„Senieji rūsiai“, „Avilys“, „Ieti“, „Grill London“ – tai gerai žinomi Kauno senamiesčio restoranai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių užvėrė duris klientams.
Vasaros viduryje atrodė, kad verslas grįžta į įprastas vėžes, – sumažėjo judėjimo suvaržymų, o Kauno gatvėse vėl pasirodė užsienio kalbomis šnekantys žmonės.
Daugiausia pajamų restoranai gauna būtent iš užsienio turistų, kurie atsidūrę svečioje šalyje nori kuo daugiau paragauti ir išbandyti, o atostogos yra tas metas, kai žmogus lengviau atveria piniginę.
Atokvėpis truko trumpai. Lyg to būtų maža, Kauno senamiestyje įsikūrusių restoranų laukia dar vienas išbandymas – lapkričio mėnesį prasidėsianti Vilniaus gatvės rekonstrukcija, kuri dar sumažins žmonių srautą šioje miesto vietoje.
– Kaip šiuo metu būtų galima įvertinti miesto restoranų ir kavinių būklę? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) viceprezidento, bendrovės „Amber Food“ valdybos pirmininko ir direktoriaus Gedimino Balnio.
– Situacija yra skirtinga, didelės įtakos turi restorano vieta. Kol orai neįprastai šilti, geresnė situacija Laisvės alėjoje, Vilniaus gatvėje, Rotušės aikštėje, mat klientai gali prisėsti prie staliukų lauke.
Didžiausias kritimas fiksuotas prekybos centre „Akropolis“, viešbučiuose veikiančiuose restoranuose, „Žalgirio“ arenoje, kurioje renginiai nevyksta arba vyksta dalyvaujant mažiau žmonių.
– Kas nukentėjo smarkiau – prašmatnūs restoranai ar nedidelės kavinės?
– Didžiausias kritimas įvyko ten, kur verslas buvo orientuotas į klientus iš užsienio, nes šiuo metu užsieniečių visai nėra.
– Kaip pastarąjį pusmetį išgyveno jūsų vadovaujama įmonė?
– Iš pradžių buvo šokas, vėliau viskas palengva atsikūrė. Liepa turbūt bus geriausias šių metų mėnuo, nes jau buvo pasirodę turistai.
Nors dabar koronavirusas vėl sparčiai plinta, jaučiame tam tikrą stabilizaciją. Gyvenimas negali visiškai sustoti. Vyresnio amžiaus žmonės labiau saugosi, jų užsuka gerokai mažiau. Didžioji lankytojų dalis – jaunimas.
Klientų srautą daug lemia restorano vieta, vidutinis sumažėjimas gali būti 20–40 procentų.
Laisvės alėjoje įsikūrusios kavinės turbūt aptarnavo net daugiau klientų negu tuo pat metu pernai.
„Žalgirio“ arenoje veikiančiose kavinėse srautas krito maždaug 5 kartus. Kauno oro uoste turbūt liko 10 proc. buvusio srauto, panaši situacija viešbučių restoranuose.
– Kokią pagalbą galėtų suteikti Kauno savivaldybė?
– Savivaldybės galimybės yra ribotas. Miesto valdžia galėtų sumažinti nekilnojamojo turto mokestį – tokia lengvata jau pritaikyta Kauno viešbučiams. Pagelbėtų mokesčių lengvatos už lauko kavines kitų metų vasarą.
Visos kitos priemonės – Vyriausybės lygmens galioje. Labai aktualu darbuotojų subsidijavimas dėl priverstinių prastovų.
Visose ES šalyse buvo sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) restorane pagamintam maistui. Jokių lengvatų netaiko tik Lietuva, Latvija ir Estija. Pastarosios dvi šalys jau svarsto galimybę šį mokestį mažinti.
Būtų apmaudu, jeigu Lietuva liktų vienintelė išsišokėlė ir taptų savotišku pajuokos taikiniu.
Mes siūlome Lenkijos modelį – ten taikomas 9 proc. PVM mokestis restorane pagamintam maistui, o lengvata negalioja alkoholiniams ir gaiviesiems gėrimams.
Jungtinėje Karalystėje buvo vykdoma speciali programa, kurios metu šalies Vyriausybė pirmadieniais–trečiadieniais kompensuodavo pusę kliento sąskaitos darbo metu pietaujant restorane, bet ne daugiau kaip 10 svarų (apie 9 eurus).
Lietuvoje taikoma daug biurokratinių trikdžių, susijusių su parama verslui. Jeigu grąžinamų pinigų reikėtų laukti kelis mėnesius, trumpuoju laikotarpiu kavinėms galėtų kilti likvidumo krizė.
Kita vertus, turime pripažinti, kad Vyriausybės priimtos priemonės padėjo restoranams ištverti. Stebime situaciją šalyse už ES ribų. Ten vaizdas gerokai prastesnis – masiškai uždaromi restoranai ir atleidžiami darbuotojai.
Valstybės pareiga – padėti išlaikyti darbuotojus. Jeigu jų nebūtume išsaugoję karantino metu, vasarą pusė restoranų tiesiog nebūtų atidarę durų.
Labai svarbu nesugriauti tiek viešbučių, tiek restoranų infrastruktūros. Neužmirškime, kad 2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine, laukiama didelio svečių srauto. Dėl trumpalaikio taupymo efekto vėliau verslas negautų gerokai didesnių pajamų iš sugrįžusių turistų.
Blogesnė žinia, kad pagalba nuo rugsėjo smarkiai sumažėjo, nors visas paramos programas turbūt reikėtų planuoti iki kitų metų birželio 1-osios.
– Ką restoranams žada artėjantis ikišventinis laikotarpis, kai įprastai vykdavo daugiausia šventinių renginių? Kas laukia vėliau, kai šventinis šurmulys nurims?
– Šventinis laikas nebus labai palankus. Jeigu apyvarta padidės, visa tai praris išaugusios sąnaudos, susijusios su prasidėjusiu šildymo sezonu.
Šventinių įmonių vakarėlių skaičius gali kristi net perpus, užsieniečių ar trumpam sugrįžusių emigrantų šiemet neverta tikėtis. Kalėdinių švenčių metu būna dienų, kai restoranai visiškai negauna pajamų.
Jeigu pavyktų suvaldyti koronaviruso plitimą, pirmųjų atsigavimo ženklų galima tikėtis kitų metų vasarą.
