„Mūsų komandoje daugiausiai žiemai rengiasi inžinieriai, nes turi skirti papildomo dėmesio navigacinės technikos priežiūrai. Kiekvienais metais žiemai ruošiamės iš anksto, nes dalis naudojamų įrenginių yra ne pastate, o aerodromo teritorijoje arba už jos ribų, laukuose.
Žiemos orai atneša įvairiausių gamtos reiškinių – sniegą, apledėjimą – kuriuos turime numatyti ir imtis tinkamų veiksmų, kad gamtiniai reiškiniai nesutrukdytų sklandžiam navigacinių įrenginių veikimui ir neapsunkintų skrydžių vadovų bei pilotų darbo“, – teigia VĮ „Oro navigacija“ Ryšių, navigacijos ir stebėjimo tarnybos Navigacijos paslaugų vyriausiasis inžinierius Remigijus Malinauskas.
Navigacijos sistemų priežiūra
Skrydžių navigacijos paslaugos teikiamos naudojant radijo prietaisus, kurių antenos yra lauke. Esant atšiaurioms oro sąlygoms, krituliams ir neigiamai temperatūrai, ant antenų susidaro ledas, dėl kurio išsiderina įrenginiai, todėl būtina jį pašalinti. Taip pat aviacijoje itin svarbių tūpimo pagal prietaisus sistemų (ILS) veikimą gali sutrikdyti sniegas, kurio leistinas storis ant žemės radijo signalų sklidimo kryptimi yra net reglamentuojamas ir negali viršyti 30-50 cm.
Teritorijos, kurios turi įtakos prietaisų veikimui, yra didžiulės, apimančios net kelis hektarus, tad sniego valymas, esant gausiam snygiui, čia gali užtrukti ir iki kelių parų.
A.Malinauskas paaiškina, jog, esant nepalankiam orui, dėl sniego valymo darbų aerodromas gali būti laikinai uždarytas, o lėktuvai užlaikomi ore. Kartais orlaiviams tenka leistis kituose oro uostuose: „Net jei lėktuvai užlaikomi, šie darbai yra būtini. Jeigu nevalytume antenų ir kritinių zonų, neveiktų radijo įrenginiai ir oro uostas taptų nefunkcionalus.
Juk kai sninga yra prastas matomumas ir todėl labai reikalingos tūpimo pagal prietaisus sistemos. Galime tik pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais žiemos nebėra tokios sniegingos, todėl dažnai valyti sniego netenka.“
Oro sąlygos tūpiant lėktuvams
Su šaltojo sezono keliamais iššūkiais susiduria ne tik inžinieriai, bet ir skrydžių vadovai. Šiuo laikotarpiu jiems tenka dažnai ir operatyviai bendradarbiauti su antžeminėmis tarnybomis, kurios turi nuvalyti sniegą nuo kilimo-tūpimo tako, riedėjimo takelių bei orlaivių stovėjimo aikštelių ir pasirūpinti, kad jie nebūtų apledėję bei apsnigti .
„Žiemos metu reikia greitai derinti veiksmus: aptarnauti išvykstančius-atvykstančius orlaivius ir tuo pačiu komunikuoti su tarnybomis, kad jie tinkamai paruoštų pakilimo-nusileidimo taką. Žiemą turi būti dažniau tikrinamas dangos sukibimas, apie kurį skrydžių vadovai informuoja įgulas.
Priklausomai nuo vėjo krypties ir greičio, dangos sukibimo koeficiento ir orlaivių tipų, skrydžių vadovai sprendžia, kokia kilimo-tūpimo tako kryptis bus naudojama. Nesaugus nusileidimas gali sąlygoti ir nuslydimą nuo juostos“, – teigia Nerijus Maleckas, VĮ „Oro navigacija“ Operacinės veiklos departamento vadovo pavaduotojas.
Anot N.Malecko, viršutiniuose oro eismo valdymo sektoriuose dirbantys skrydžių vadovai neturi tokios didelės naštos, kaip bokšto skrydžių vadovai dėl aerodromo pasirengimo žiemą.
Tačiau jiems tokiais atvejais tenka kitokie iššūkiai: jeigu lėktuvai negali nusileisti oro uoste dėl slidžios dangos, sniego valymo darbų, prasto matomumo ar kitų priežasčių, reikia nukreipti orlaivius į laukimo zonas ir prižiūrėti, kad jie sklandžiai suktųsi ore ir saugiai vienas su kitu prasilenktų. Taip pat kontroliuoti ir atnaujinti informaciją, kiek orlaiviuose liko kuro laukti, o esant poreikiui nukreipti juos į kitą oro uostą.
Siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį oro paslaugų teikėjų darbą, nuolat stebimos meteorologinės prognozės. Paprastai aviacijoje remiamasi dviejų valandų į priekį prognozėmis, nes jos yra tiksliausios. Stebėdamas oro sąlygas pilotas gali apskritai nuspręsti neskristi į tam tikrą oro uostą, jeigu mato, kad ten užsitęs pūga ir aerodromas nebus paruoštas.
„Kad ir kokia žiema mūsų laukia šiais metais, tačiau dienos metu virš debesų, nepaisant metų laiko, visada šviečia saulė“, – pastebi specialistas.
