Medienos smulkintuvų parduodama vis gausiau – įžvelgia rimtą pavojų

Lietuvoje per pusmetį keleriopai pagausėjo skelbimų apie parduodamus medienos smulkintuvus, kapokles ir savivarčius automobilius, tinkamus biokurui vežti. Šios technikos kainos smarkiai krito, ir tai patvirtina šiemet išryškėjusias itin pavojingas tendencijas šalies biokuro rinkoje.

Smarkiai pagausėjus biokuro importui iš Baltarusijos, jį gaminančioms Lietuvos įmonėms nelieka vietos rinkoje.<br> M.Patašiaus nuotr.
Smarkiai pagausėjus biokuro importui iš Baltarusijos, jį gaminančioms Lietuvos įmonėms nelieka vietos rinkoje.<br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 30, 2020, 2:12 PM

„Tokių skelbimų pagausėjo, nes šia technika biokuro ruošimo įmonės skuba atsikratyti, o tie, kuriems nepavyksta parduoti, arba laiko patvoriuose, arba neskuba dėti skelbimų ir žada bent pusmetį palaukti geresnio laiko“, – sako Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ direktorė Vilma Gaubytė.

Jos teigimu, iš tikrųjų Lietuvos biokuro rinkoje susiklostė kaip niekada anksčiau pavojinga padėtis.

Smarkiai pagausėjus biokuro importui iš Baltarusijos, šį kurą iš vietinės žaliavos gaminančioms Lietuvos įmonėms, ypač smulkesnėms, nelieka vietos rinkoje.

Jos viena po kitos stabdo veiklą, darbuotojus atleidžia, išleidžia ilgalaikių atostogų arba bankrutuoja, todėl ir technikos joms nereikia. V. Gaubytės žiniomis, jau pusmetį taip savo veiklą stabto bent po įmonę kas savaitę.

„Tokios padėties niekada nebuvo. Baltarusiai beveik visiškai išstūmė Lietuvos gamintojus, kurie šį kurą gaminama iš vietinės žaliavos – miško kirtimo atliekų, šakų, krūmų, malkinės medienos. Savo žaliavą ir biokurą pūdome, o importuojame iš Baltarusijos.

Tokią padėtį pavadinti sunkia būtų per gražu“, – piktinasi ir asociacijos biokuro padalinio vadovas Marius Valukynas.

Jis perspėja, kad baltarusiams lengva nurungti lietuviško biokuro pardavėjus pasiūlius gerokai mažesnes kainas.

„Juos visais būdais remia ir skatina valstybė, tačiau per metus ar porą tapę monopolininkais, jie nustatys tokias kainas, kokių patiems reikia, o mes jau nieko negalėsime padaryti.

Apie konkurenciją teks užmiršti, nes mūsų šilumos energetikos ūkis, persitvarkęs naudoti biokurą, priklausys tik nuo Baltarusijos žaliavos. Tada jau smarkiai kils ir šilumos kainos“, – pranašauja M. Valukynas.

Varėnos bendrovės „Medvėkas“ direktorius Jonas Semsė atleido visus savo darbuotojus, gaminusius biokurą ir technikos jau neketina užkurti.

Liko tik krepšelių pynėjai, bet ir šios produkcijos dėl koronaviruso jau mažai kam reikia. Anksčiau jo bendrovėje dirbdavo beveik 40 žmonių, o dabar pasilikęs tik vairuotoją.

„Pirmąjį ketvirtį patyrėme 27 tūkst. eurų nuostolį, jau nėra ko laukti. Anksčiau per mėnesį parduodavome vidutiniškai po tūkstantį kietmetrių biokuro (skiedros), o nuo balandžio biokuro negaminame – jo niekam ir nereikia, nes šilumos gamintojai visam būsimam šildymo sezonui apsirūpinę baltarusišku“, – guodžiasi J.Semsė.

Šiemet spalį medienos skiedrų vidutinė kaina Vilniaus apskrityje nesiekė nė 9 eurų už megavatvalandę, palyginti su pernai buvusia beveik 12 eur/MWh ir 16,5 euro 2018 metų spalį.

J.Semsė neabejoja, kad prisidėti prie rinkos reguliavimo labiau turėtų „Baltpool“, diferencijuodama pardavėjus pagal jų parduodamo biokuro kilmės valstybę.

Šios biržos prekybos vadovas Vaidotas Jonutis teigia, jog birža negalinti to daryti, nes bet kokią diferenciaciją draudžia Konkurencijos taryba, jeigu to nereguliuoja šalies įstatymai.

Pasak V. Jonučio, jau senokai aptarinėjamas Šilumos ūkio įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad centralizuotos šilumos gamintojas privalės ne mažiau kaip 80 proc. biokuro įsigyti iš ES šalių ir tik iki 20 proc. – iš trečiųjų.

„Jeigu toks įstatymas būtų priimtas, sutvarkyti parduodamo ir perkamo biokuro kilmės kontrolę užtektų 2–3 mėnesių, nes visi važtaražčiai dabar yra elektroniniai“, – sako V. Jonutis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.