„Planuojama, kad daugiabučių renovacijos tempas iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai. Šiuo metu keliamas tikslas per metus renovuoti beveik 500 daugiabučių, laipsniškai šis skaičius turėtų didėti ir po 5 metų planuojama renovuoti 100 namų daugiau, o 2031–2040 m. laikotarpiu – po 1000 kasmet. 2041–2050 m. daugiabučių renovacijos tempas pasiektų 1400 namų“, – teigia BETA direktorius Valius Serbenta.
Pagrindinis tikslas – „nulinės energijos“ namai
Aplinkos ministerijos rengiamoje strategijoje bus išdėstytos esminės veiksmų gairės, formuluojamos atsižvelgiant į ilgalaikį Europos Sąjungos tikslą, kad didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dvideginio išmetimui. Taip pat šie namai turi būti ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus.
„Daugiabučiai, lyginant su individualiais ir kitos paskirties pastatais, sudaro tik 7 proc. visų Ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytų atnaujinti pastatų. Tačiau atnaujinant daugiabučius planuojama sutaupyti energijos dalis yra reikšminga bendram rezultatui ir, pagal skaičiavimus, turėtų sudaryti daugiau nei ketvirtadalį viso planuojamo sutaupymo“, – teigia V.Serbenta.
Numatytu laikotarpiu planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių. Po renovacijos jų energinis efektyvumas vidutiniškai padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau nei 80 proc.
Rapolas Striūkas, vienas ilgalaikės strategijos rengėjų, konferencijoje atkreipė dėmesį, kad šiandien šildoma 660 tūkst. pastatų, iš jų 170 mln. kv. metrų ploto statyta sovietmečiu, 75 proc. – iki nepriklausomybės atkūrimo, todėl svarbu, kad kartu su pastatų atnaujinimu būtų ir mažinamas energijos suvartojimas.
„Šiuo metu Lietuva eina Europos Sąjungos diktuojama kryptimi ir siekia mažinti energijos vartojimą, atsisako iškastinio kuro, daugiau dėmesio skiria biokurui, kuris laikui bėgant ims vaidinti vis svarbesnį vaidmenį – iki 2050 m. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, planuojama turėti neutralią ekonomiką. Vienintelė išeitis siekiant gyventi švariau ir ekonomiškiau – daugiau dėmesio skirti saulės, vėjo elektrinių energijai“, – pažymi R.Striūkas.
Išskirtinis dėmesys – kvartalinei renovacijai
Įgyvendinant valstybinę strategiją daug dėmesio bus skiriama kvartalinei renovacijai, per kurią atnaujinama ne tik numatytame kvartale esančių daugiabučių grupė, bet ir juos supanti infrastruktūra – viešosios erdvės, žaliosios zonos, inžinerinės sistemos ir pan. Strategijos sudarytojai siūlo parengti paramos priemonių komplektą, kuris palengvintų kompleksinių renovacijos priemonių įgyvendinimą.
„Daugiabučių pastatų renovacijos tempo prognozė strategijoje paremta tuo, kad atnaujinimas ir toliau vyks vadovaujantis kvartalinės renovacijos principais. Tai rodo dabartinių renovacijos tendencijų tęstinumą. Šiandien jau 39 šalies savivaldybės yra parengusios Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Iš viso į parengtas programas įtraukta beveik 120 kvartalų, kuriuose planuojama atnaujinti 3420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų bei daugiau kaip 500 kitų pastatų. Vidutinis programos įgyvendinimo laikotarpis siekia 7 metus“, – teigia V.Serbenta.
BETA direktoriaus teigimu, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į besikeičiantį gyventojų požiūrį dėl daugiabučių renovacijos: šiandien net 78 proc. gyventojų drąsiau ryžtųsi renovacijai, jei projektas būtų įtrauktas į savivaldybės Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą.
