„Rinkėjai parodė, kad nori truputį kitokios valstybės, kad jau subrendo turėti kitokią valstybę, kurioje svarbiau ne griežti nurodymai, sankcijos ir sprendimai be paaiškinimų, bet pagarba žmogui ir laisvei bei laisvos rinkos principams ir tų pačių pokyčių siekis.
Akivaizdu, kad tampame Vakarų demokratine valstybe, išrinkome tris moteris. Pirmiausia, čia parodėme, kad esame brandūs politiškai“, – naujienų agentūrai „Elta“ teigė V.Janulevičius, pridurdamas, kad naujai Vyriausybei pradėti darbą pandemijos sąlygomis nebus lengva.
„Pandemijos laikotarpis sudėtingas ir biudžeto skylė, akivaizdu, kitais metais bus.
Verslas tikisi, kad bus investuojama ne tik į infrastruktūrą ar betoną, į kurį visą laiką įpratę investuoti, bet į klimatą, kuris ateityje leis grąžinti paskolas ir sukurti tikrą pridėtinę vertę, nes vien tik skolintais pinigais gerovės valstybės nesukursime, turime patys ją sukurti, Europa ilgai mūsų netoleruos už tai, kad nieko nedarysime ir leisime pinigus pravalgyti“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Anot jo, verslas tikisi, kad bus investuojama į pamatuotus ir didelę pridėtinę vertę kuriančius ateities sprendimus.
„Ta pati žiedinė ekonomika, žaliasis kursas, pramonės skaitmenizacija, kas leis atpiginti kaštus ir padidinti Lietuvos pramonės pajėgumus“, – sakė jis.
V.Janulevičius vylėsi, kad naujos valdančiosios koalicijos formavimas neužsitęs.
„Nes situacija su vis augančia pandemijos banga įneša daug sumaišties ir neaiškumų. Labai svarbu kuo greičiau sėsti prie derybų stalo ir suformuoti tai, kas bus ateityje“, – teigė LPK prezidentas.
„Moterys gerai tuo, kad prieš dalindamos pyragą, jos supranta, kad jį reikia iškepti“, – pridūrė jis.
Priminė, ką partijos žadėjo anksčiau
Verslas iš būsimos centro dešinės koalicijos tikisi bendravimo ir drastiškų sprendimų vengimo, pirmiausia mokesčių srityje, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas. Andriaus Romanovskio teigimu, vienas svarbiausių naujos Vyriausybės darbų turėtų būti ekonominiai instrumentai, padėsiantys įveikti antrąją koronaviruso pandemijos bandą.
„Mes pirmiausiai tikimės priešrinkiminio pažado kalbėtis ir nedaryti jokių drastiškų veiksmų, ieškoti sutarimo ekonominiais klausimais, pirmiausiai kalbant apie mokesčius. Kiek mes bendravome su partijomis, kurios dabar potencialiai formuos koaliciją, jų pažadas ir matymas buvo labiau eiti į kalbėjimą ir sutarimą, nei kažkokius vienašališkus veiksmus“, – naujienų agentūrai BNS sakė A.Romanovskis.
Jis pripažino, kad vienas tokių klausimų yra minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas, kuriam verslas nepritaria.
„Mano nuomone, MMA yra mokestis, o jei pandemijos metu staigiai pradedami kelti mokesčiai, tai nieko gero nežada. Žinoma, aš girdėjau Ingridos Šimonytės pareiškimus, kad MMA dydis bus keičiamas, tačiau senoji Vyriausybė buvo pažadėjusi gruodžio mėnesį įvertinti ekonominę situaciją ir vėl žiūrėti, koks tas MMA dydis galėtų būti“, – tvirtino A.Romanskis.
Dabartinės Vyriausybės sprendimu MMA nuo sausio turėtų augti 35 eurais iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau gruodį, paskelbtus naujausias Finansų ministerijos makroekonomines prognozes, jis būtų peržiūrimas.
„Kitas svarbus dalykas yra tas, kad turime antrąją pandemijos bangą, tačiau kol kas nėra jokių aiškių ekonominių instrumentų jai valdyti. Labai norisi matymo, kokios bus siūlomos ekonominės priemonės, jei visgi teks griežtinti veiklos sąlygas. Ar tos priemonės bus prieinamos, efektyvios, ar jos nebus vėl paremtos rizikos dalinimusi su verslu“, – teigė A.Romanovskis.
Pasak jo, pirmosios pandemijos bangos metu valstybė, nepaisant sustabdyto dalies verslo, reikalavo jį prisidėti prie paramos.
„Pavyzdžiui, valstybė dengė tik dalį prastovų, o 10 proc. vis tiek turėjo darbdavys prisidėti. Kalbant apie tam tikras paskolas, buvo prašoma užstatų. Valstybė norėjo, kad verslas prisiimtų tam tikrą riziką, jau nekalbant apie kai kuriuos reikalavimus ir barjerus paramai gauti, kurie pradiniame etape stabdė jos gavimo greitį“, – aiškino LVK prezidentas.
Pasak jo, nauja valdančioji koalicija taip pat turėtų peržiūrėti ir ateities ekonomikos DNR planą, kuris sulaukė nemažai kritikos dėl dalies projektų.
„Šioje vietoje, mūsų vertinimu, dabar mažiausiai reikia greičio, reikia skaičiavimų, kalbėjimosi, planuojamų investicijų peržiūros ir išgryninimo. Tai bus tam tikras iššūkis, nes daugeliui įstaigų ir institucijų ta parama jau yra pažadėta ir tai gali paskatinti nusivylimą, jei pinigai galiausiai nebus skirti“, – BNS sakė A.Romanovskis.
Tikisi švietimo ir sveikatos sistemos reformų
Užsienio investuotojus vienijanti asociacija iš naujos valdžios tikisi reformų švietimo ir sveikatos apsaugos srityje. „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sako, kad nauja Vyriausybė pirmiausia turės susitvarkyti su viruso plitimu, išsaugoti ekonomiką ir galimybes augti kitais metais.
„Gerai, kad nereikės priminėti drastiškų sprendimų, nes ekonominis pakilimas sudarė galimybes turėti tam tikrų rezervų. Jų valdymo kadencijos metu teks kovoti su išaugusiu biudžeto deficitu jį drastiškai mažinant, reiškia, reikės atsisakyti kai kurių išlaidų, kurios galbūt būtinos“, – BNS sakė R.Skyrienė.
Pasak jos, švietimas ir sveikatos apsauga – pagrindinės sritys, kuriose tikimasi pokyčių.
„Daugelį metų investuotojai pasisako apie tai, kad pirmoje vietoje yra švietimas ir kad reikia priimti sprendimus dėl švietimo reformos. Kitas sektorius – sveikatos apsaugos, kuris ir dabar kankinamas viruso, nežinau, ar labai greitai reformuosis, nes sunku priimti sprendimus, kai tiek ligonių guli lovose ir kovoja su virusu“, – teigė R.Skyrienė.
Ji tikisi, jog investicijų pritraukimas išliks valdžios prioritetu, daugės gerai apmokamų darbo vietų.
Tikisi, kad mažiau popsuos
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas sako iš naujų valdančiųjų besitikįs didesnio verslininkų palaikymo.
„Ganėtinai netikėti rinkimų rezultatai, todėl kad buvo tiek išdalinta pinigų, pensijos, vaiko pinigai padidinti, išdalinti šiaip žmonėms ir ieškantiems darbo, bet nesuveikė.
Šioje vietoje kyla įdomių pamąstymų: tai ko reikia žmonėms – ar dar daugiau pinigų iš valstybės, neuždirbtų paslaugų, ar tikrai žmonės supranta, kad reikia realių veiksmų, o ne tik kalėdinių saldainių dalinimo?“, – „Eltai“ sakė D.Arlauskas.
„Dar neatsekėme, ar per mažai davė dovanėlių, ar visgi žmonės vertina, kad reikia ne dovanėlių, o realių veiksmų, kurie išjudins mūsų ekonomiką“, – pridūrė jis.
Iš naujos valdžios jis tikisi daugiau dialogo su verslu.
„Tikimės labai paprastų dalykų. Pirma, kad būtų mažiau popsuojama ir būtų labiau palaikomi verslininkai, kurie kuria darbo vietas.
Tikimės padėti užkariauti naujas rinkas – iki šiol neturime normalios ekonominės diplomatijos, normalios struktūros, kuri padėtų mūsų įmonėms pardavinėti užsienyje prekes. Šiai valdžiai iššūkis be galo didelis. Bet svarbiausias klausimas, ar bus tariamasi su verslu, ar bus kaip su buvusia valdžia“, – teigė D.Arlauskas.
LDK prezidento teigimu, pandemijos akivaizdoje verslas norėtų ir suprantamesnių sprendimų.
„Grįšiu prie paskutinių dviejų „Žalgirio“ rungtynių, kai buvo 5 tūkst. žiūrovų. Nonsensas: mažuose, kur 10 vietų, baruose ribojamas laikas, o čia 5 tūkst. Akivaizdu, kad valdžia nenorėjo riboti, nes norėjo Kaune laimėti rinkimus, o jei nori laimėti rinkimus, tai visi metodai yra leistini.
Norime, kad būtų daugiau galvojama apie loginius sprendimus ir jie būtų verslui suprantami. Mes nematome, kad sudėtingų veiksmų reikėtų imtis, pakankamai viskas aišku ir žmonės tampa vis labiau atsakingi. Ko nenorime, tai labai nenuoseklių žingsnių“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Laukia racionalaus požiūrio
Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba iš būsimos centro dešinės koalicijos tikisi racionalaus požiūrio bei galimybių regionuose įveiklinti žmones.
„Smulkus ir vidutinis verslas tikisi, kad nebus labai didelių permainų ir kad bus dialogas, bus tariamasi ir bus numatoma, kas atlikus vieną ar kitą veiksmą ir padarius tam tikrus sprendimus, lauks smulkaus ir vidutinio verslo Lietuvoje. Norėtame racionalaus, protingo požiūrio į smulkų ir vidutinį verslą ir galimybės įveiklinti regionuose žmones, o ne mokėti jiems tą vadinamąją pašalpą, kurią aš vadinu išmalda“, – „Eltai“ sakė tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Ji taip pat akcentavo, kad Seimas naujoje kadencijoje turėtų priimti mažiau įstatymų.
„Per 30 nepriklausomos Lietuvos metų pridėtinės vertės mokesčio įstatymas keitėsi 800 kartų. Kas gali vykdyti ir pagal jį veikti? Pokyčiai turėtų atsirasti vieną kartą per kadenciją. Turėtų būti ne 2 tūkst. priimtų įvairių įstatymų, kurių niekas nežino, o 50, kaip normaliose demokratijose“, – sakė D.Matukienė.
Pasak jos, smulkiajam ir vidutiniam verslui taip patsvarbus administracinės naštos mažinimas.
Seimo rinkimus laimėjo pastarąsias dvi kadencijas opozicijoje buvę konservatoriai, kurie valdančiąją koaliciją burs su dviem liberaliomis partijomis – Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiausia mandatų – 50 – būsimajame Seime turės konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“.
