmukis šiemet turėtų siekti apie 1,5 proc. Pakankamai spartus atsigavimas kitąmet – 3,3 proc.“, – numatė finansų ministras Vilius Šapoka.
Pasak jo, ekonominio atsigavimo tikimasi dar ir dėl to, kad nei Lietuva, nei kitos šalys neketina uždaryti verslų, net jei situacija prastėtų.
„Mūsų prielaida – virusas plis dar keletą metų, nes puikiai žinome, kad kol kas dar nėra sukurta nei efektyvios vakcinos, nei vaistų. Taip pat tikimės, kad nei Lietuvoje, nei kitose šalyse nebus imamasi drastiškų pandemijos valdymo priemonių“, – kalbėjo Finansų ministras.
Palankiai vertinami ir gyventojų lūkesčiai. Kaip teikė finansų viceministrė Miglė Tuskienė, nors rugpjūtį gyventojai savo finansinę situaciją ar šalies ekonominę situaciją vertino be pokyčių, tačiau yra nusiteikę išleisti didesnes pinigų sumas stambesniems pirkiniams. Tai rodo, kad nusiteikimas vartoti tikrai yra.
Ekonomistų vertinimu, Lietuvos ūkio nuostoliai dėl koronakrizės mažiausi Europoje dėl to, kad mūsų šalis beveik nepriklauso nuo atvykstančių turistų, o pagrindinės eksporto rinkos išliko stabilios
„Yra penkios svarbios priežastys, dėl ko Lietuvos ekonomika buvo mažiausiai nukentėjusi tarp ES valstybių.
Viena jų – savalaikės Vyriausybės paramos priemonės. Bet greta to reikia paminėti, kad Lietuva yra nepriklausanti nuo atvykstančių turistų, turėjo palankią eksporto struktūrą, įmonės buvo labai gerai pasiruošusios, neturėjo perteklinio finansinio sverto, ekonomika buvo subalansuota, neperkaitusi.
Taip pat šiemet yra rekordiškai didelis atvykstančių imigrantų skaičius, kuris tuo pačiu padidina gyventojų perkamąją galią ir paskatina vartojimą“, – situaciją komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
M.Dubnikovo nuomone, faktas, kad du trečdaliai lietuviškos ekonomikos yra eksportas, ir tai, kad bendradarbiaujame su Vokietija, mums labai pagelbėjo: nepraradome tiek daug eksporto pajamų, kiek galėjome prarasti.
Pasak finansų ministro V.Šapokos, pirmadienį pristatytomis prognozėmis bus remiamasi rengiant kitų metų biudžeto projektą. Anot ministro, jis bus deficitinis, tačiau žadama siekti, kad biudžetas būtų saugus.
