Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad galutinė situacija visose Baltijos šalyse dėl prekybos baltarusiška elektros energija priklausys nuo to, kokią metodiką pavyks patvirtinti Lietuvai, Latvijai ir Estijai.
„Šiandien, lapkričio 3 dieną, realiu laiku buvo užfiksuota informacija apie Astravo AE gamybos pradžią.
Tikslus laikas yra 11.06 val. Nuo to momento, kai buvo išduota elektros energija į tinklus iš Astravo AE generatoriaus, nutraukiama elektros energijos prekyba į Lietuvą per Lietuvos-Baltarusijos skerspjūvį, nes nustatomas nulinis pralaidumas tarp Lietuvos ir Baltarusijos“, – antradienį teigė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila.
Apie planuojamą elektrinės paleidimą informaciją „Litgrid“ gavo pirmadienį.
„Litgrid“, kadangi koordinuojame darbą su kaimyninėmis šalimis, informaciją apie bandymus paleisti gavo vakar, bet esame apriboti, nes turime skelbti rinkos dalyviams tik patikrintą informaciją. Ji buvo paskelbta tada, kai buvo užfiksuota elektros energijos gamyba elektrinėje“, – sakė G.Radvila.
Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas teigė, kad antiastravinis įstatymas šiandien yra įgyvendintas visu pajėgumu.
„Sakyčiau, kad šis projektas yra geopolitinis, tą visi puikiai supranta. Įstatymo tikslas buvo ekonomine prasme mažinti motyvaciją ir kad šis projektas neturėtų komercinio atsipirkimo. Ta prasme įstatymo tikslai yra pasiekti, nes komercine prasme šis įstatymas neleidžia Baltarusijai gauti finansavimo iš Lietuvos pirmiausia, taip pat ir iš Latvijos ar Estijos.
Dar nuo metodikų priklausys, kokią turėsime galutinę situaciją, bet šiandien Lietuva šios elektros neperka ir nepirks. Dėl Latvijos ir Estijos, jei politinė valia bus įgyvendinta iki galo, taip pat ir šios šalys elektros energijos nebepirks“, – antradienį kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Vis dėlto ministras neatmetė galimybės, kad Estija ir Latvija pasitrauks iš trišalės metodikos su Lietuva.
„Lygiai taip pat buvo naiviai galvojama, kad Astravo AE nėra statoma, kad ši elektrinė neveiks. Praktiškai metus laiko turime Lietuvoje, kad kai kurių institucijų yra galvojama, kad taip pat nebus dvišalės metodikos.
Šis pateiktas pirmas žingsnis Latvijos rodo, kad siekiama laikytis susitarimo, pirmiausia patvirtinti trišalę metodiką. Jei nėra ji patvirtinama mūsų reguliatoriaus, tai teisiniai klausimai, kaip tai bus apiforminta. Bet realiai Latvija turės techninių galimybių prekiauti su Rusija“, – sakė jis.
„Šį klausimą metus laiko akcentuojame, kad tokia galimybė yra. VERT yra išaiškinimas, kad dabartinė metodika turėtų galioti tol, kol neatsiranda dvišalė metodika. Kitos dvi šalys gali išeiti iš esamos galiojančios metodikos ir pagal tai vykdyti prekybą“, – tęsė Ž.Vaičiūnas.
G.Radvila sakė, kad VERT jau pradėjo konsultacijas dėl naujos trišalės metodikos.
Tačiau VERT atstovė Loreta Kimutytė BNS sakė, kad konsultacijos vyks iki lapkričio 5 dienos, todėl nerealu, kad metodika iki tol būtų patvirtinta. Kada ji bus svarstoma tarnyboje, kol kas neaišku.
Ž.Vaičiūno nuomone, naujasis Seimas turės spręsti, ar peržiūrėti antiastravinį įstatymą.
„Dėl įstatymo, tai čia naujam Seimui klausimas, ar jis turėtų būti stiprinamas, peržiūrimas ar kažkaip kitaip adaptuojamas“, – pabrėžė jis.
G.Radvila pripažįsta, kad Astravo elektra fiziškai dar tekės į „deficitines“ Baltijos šalis.
„Iš techninės pusės labai natūralu, Baltijos šalys yra deficitinės šalys, o atsiradus dideliam generacijos šaltiniui šalia mūsų sienos, iš tikrųjų fiziškai – pabrėžiu, fiziškai, ne komerciškai, elektra tekės į deficitines zonas. Fizikos dėsnių mes pakeisti negalime“, – sakė jis.
„Didelis generacijos šaltinis šalia Lietuvos reikšmingai darys įtaką fiziniams srautams“, – pridūrė jis.
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) reiškė susirūpinimą, kad pagal parengtą naują trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką rusiškos elektros srautas Lietuvoje netgi išaugtų.
Tačiau Ž.Vaičiūnas klausė, kodėl VERT tokius nuogąstavimus išreiškė tik pastaruoju metu.
„VERT dalyvavo procese su Europos Komisija, Baltijos šalių perdavimo operatoriais nuo pat metų pradžios. Formaliai jau paskutiniai metodikos variantai buvo pateikti rugsėjo mėnesį, bet tie skaičiai ir koeficientai buvo puikiausiai žinomi. Tai čia turbūt atviras klausimas vertinti, kodėl tik šiuo momentu VERT atliko tokius skaičiavimus“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Lietuvos reguliatorius iki šiol nepatvirtino naujos metodikos, nes jos projektas esą neužtikrina, kad baltarusiška elektra nepateks į Lietuvos rinką, todėl turi būti tobulinamas. Tuo metu Latvija ir Estija praėjusią savaitę metodiką patvirtino.
VERT pirmininkė Inga Žilienė BNS praėjusią savaitę sakė, pagal „Litgrid“ skaičiavimus iš formulės nėra eliminuojami fiziniai srautai per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį – juos eliminavus būtų galima dar labiau sumažinti prekybos su Rusija mastą, taip pat nėra išbaigta elektros kilmės garantijų sistema.
I.Žilienė teigė, kad nepatvirtinus naujos metodikos galios 2018 metų metodika, pagal kurią, įjungus Astravo AE, vyks prekyba tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus, o su žemynine Rusija ir Baltarusija Baltijos šalys nebeprekiaus. Tačiau tokiu atveju Latvija ir Estija gali patvirtinti savo metodiką prekybai su Rusija.
„Litgrid“ teigia, kad pagal naują trišalę metodiką iš kontinentinės Rusijos į Baltijos šalis 2021 metais maksimaliai būtų galima importuoti 4,2 mlrd. kWh elektros, o netaikant 0,62 koeficiento – 6,6 mlrd. kWh.
VERT nuomone, skaičiuojant pralaidumus prekybai su Rusija, turėtų būti įvertinamas fizinis srautas iš Rusijos per Latvijos ir Estijos jungtis, tačiau neįskaičiuojama Lietuvos-Baltarusijos fizinė jungtis.
Daugiausia diskusijų kelia galimybė, kad Astravo elektra į bendrą rinką pateks per Latvijos ir Rusijos jungtį bei linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos naudojimas.
Lietuvai ir Baltarusijos jungties maksimali galia dabar siekia 1300 megavatų (MW), o Latvijos-Rusijos – 900 MW, tačiau jei būtų patvirtinta trišalė metodika ir pagal ją pritaikytas papildomas 0,62 koeficientas, jos galia sumažėtų iki maždaug 600 MW.
Fiziškai Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemos bus atskirtos nuo Baltarusijos ir Rusijos 2025 m., įgyvendinus sinchronizaciją su žemyninės Europos tinklais. Šiuo metu yra atlikta ketvirtadalis visų suplanuotų sinchronizacijos darbų.
Spalį Europos Komisija skyrė rekordinį finansavimą antrajam Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais etapui – 720 mln. eurų.
