Toks vaizdas rūsyje rudenį džiugina dažną lietuvį. Prekybos tinklo „Norfa“ komercijos direktorė Aleksandra Bragina pasakojo, kad šių metų derliaus daržovėmis tinklo parduotuvės prekiauja jau nuo liepos mėnesio, bet ruduo yra tas laikas, kai senų šeimos tradicijų prisilaikantys tautiečiai stengiasi gausiau užpildyti rūsius ir podėlius.
Bulviakasis – genuose?
Daugiausia daržovių, anot pašnekovės, nuperka didžiųjų miestų gyventojai, mat mažesniuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse gyvenantys lietuviai neretai turi daržus, kuriuose patys augina daržoves savo šeimos reikmėms.
„Pastebėjome tokią tendenciją, kad vasarą pirkėjui pakakdavo įsigyti 1,5–2 kilogramų bulvių pakuotę, o rudenį pageidaujama, kad jos būtų sufasuotos pakuotėmis bent po dešimt kilogramų. Kaip tik prieš porą savaičių ir pradėjome prekiauti didesnėmis bulvių pakuotėmis, kurios tikrai paklausios“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad rudenį pirkėjai linkę kaupti daržovių atsargas ir, užuot įsigiję tiek, kiek reikėtų, pavyzdžiui, šeimai savaitei, perka daugiau.
Ji juokavo, kad tradicija įsigyti daugiau bulvių bulviakasio metu, net jei jame tiesiogiai ir nedalyvaujama, yra lietuvio genuose.
Ji atkreipė dėmesį, kad niekur Vakarų Europoje panašių tendencijų nėra ir šiuo požiūriu lietuviai unikalūs.
Įdomu ir tai, kad dažniausiai įsigyjamas didesnis kiekis būtent bulvių ir kitos daržovės savo paklausa rudenį joms prilygti negali.
Prekiauja ne visomis veislėmis
Pašnekovės teigimu, bulvių veislėms lietuviai nėra išrankūs, tačiau čia pirkėjams į pagalbą skuba žinovai, kurie užtikrina, kad parduotuvių lentynose atsidurtų tik kokybiškos ir ilgai išsilaikančios bulvės.
Esama kelių vasarinių bulvių veislių, kurias itin noriai augina ūkininkai, nes jos labai gausiai dera.
Tačiau jei pasitaiko lietingi orai, šios bulvės linkusios pūti, tad ir šių veislių bulvėmis „Norfa“ neprekiauja, o dėl kitų veislių pasiūlos, anot pašnekovės, – tai jau pačių ūkininkų įdirbio klausimas, nes jie taip pat stengiasi, kad derlius būtų geras, jų auginamos bulvės būtų atsparesnės įvairioms augalų ligoms ir kt.
Pavasarį, anot pašnekovės, kai lietuviškos bulvės jau būna prastesnės kokybės ir nebe tokios skanios, ant lietuvių stalo vietą randa ir atvežtinės.
„Rudenį atvežtinių bulvių perkama mažiau, bet pavasarį tai labai paklausi prekė. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Vakarų Europos šalyse skirtingos bulvių rūšys naudojamos skirtingiems patiekalams – vienos labiau tinka virti, kitos – kepti, trečios – skrudinti. Mes lietuviškiems cepelinams nebūname tokie išrankūs, tik stengiamės naudoti krakmolingesnes bulves“, – kalbėjo pašnekovė.
Pašnekovė išsklaidė ir populiarų mitą, kad užsienyje prekybos centruose dažnai matomos mažos bulvytės yra tokios pat kaip ir įprastos lietuviškos, tik neužaugusios. „Tai užsienio šalyse auginama speciali bulvių rūšis, kuri vargu ar dėl mūsų klimato ypatybių augtų lietuviškuose laukuose, nes joms reikia šiltesnio ir sausesnio klimato“, – kalbėjo ji.
Nuolaidos kopūstams – per delčią
Tai, ar rudens daržovių lietuviai skuba pirkti į prekybos centrus, priklauso nuo to, koks metinis jų derlius.
Jei morkos, burokėliai ar kopūstai puikiai derėjo žmonių daržuose, prekybos centrai jų parduoda mažiau.
Šie metai derlingi, tad ir rugsėjo mėnesio daržovių pardavimas „Norfoje“ yra kur kas mažesnis, nei buvo tokiu pat metu pernai ar užpernai.
Pastebima, kad šviežių burokėlių pardavimas kasmet mažėja dar ir dėl to, kad taupydamos laiką šeimininkės vis dažniau perka juos jau virtus.
„Visi taupo laiką ir pirkti virtus burokėlius yra vienas tokių sprendimų. Tiesa, burokėlius namuose vis dar noriai konservuoja žmonės, mėgstantys gardžiuotis patiekalais, kuriems naudoja pačių pasigamintą produktą. Juk ilgas tik pats virimo procesas, o konservuoti gana paprasta“, – šyptelėjo pašnekovė.
Anot „Norfos“ komercijos vadovės, šeimų virtuvėse tebėra gyva ir dar viena ilgametė tradicija – kopūstų rauginimas.
„Žinome, kad kopūstus žmonės raugia laiką šiam darbui parinkdami pagal Mėnulio kalendorių – per delčią. Žinodami šį klientų įprotį, per delčią taikome kopūstams nuolaidas ir pastebime, kad žmonės taip pat jų perka didesnius kiekius“, – pasakojo ji.
Tiesa, jau užraugtų kopūstų klientai dažniausiai pageidauja šaltuoju metų laiku, o pavasarį ir vasarą jie nėra labai populiari prekė jų pirkinių krepšeliuose.
Gudrybė, padėsianti nesuklysti
Į klausimą, į ką pirkėjui atkreipti dėmesį, kad prekybos centre pavyktų išsirinkti kokybiškas ir skanias daržoves, kurias pavyktų namų sąlygomis išlaikyti gana ilgai, pašnekovė atsakė: „Jei planuojate pirkti didelį kiekį bulvių, morkų, kopūstų ar kitų daržovių, pirmiausia nusipirkite mažesnį kiekį, parsineškite į namus, ką nors iš jų pagaminkite, paragaukite ir, jei jums patiks, tik tada grįžkite į parduotuvę ir pirkite daugiau.“
Ji paaiškino, kad prekybos tinklų lentynose keičiasi produkcijos asortimentas, skirtingu laiku prekiaujama skirtingų veislių daržovėmis, tad ir mėnesio pradžioje pirktų bulvių mėnesio pabaigoje parduotuvėse jau gali nebebūti.
Pavyzdžiui, vienų veislių bulves galima išlaikyti ilgiau, kitas reikia realizuoti greičiau, todėl ir pasiūla parduotuvių lentynose keičiasi.
Be to, kai augintojai sandėliuoja savo produkciją saugyklose, taip pat vadovaujasi tam tikra patirties padiktuota logika.
Netikėta anonų vaisių sėkmė
Rudenį parduotuvių lentynose galima rasti ne tik mums įprastų vaisių ir daržovių, bet ir pasidžiaugti kituose kraštuose nuimtu egzotinių vaisių ir daržovių derliumi.
Pašnekovė prisiminė prieš keletą metų nutikusią istoriją, kai viena žinoma verslininkė ir politikė, viešai kalbėdama apie ją užklupusią onkologinę ligą, papasakojo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) medikai jai rekomendavo vartoti kuo daugiau anonų vaisių, kurie gali padėti kovoti su klastinga liga.
„Tai, kas nutiko paskui, yra visiškas fenomenas. Kaip tik tuo metu, kai spaudoje nuskambėjo jos istorija, įvyko ir lemtingas sutapimas – anonų vaisius pradėjo auginti ispanai ir jų buvo atvežta į „Norfos“ parduotuves.
Tą kartą nereikėjo niekaip reklamuoti turimos produkcijos, žmonės išpirko visus vaisius, nors iki to laiko konservatyvūs lietuviai jų nupirkdavo labai mažai ir šia egzotika per daug nesidomėjo“, – pasakojo A.Bragina.
Posakis, kad dažnai nauja tėra atrasta sena, tinka ir rudenį šiltuosiuose kraštuose derančioms figoms.
„Figomis prekiaujame jau antrus metus ir matome, kad pirkėjai jas pamėgo“, – kalbėjo A.Bragina ir pridūrė, kad figų įsigyti „Norfos“ prekybos tinklo parduotuvėse buvo galima ir prieš dešimtmetį, bet anuomet beveik visus šiuos vaisius tekdavo išmesti, nes jie taip ir nesulaukdavo pirkėjų.
Pasak pašnekovės, nors lietuviai labai ištikimi savo tradicijoms ir turi gana konservatyvų skonį, jie keliauja, paragauja įvairių vaisių užsienyje, tada dažniau jų užsinori ir Lietuvoje.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su „Norfa“.
