Už investuotojų į lietuviškąjį „fintech“ sektorių lenda šešėliai iš Rusijos Papildyta „Neo Finance“ komentaru

Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) sektorius masina daugybės valstybių investuotojus. Tačiau tarp jų pasitaiko ir tokių, už kurių stovi net ir su Kremliumi susiję asmenys.

 M.Drokova išgarsėjo kaip propagandinio filmo „Putino bučinys“ žvaigždė, o vėliau nusprendė imtis verslo Jungtinėse Amerikos Valstijose.<br>  Lrytas.lt fotomontažas
 M.Drokova išgarsėjo kaip propagandinio filmo „Putino bučinys“ žvaigždė, o vėliau nusprendė imtis verslo Jungtinėse Amerikos Valstijose.<br>  Lrytas.lt fotomontažas
M.Drokova išgarsėjo kaip propagandinio filmo „Putino bučinys“ žvaigždė, o vėliau nusprendė imtis verslo Jungtinėse Amerikos Valstijose.<br>„Scanpix“ nuotr.
M.Drokova išgarsėjo kaip propagandinio filmo „Putino bučinys“ žvaigždė, o vėliau nusprendė imtis verslo Jungtinėse Amerikos Valstijose.<br>„Scanpix“ nuotr.
Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) sektorius masina daugybės valstybių investuotojus.<br> 123rf.com nuotr.
Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) sektorius masina daugybės valstybių investuotojus.<br> 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 6, 2020, 11:16 AM, atnaujinta Oct 9, 2020, 1:41 PM

Šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje mūsų šalyje veikė net 118 elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų, o pagal šį rodiklį Lietuva užtikrintai pirmauja Europoje.

Negana to, kuriasi ir technologinius sprendimus šioms kompanijoms siūlančios bendrovės. Daugiausia tai specializuotos informacinių technologijų įmonės, kurių suburtos specialistų komandos kuria programinės įrangos sprendimus.

Ši programinė įranga pardavinėjama bankams bei „fintech“ įmonėms kaip paslauga, leidžianti vartotojams skaitmeniniais kanalais gauti finansines paslaugas ar vykdyti operacijas.

Tokių specializuotų bendrovių Lietuvoje veikia daug mažiau nei elektroninių pinigų įstaigų ar mokėjimo įmonių. Tačiau net ir tarp jų atsiranda tokių, kurias noriai remia su Kremliumi siejami investiciniai fondai.

Viena tokių – šių metų kovo mėnesį programinės įrangos plėtros centrą Lietuvoje atidariusi Vokietijoje įkurta įmonė „Mambu“.

Ar tai nekelia jokios rizikos šalies nacionaliniam saugumui? Juk, ekspertų teigimu, tokios sistemos ne tik padeda valdyti ir kaupti finansinių įstaigų klientų duomenis, bet yra ir jų pagrindinė veiklos infrastruktūra.

Sutrikus jai finansų įstaigos paprasčiausiai nebegalėtų vykdyti kasdienės veiklos.

Investicijos – iš rusų fondo

Kaip šį pavasarį paskelbė „Investuok Lietuvoje“, naujame Vilniaus padalinyje ši bendrovė planuoja per trejus metus įdarbinti per šimtą specialistų ir šį biurą paversti vienu pagrindinių bendrovės inžinerijos centrų, atsakingu už produktų vystymą.

Skelbiama, kad Vokietijoje įkurta „Mambu“ savo veiklą pradėjo kaip bankinių technologijų teikėja mikrofinansų įstaigoms.

Ji greitai išaugo į didžiulę programinės įrangos kaip paslaugos bankininkystės platformą, į kurios paslaugas įeina skolinimas, indėliai, smulkiojo ir vidutinio verslo bankininkystė, komercinių paskolų teikimas, prekybos finansai.

Tačiau viešai prieinamuose šaltiniuose galima aptikti informaciją, kad į bendrovę „Mambu“ ne vieną kartą investavo su Rusija siejamas ir į technologinius verslus investuojantis tarptautinis fondas „Runa Capital“.

Per kelis kartus šis fondas į bankinių technologijų įmonę įmetė per 10 milijonų eurų. Pritrauktos investicijos bendrovei padėjo sparčiai augti ir plėsti paslaugų spektrą.

Išgarsėjo dar Maskvoje

Ne vienas „Runa Capital“ fondo darbuotojas ir vadovas yra siejamas su Kremliumi ir Rusijos specialiosiomis tarnybomis ar kitomis Rusijos valdžios sluoksniams lojaliomis organizacijomis.

Pavyzdžiui, investicinio fondo „Runa Capital“ atstovės spaudai pareigas kelerius metus yra ėjusi pasauliniu mastu išgarsėjusi ir šiuo metu save kaip pažangią Silicio slėnio verslininkę pristatanti Maša Drokova.

Ji 2012 metais Rusijoje aktyviai darbavosi Vladimiro Putino režimo finansuojamoje jaunimo organizacijoje „Naši“ („Mūsiškiai“), kurioje irgi ėjo atstovės spaudai pareigas. Tuomet ji tapo ir propagandinio dokumentinio filmo „Putino bučinys“ pagrindine žvaigžde.

Vėliau, palikusi šią veiklą, M.Drokova išvyko į JAV, o ten įsteigė savo startuolių finansavimo verslą Silicio slėnyje.

Tačiau naujai kuriamas įvaizdis nepadėjo verslininkei atsikratyti sąsajų su Rusijos režimu – užsienio žiniasklaidoje gausu straipsnių, kur vis dar linksniuojamas jos priklausymas organizacijai „Naši“.

Apie tai rašė ir forbes.com, ir businessinsider.com.au, ir kiti žinomi elektroniniai leidiniai.

Net patarinėjo ministrui

Tačiau M.Drokova nėra vienintelė investicinio fondo darbuotoja, iki šiol siejama su Kremliumi.

Vienas „Runa Capital“ vadovų ir bendrakūrėjų Sergejus Belousovas gali pasigirti dar įdomesne biografija.

Anksčiau jis ėjo įvairias pareigas Rusijos valstybės finansuojamuose projektuose, tačiau ypač dėmesį traukia jo darbas su buvusiu Rusijos komunikacijų ministru Nikolajumi Nikiforovu.

S.Belousovas nuo 2013 metų priklausė N.Nikiforovui patarinėjusiam Informacinių technologijų sektoriaus plėtros ekspertų komitetui.

Tiesa, pats fondas įkurtas Vakaruose, tačiau jis investuoja tiek ten, tiek Rusijoje, o šioje šalyje, kaip sakė Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Marius Laurinavičius, to daryti be atitinkamo „stogo“ (kitaip tariant, globėjų aukščiausiose valdžios institucijose) neįmanoma.

„Galima įtarti kur kas daugiau nei vien tai, kad „Runa Capital“ yra lojali Kremliaus režimui bendrovė. Bent jau pagal informaciją, kuri yra pasiekiama, galima daryti analitinę išvadą, kad Maskva ją laiko patikima, nesvarbu, kad įmonė prisistato kaip tarptautinis investicijų fondas.

O išvada tokiu atveju yra viena – rizikos yra labai didelės“, – svarstė ekspertas.

Trojos arklių – ne vienas

„Runa Capital“ nėra vienintelis su Rusija siejamas fondas, įsikūręs JAV Silicio slėnyje ir investuojantis į technologijų startuolius.

Pastaraisiais metais JAV žiniasklaida mirgėjo antraštėmis apie čia besisteigiančius vadinamuosius rizikos kapitalo fondus, kurių pinigai nugula įvairiose JAV technologijų įmonėse.

Vienas labiausiai nuskambėjusių atvejų buvo susijęs su Rusijos milijardieriumi Jurijumi Milneriu. „Paradise Papers“ skandalo metu paviešinta informacija atskleidė, kad jo valdomi rizikos kapitalo fondai sėkmingai investavo į tokius technologinius gigantus kaip „Facebook“ ir „Twitter“.

Nors apie šias investicijas pats J.Milneris noriai kalbėdavo tiek JAV, tiek kitos žiniasklaidos atstovams savo interviu, vis dėlto kur kas mažiau atviresnis jis buvo apie pinigų kilmę.

Kaip atskleidė „Paradise Papers“, socialinių tinklų gigantus pasiekę šimtai milijonų į J.Milnerio fondus pateko iš Maskvos valdomo „VTB Bank“. Šis bankas laikomas kone asmenine Rusijos prezidento V.Putino kišene.

Sparčiai besiplečianti Rusijos finansuojamų fondų veikla patraukė ir JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) dėmesį. Ši organizacija jau prieš gerą dešimtmetį yra užfiksavusi Rusijos investicinių fondų plėtrą ir netgi yra oficialiai įspėjusi technologijų kūrėjus, kad atidžiau įvertintų juos pasiekiančio kapitalo kilmę.

FTB taip pat atskleidė, kad Rusijoje 2010 metais įsteigtas Skolkovo fondas yra sukurtas investuoti į inovacijas bei technologijas plėtojančias bendroves visame pasaulyje. Tačiau fondo vadovybėje ir patarėjų korpuse randamos aukštų Rusijos pareigūnų pavardės turėtų kelti abejonių.

Pavyzdžiui, Skolkovo fondo patarėjų tarybai vadovauja buvęs Rusijos prezidentas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas.

Tarp fondo patarėjų taip pat gausu kitų žinomų Rusijos politinių veikėjų – finansų ministras Antonas Siluanovas, prekybos ir pramonės ministras Denisas Manturovas bei daugelis kitų.

Traukia lyg medus muses

Mūsų šalyje steigiasi ir veiklos licencijas gauna taip pat ir mokėjimų bei elektroninių pinigų įstaigos, kurių akcininkai ar galutiniai naudos gavėjai tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti siejami su didžiąja Rytų kaimyne.

2019 metų pradžioje Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad „fintech“ įmonės „Revolut“ įkūrėjo ir vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas yra aukštas pareigas Kremliaus kontroliuojamame dujų koncerne „Gazprom“ einantis darbuotojas.

Tuomet, atsakydamas į klausimus naujienų portalui lrt.lt, „Revolut“ vadovas tvirtino, kad Lietuvoje įmonė nusprendė prašyti specializuoto banko licencijos paties centrinio banko kvietimu.

Kiek vėliau istorijose apie sąsajas su Rusija pradėjo mirgėti ir kitų Lietuvoje įsisteigusių ir Lietuvos banko licencijas gavusių „fintech“ įmonių pavadinimai.

LRT atskleidė, kad prieš trejus metus elektroninių pinigų įstaigos licenciją gavusi bendrovė „Neo Finance“ per akcininkus yra susijusi su Rusijos oligarchu Aleksandru Mamutu.

Pastarojo pavardė viešumoje nuskambėjo tuomet, kai Jungtinių Valstijų tarnybos įvardijo jį kaip artimą Kremliaus aplinkai asmenį ir įtraukė į vadinamąjį Putino sąrašą.

„Lietuvos ryto“ žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kad praėjusių metų pabaigoje Lietuvos bankas bendrovei „Settek“ buvo išdavęs sąlyginę elektroninių pinigų įstaigos licenciją.

Kaip paaiškėjo, pastarąją įmonę valdo Rusijos pilietis Vladimiras Šarko, kurio taip pat valdomos Rusijos mokėjimų įmonės „Webmoney“ veikla dėl sankcijų buvo suspenduota tuomečio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos dekretu. (LR)

Reikalingas nacionalinis saugumo instrumentas

Laurynas Kasčiūnas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas

„Pritraukiant investicijas reikia galvoti ne tik apie verslą, bet ir apie nacionalinį saugumą. Ypač kai tai susiję su strateginėmis sritimis, o finansai yra viena tokių.

Būtina patikrinti ne tik pačius investuotojus, bet ir galutinius naudos gavėjus, kitaip tariant, kas už jų stovi, nes tarpininkų šiais laikais prikurti nesudėtinga.

Jei verslas susijęs su V.Putino ir Kremliaus aplinkos žmonėmis, galėtume taikyti atitinkamus barjerus. Tačiau tam reikia sukurti nacionalinį instrumentą, kuris padėtų užkardyti tokių įmonių veiklą Lietuvoje.“

Situaciją pakomentavo ir „Neo Finance“ atstovai.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad „Neo Finance“ nėra jokiais būdais susijusi su Rusijos oligarchu Aleksandru Mamutu.

Jis nėra ir niekada nebuvo mūsų bendrovės tiesioginis ar netiesioginis akcininkas, niekada nedalyvavo bendrovės valdyme.

Mūsų bendrovės akcininkas Grigorijus Gurevičius, kuriam priklauso 9 proc. „Neo Finance“ akcijų, mus informavo, kad keliais pardavimo sandoriais pardavė visas kartu su A. Mamutu valdytas informacinių technologijų įmonės „Foodplex“ akcijas ir pasitraukė iš šio verslo, todėl tiek „Neo Finance“, tiek „Neo Finance“ smulkusis akcininkas G. Gurevičius neturi jokių sąsajų su A. Mamutu.

Be to, svarbu pažymėti, kad mažiau nei 10 proc. akcijų turintys akcininkai negali daryti jokios įtakos įmonės veiklai. G. Gurevičius yra vienas iš vidutiniškai 300 „Neo Finance“ smulkiųjų akcininkų, kurių asmeniniai ar verslo ryšiai neturi nieko bendra su „Neo Finance“ valdymu ar veikla“, – sako Aiva Remeikienė, „Neo Finance“ administracijos vadovė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.