Pasirodo, Energetikos ministerijai pavaldi bendrovė „Litgrid“, valdanti šalies elektros perdavimo tinklą, tiesiog nepajėgi priversti privataus tiekėjo įdiegti saugios gaisro gesinimo sistemos.
Baltijos šalių regiono mastu strateginiu projektu laikomas elektros tinklų atsijungimas nuo šiuo metu Maskvos dispečerinės centralizuotai valdomo BRELL žiedo ir sinchronizacija su žemyniniais Europos tinklais planuota baigti 2025 metais.
Vienas šio milžiniško projekto darbų etapų yra tarpvalstybinės elektros jungties su Lenkija „LitPolLink“ išplėtimas, o tam reikia rekonstruoti Alytaus pastotę.
Į šiuos perdavimo tinklo pagerinimo ir infrastruktūros atnaujinimo darbus „Litgrid“ investuoja 26,2 mln. eurų.
Ši šalies pietuose esanti infrastruktūra paties „Litgrid“ vadinama Lietuvos elektros energetikos vartais į Vakarų Europą, bet dabar aiškėja, kad jie gali tinkamai ir laiku neatsiverti.
Užsimanė sutaupyti
Projektavimo ir rangos darbams atlikti „Litgrid“ pasamdė privačią bendrovę.
Anot „Litgrid“, Alytaus pastotėje bus įrengiami nauji gamintojo „General Electric“ transformatoriai, kurie specialiai gaminami šios įmonės padalinyje Turkijoje.
Norint apsaugoti transformatorių nuo sprogimo turi būti įdiegta patikima gaisro gesinimo sistema. Bet, „Lietuvos ryto“ žiniomis, privatus rangovas nusprendė daugiau užsidirbti iš šio projekto.
Tam nutarta įdiegti nepatikimą, bet pigią Indijos kompanijos gaisro gesinimo sistemą, kuri net neapsaugo transformatoriaus.
Negana to, paaiškėjo, jog ši sistema įsijungia ne tik pavėluotai – ji ima veikti tik po to, kai nelaimės atveju įvyksta transformatoriaus sprogimas.
Jos techninės specifikacijos, savaime suprantama, neatitinka ir „Litgrid“ konkurso, kurį laimėjo privatus rangovas, sąlygų.
Neapsisprendžia jau ilgai
Dar nuo pavasario nei „Litgrid“, nei už jos veiklą atsakinga Energetikos ministerija nepajėgia atsakyti dėl projekto sklandų įgyvendinimą stabdančios gaisro gesinimo sistemos diegimo.
„Sprendimas bus priimtas, kai po išsamios analizės atsakingi „Litgrid“ specialistai įsitikins, kad kokybiškam įgyvendinimui būtina įranga atitinka nurodytus techninius reikalavimus“, – nuo balandžio iki šiol kartoja elektros perdavimo tinklą valdanti bendrovė.
Gali būti, kad „Litgrid“ buvo linkusi užmerkti akis į privataus tiekėjo planuojamą diegti nesaugią gaisro gesinimo sistemą, todėl Turkijoje parengti techniniai planai, kaip ten Alytaus pastotei gaminamą transformatorių priderinti prie indiškos sistemos.
Tačiau „Lietuvos rytui“ pasidomėjus „LitPolLink“ jungties saugumu sujudo valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė EPSO-G, kuriai priklauso bendrovė „Litgrid“.
Susidomėjo ir Seimas
Stringančiu strateginiu projektu susidomėjo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Jo pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad tokios svarbos strateginiame objekte turi būti diegiama įranga, kuri atitinka ne tik fizinio, bet ir nacionalinio saugumo interesus.
„Netoleruotina, kad Energetikos ministerija nesugeba užtikrinti tokio projekto sklandaus įgyvendinimo.
Ypač kai stringama tik dėl to, kad kažkas nori įdiegti pigią, nesaugią įrangą ir daugiau iš to uždirbti.
Tačiau taip pakertami energetinio saugumo interesai“, – „Lietuvos rytui“ teigė L.Kasčiūnas.
Parlamentaro teigimu, strateginiuose projektuose turi būti naudojama Europos Sąjungos ir NATO valstybių įranga.
Tuo metu „Litgrid“ ginasi, kad kai vyko viešasis pirkimas dėl Alytaus pastotės rekonstrukcijos, Viešųjų pirkimų įstatyme nuostatos dėl ES ir NATO tiekėjų dar nebuvo.
„Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas raštu patikino, kad rekonstruojant Utenos ir Ignalinos AE pastotes naudojama tik įranga iš Europos Sąjungos ir NATO šalių, tačiau dėl strategiškai itin svarbios Alytaus pastotės yra nutylima. Nepaneigiama, kad nesaugi įranga numatyta diegti šiame projekte.
Tai kelia papildomų klausimų dėl procesų skaidrumo“, – sakė Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas.
Vadovas dirbo „Litgrid“
Privataus tiekėjo, kuris laimėjo Alytaus pastotės rekonstrukcijos projektą, direktorius yra buvęs „Litgrid“ antrinės įmonės vadovas.
Ši įmonė atsakinga už elektros tinklo įrenginių projektavimą ir techninę priežiūrą.
Jis prieš kelerius metus buvo priverstas šias pareigas palikti paaiškėjus, kad supainiojo bendrovės turtą su asmeniniu.
„Litgrid“ savo ruožtu tikino, kad privataus tiekėjo ryšiai su įmonės specialistais neva įtakos viešųjų pirkimų procedūroms ir projekto eigai neturi.
