Tačiau kitiems metams valdantieji jau suplanavo rekordiškai didelį biudžeto deficitą, kuris turėtų siekti 2,5 milijardo eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybė kitąmet iš viso planuoja skolintis per 5 mlrd. eurų, tiesa, iš šios sumos daugiau nei milijardas bus skirtas artėjančiam euroobligacijų išpirkimui.
Jau kitąmet valstybės skola viršys 50 proc. BVP, tad per metus bus išaugusi daugiau kaip 10 procentų. Žinoma, ES pandemijos akivaizdoje iš esmės atšaukė iki šiol galiojusius finansinės drausmės suvaržymus, o mūsų skolos ir BVP santykis ir taip yra, ir turėtų likti vienas žemiausių visoje Bendrijoje.
Tačiau toks skolos augimas yra dar neregėtas.
2020-aisiais valstybės biudžeto pajamos turėtų būti 11,38 mlrd. (įskaitant 2,26 mlrd. eurų ES paramos), o išlaidos –15,48 mlrd. eurų. Skirtumas – milžiniškas.
Pažvelkime, ką planuoja artimiausios valstybės. Antai neretai kaip sėkmės pavyzdys pristatoma Estija yra numačiusi, kad jos išlaidos pajamas viršys 1,9 mlrd. eurų, nors pajamos ir išlaidos ne ką tesiskiria nuo mūsiškio biudžeto – 11 ir 13 mlrd. eurų. Latvijos numatomas biudžeto deficitas dar mažesnis – 1,18 mlrd. eurų.
Tiek dabartiniai mūsų valdantieji, tiek juos pakeisti pretenduojantys dešinieji, prieš daugiau kaip dešimt metų pagarsėję naktine mokesčių reforma, kol kas teigia, kad visos suplanuotos išlaidos išmokoms (pensijoms, vaiko pinigams indeksuoti ir panašiai) nebus atšauktos, o naujų mokesčių įvesti neketinama.
Vadinasi, kol kas gyvensime į skolą, kurią teks grąžinti ateities kartoms.
Vis dėlto svarbiausia, kaip skolinti pinigai bus panaudoti. Tam šįmet Vyriausybė įnirtingai kurpė „Ateities ekonomikos DNR“ planą, kuris bus pradėtas įgyvendinti jau kitąmet. Ne juokas per pusantrų metų į ekonomiką investuoti 6,3 mlrd. eurų. O 2021m. biudžeto projekte numatoma, kad labiausiai augs išlaidos, susijusios su šio plano įgyvendinimu.
Štai Ekonomikos ir inovacijų ministerija, palyginti su 2020 m. sulauks net 160 proc. didesnio finansavimo – 716 mln. eurų. Ką jau kalbėti apie Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuriai skiriama lėšų suma turėtų pasistiebti beveik iki 2 mlrd. eurų, arba kone 50 proc.
Nėra ko stebėtis, nes inovacijoms ir mokslo tyrimams vien pirmuoju „Ateities ekonomikos DNR“ įgyvendinimo etapu ketinama skirti milijardą eurų.
Iki šiol pagal išlaidas šiai sričiai Lietuva vilkdavosi ES uodegoje. O dabar laukia toks šuolis, kad netgi estai, kitais metais mokslui ir tyrimams suplanavę skirti 282 mln. eurų, arba 1 proc. BVP, turėtų pavydėti.
Tiesa, lyginant pagal vieningą metodiką Euro zonos šalių Europos Komisijai pateiktus 2021 metų biudžetų projektus, Lietuvos balansas sudarys -5,0 proc. BVP, kai tuo tarpu Estijos sieks -6,7 proc. BVP.
Bet ar taip ir bus? Juk, kaip skelbia tautosaka, skubos darbą neretai velnias neša. Todėl net mokslininkai siunčia įspėjimo signalus, kad pernelyg didelės sumos vėl gali būti mestos ne protams, o betonui, kaip anksčiau nutiko su įvairiausiais mokslo slėniais, kurių dalis dabar leisgyviai.
Be to, pinigus ketinama panaudoti itin greitai.
Šalies mokslininkus vienijančios asociacijos „Futura Science“ narys profesorius D.Martuzevičius perspėjo, jog per tokį trumpą laikotarpį neįmanoma suorganizuoti paraiškų teikimo ir vertinimo proceso, todėl panašu, kad galbūt sąmoningai skubama siekiant uždėti varneles finansavimo skirstymo ataskaitose.
Kitaip tariant, didelė šių pinigų dalis gali būti panaudota tik norint juos kuo greičiau panaudoti. Rezultatas kaip ir nelabai svarbus.
Beje, tai galima pasakyti ne tik apie didėsiantį finansavimą mokslui ar inovacijoms, bet ir apie kitas sritis.
Juk, nepaisant ekonomikos nuosmukio, kitąmet valstybės ir savivaldybių biudžeto išlaidos bus didesnės nei šįmet net 18,4 proc. Vien valstybės biudžeto – 8,9 proc., nors pats ūkis, kaip planuojama, šiais metais smuks vos daugiau nei porą procentų.
Ar iš tiesų reikalinga tokia didžiulė finansinė injekcija? Galbūt, jei bus pataikyta į dešimtuką. Priešingu atveju lauktų skaudžios pagirios.
Anot ekonomistės I.Genytės-Pikčienės, biudžeto skylės, kol palanku, kamšomos skolintais pinigais, tačiau situacijai pasikeitus gali pakvipti naujais mokesčiais, kurie būtų rimtas trikdis keisti Lietuvos ekonomikos DNR.
Kita vertus, ir patys valdantieji nelabai sutaria tarpusavyje: valstiečių vedlys R.Karbauskis bei premjeras S.Skvernelis iki šiol žada tryliktąją pensiją, nors technokratu prisistatantis finansų ministras V.Šapoka teigia, jog reikalingų 180 mln. eurų biudžete tikrai nėra.
Dar neapsispręsta ir dėl minimalios algos, nors Vyriausybė, nepaisydama kai kurių verslo organizacijų prieštaravimų, linkusi ją didinti nuo 607 iki 642 eurų (neatskaičius mokesčių), bet šie dydžiai gali būti koreguojami gruodį.
Apskritai susidaro paradoksali padėtis –biudžetą pradės svarstyti dabartinis, o patvirtinti turėtų jau kitos kadencijos parlamentas, kurio pozicija dėl daugelio dalykų gali būti kitokia.
Todėl tikrai vertėtų grįžti prie idėjos Seimo rinkimus perkelti į pavasarį, kad prie vairo stojus naujiems valdantiesiems netektų ištisus metus gyventi laikantis pirmtakų nubrėžtų gairių.
Finansų ministerija perdavė savo komentarą:
„Lyginant Lietuvos ir kitų ES šalių 2021 metų nominalius balansų dydžius, matyti, kad Lietuva priklauso tai grupei šalių, kurių deficitai 2021 metais bus mažiausi. Lyginant šalių rodiklius, remiamasi santykiniais dydžiais, t.y. procentine išraiška nuo BVP, kitoks palyginimas, pvz., balanso dydžių nominalia išraiška lyginimas būtų nekorektiškas, nes ženkliai skiriasi šalių ekonomikų dydžiai.
Taip pat, norint korektiškai įvertinti ir palyginti šalių viešųjų finansų būklę, reikėtų vertinti konsoliduotą biudžetą, bet ne atskirų sektorių biudžetus. Taigi lyginant pagal vieningą metodiką euro zonos šalių Europos Komisijai pateiktus 2021 metų biudžetų projektus matome, kad Lietuvos balansas sudarys -5,0 proc. BVP, kai tuo tarpu Estijos sieks -6,7 proc. BVP.
Vertinant Estijos valdžios sektoriaus finansus verta pažymėti, kad 2021 metais planuojamas biudžeto deficitas yra net gi didesnis nei numatomas 2020 metais, kai tuo tarpu Lietuva biudžeto balansą gerina beveik 4 procentiniais punktais. Taip pat klaidinantis teiginys, kad suplanuotas deficitas, „...kuris turėtų siekti 4,11 milijardo eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)“. Taip, deficitas planuojama sieks 5 proc. BVP ir tai sudarys 2,5 mlrd. eurų.
Vertinant skolos rodiklį 2021 metais ir toliau Euro zonoje išliksime ketvirti pagal mažiausią skolos lygį. Lietuvos skola, neįvertinus kaupimo 2021 metais ūgtels 2,4 procentinio punkto iki 48 proc. BVP ir 2022 – 2023 metų laikotarpiu stabilizuosis ties 49,4 proc. BVP“.
