Teks atsisakyti vienkartinių malonumų
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ramina, kad verslas nėra linkęs taupyti darbuotojų sąskaita. Atėjęs sunkmetis verčia kaupti rezervus, kuriuos turėdamos įmonės ilgiau dirbs ir išlaikys darbuotojams darbo vietas. „Kartais tenka atsisakyti vienkartinio malonumo dėl tolimesnio tikslo“, – portalui lrytas.lt teigė ji.
„Tos premijos, trylikti atlyginimai man labiau primena sovietinius laikus ar valdišką sektorių. Privačiame sektoriuje atlyginimas dažniausiai yra tiesiogiai susijęs su rezultatais, su darbuotojo darbo našumu ir generuojama nauda – darbuotojai skatinami už savo pasiekimus, kas yra ir tvariau, ir aiškiau.
Jei įmonei sekasi, darbuotojo rezultatai geri, jis gauna papildomą naudą. Bet jei laikai sunkūs visiems, tada turi atsirasti solidarumas. Dabar dauguma įmonių yra nežinioje: kaupti rezervą dabar protinga, tad visiems vertėtų solidarizuotis, jei nori išlaikyti darbdavį, kad jis veiktų – mokėtų mokesčius, išlaikytų ir kurtų darbo vietas – ir toliau“, – aiškino J.Cvilikienė.
Tačiau „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas yra kiek kitokios nuomonės – anot jo, daugelis verslų gyvena gana gerai ir dabar tik baiminasi sunkumų ateityje, ypač matydami, kad Europoje išgąstis dėl koronaviruso nesibaigia, o net auga.
„Bet linkėčiau nekartoti tų klaidų, kurios buvo padarytos 2009 metų krizės metu, kada buvo vien tik karpomi, įšaldomi atlyginimai, kas lėmė didelę migracijos bangą, o vėliau, kai ekonomika ėmė sparčiai atsigauti, didžiausias verslo plėtros trikdis buvo didžiulis darbuotojų trūkumas. Tad reikėtų išlaikyti balansą, o be to, žmonės juk mato, kokia yra situacija įmonėje“, – priminė jis.
Galima pakenkti įmonės efektyvumui
Pasak Ž.Maurico, didesnė dalis įmonių – apie pusė, gal net du trečdaliai – šiemet ne tik kad parodė geresnius nei tikėtasi rezultatus, bet jie buvo netgi geresni nei praeitų metų.
Pavyzdžiui, pirmų 9 mėnesių mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje yra 5 proc. didesnė nei praeitų metų. „Net jei nebūtų pandemijos, visi sakytų, kad metai labai neblogi“, – portalui lrytas.lt aiškino ekonomistas.
„Visa internetinės, o net ir paprastos prekybos, įvairių paslaugų, informacinių technologijų nemaža dalis įmonių nukentėjo labai mažai arba visai nenukentėjo.
Žinoma, dirbantiems restoranuose nevertėtų tikėtis labai didelių premijų, nes restoranai dabar tikrai sprendžia išgyvenimo klausimus. Nukentėjusiuose sektoriuose dabar premija yra šviesos tunelio gale paišymas“, – kas galėtų tikėtis paskatinimo, o kas ne, prognozavo Ž.Mauricas.
Visgi, mano jis, jei ir toliau turėsime tokią neapibrėžtą situaciją, įmonės tikrai gali neišmokėti premijų, nes sieks sukaupti rezervą juodai dienai.
„Tačiau kai kurios įmonės, laimėjusios karantino metu ir laiminčios dabar pokarantininiame pasikeitusiame pasaulyje, turėtų pasvarstyti, ar tai tikrai gera strategija.
Neišmokėjus premijų galima pakenkti įmonės efektyvumui – motyvuoti darbuotojai vis tiek yra vienas iš pagrindinių įmonės sėkmės veiksnių. Jei jie motyvuoti, jaučiasi įvertinti, tada ir įmonei sekasi“, – tikino ekonomistas.
Pinigai svarbūs gaunantiems mažas pajamas
„Psichologai sako, kad piniginis apdovanojimas svarbus tiems, kurių pajamos itin mažos – tuos, kurie sunkiai užtikrina net savo būtinuosius poreikius, tokie apdovanojimai labai motyvuoja.
Bet tiems, kurie uždirba ir gali laisvai pasirūpinti šeima, patenkinti visus savo poreikius, jau toli gražu rūpi nebe pinigai – tą atlyginimo pakėlimą ar vienkartinę išmoką jie greitai pamiršta.
Labiausiai tokius žmones dirbti ir tobulėti motyvuoja jautimasis reikalingais, prisidedančiais prie verslo augimo, pagarba“, – apie tai, kas labiausiai motyvuoja darbuotojus, kalbėjo J.Cvilikienė.
Jai pritarė ir Ž.Mauricas. Anot jo, Lietuvoje gana populiarios įvairios premijos ir priedai, ypač pardavimų srityje.
„Jos dažniausiai būna gana nemažos – kartais trijų mėnesių atlyginimų ar net pusės metinio atlyginimo dydžio. Dažnai išmokama ketvirtinė, pusmetinė ar metinė premija, bet dažniausiai jos būna atlyginimo dydžio“, – pasakojo ekonomistas.
