„Šiuo momentu, kai jau (valstybės lygio ekstremaliosios situacijos – ELTA) operacijų vadovas nebevaldo situacijos, kai susirgimų labai daug, mes suprantame, jog reikia stabdyti veiklą, kad virusas neplistų dar labiau. Vis tiek mes esame socialinis verslas“, – Eltai teigė jis.
Visgi R. Pranka apgailestauja, kad Vyriausybė anksčiau neatsižvelgė į griežtesnes verslininkų siūlytas priemones, siekiant pažaboti COVID-19 plitimą viešojo maitinimo ir naktinio pasilinksminimo vietose.
„Mums šiek tiek gaila, kad anksčiau, kai siūlėme griežtesnes priemones, tą pačią registraciją nuo rugpjūčio mėnesio, naktinių klubų ir barų tikrinimą (...), valdžia to neišgirdo, nenorėjo pradėti jų naudoti. Tai mums labai keista. Ir tik paskutines dvi savaites sugalvojo taikyti privalomą registraciją, o tai jau, akivaizdu, buvo per vėlu“, – sakė R. Pranka.
Prireikus sustabdyti veiklą, verslininkai tikisi 100 proc. nuomos ir atlyginimų kompensacijos, pabrėžia LBKA prezidentas.
„Suprantame, kad, kai situacija dėl kvailų sprendimų tapo nebevaldoma, mums tenka užsidaryti. Ir mes norime normalių kompensacijų – 100 proc. kompensuojamos nuomos ir atlyginimų už tą laiką, kurį nedirbame. Tai būtų logiška ir normalu (...). Pavasarį buvo taikomos panašios priemonės. Mums tik buvo labai keista dėl kai kurių priemonių įvedimo: mes juk neprašėme, kad reikėtų mokėti 30 proc. mažiau mokesčių ir t. t.“, – sakė jis.
R. Pranka taip pat pažymėjo, kad tikisi, jog su Vyriausybe pavyks susitarti dėl adekvačių kompensacijų ir nebus siekiama sutaupyti šio verslo segmento sąskaita.
„Tikimės, kad dabar bus paprasčiau ir aiškiau pažiūrėta. Nereikia sėdėti paromis ir galvoti formulių. Pinigine prasme mes nesame labai jau didelė Lietuvos ekonomikos dalis, bet turizmui labai svarbi.
Ir mūsų sektorius nesugeneruoja tiek daug pinigų, kiek jie (valdžia – ELTA) šneka. Tad mums keista, kodėl mūsų atžvilgiu norima taupyti. Negana to, tikimės, kad kaip ir pavasario karantino metu bus atidėti mokesčių mokėjimai. Džiaugiamės, kad dėl šito tuomet pavyko susitarti. Ir dabar tikimės to paties“, – Eltai teigė R. Pranka.
Vyriausybė šalyje nuo šeštadienio įveda visuotinį karantiną. Taip pat apsispręsta dėl papildomų ribojimų jo metu.
Viešojo maitinimo įstaigų darbas bus nutraukiamas, maistą bus leista teikti tik išsinešimui, maisto parduotuvėms ir vaistinėms ypatingų ribojimų nebus, kitos parduotuvės turės užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kv. metrų plotą vienam pirkėjui.
Nuomos mokesčio kompensacijos gali nelikti
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad pasiūlymo dėl nuomos mokesčio kompensacijos iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dar nėra gauta.
„Dėl konkrečių priemonių taip pat dar reikės apsispręsti. Šiuo metu pasiūlymo dėl nuomos kompensacijų iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos neturime. Bet manau, kad svarstysime ne tik tas priemones, kurios buvo taikytos pirmo karantino metu, bet galbūt svarstysime ir naujų priemonių atsiradimą“, – teigė V. Šapoka.
Nuo pavasario verslas gali kreiptis dėl dalinės 50 proc. nuomos mokesčio kompensacijos su sąlyga, kad nekilnojamojo turto valdytojas suteiktų bent 30 proc. nuolaidą. Tokiu atveju nuomininkui tenka padengti 20 proc. nuomos mokesčio.
Smulkieji verslininkai tikisi didesnės pagalbos nei buvo pavasarį
Vyriausybei trečiadienį apsisprendus dėl visuotinio karantino įvedimo ir naujų ribojimų verslui, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Zita Sorokienė sako pasigendanti didesnio visuomenės sąmoningumo bei pažymi, kad daugybė verslo segmentų be valstybės paramos neišsivers.
„Bet koks ekonomikos suvaržymas yra nenauda tiek pačiam verslininkui, tiek galų gale ir visuomenei, visai bendrai valstybės ekonomikai. Manau, tai turėtų būti tik kraštutinė priemonė, nes po tokio suvaržymo verslui atsigauti yra labai sunku arba kai kuriais atvejais, ypač smulkesniam verslui, neįmanoma“, – Eltai sakė ji.
Z. Sorokienė pridūrė, kad iš Vyriausybės tikimasi didesnės paramos, nei buvo teikiama pavasarį.
„Bet, be abejo, be valstybės paramos tikrai niekas neišsivers. Ir tikrai ateityje turėsime daug neigiamų pasekmių, jeigu valstybė nepadės. Tikimės didesnės pagalbos. Tie 257 eurai savarankiškai dirbantiems kvėpuoti leidžia, bet yra menka parama verslui“, – tikino ji.
Anot (LSVPA) pirmininkės, paklausos ir vartojimo smukimas jaučiamas jau dabar, o valdžiai aktyviau neprisidėjus prie pagalbos verslui, ateityje tai sukeltų tik dar daugiau nuostolių valstybei.
„Paklausa yra sumažėjusi, vartojimas ir apyvarta smuko tiesiog žiauriai, tai jaučiame jau dabar (...). Manau, valdžia turėtų stengtis padėti verslams išgyventi, kad šie nesusinaikintų. Ir pagalvoti, kas yra svarbiau valstybei: ar padėti verslui, kad jis išliktų ir vėliau galėtų, kad ir sunkiai, vystyti savo veiklą, mokėti mokesčius, socialinį draudimą, ar leisti jam visiškai sužlugti, ir tada valstybė vis tiek turės jį socialiai išlaikyti“, – tikino ji.
Z. Sorokienė taip pat pažymėjo, kad didesnė parama ypač reikalinga turgaus prekeiviams.
„Prekyba turgavietėse itin sumažėjo, ypač regionuose. Žmonės parduoda po vieną, po du daiktus arba visai neparduoda. Manau, yra reikalinga ir turgaviečių mokesčio kompensacija, kuri buvo: ją reikėtų pratęsti mažiausiai iki naujų metų“, – Eltai sakė ji.
Ne tik valdžia, bet ir visuomenė, kaip teigė LSVPA pirmininkė, nuvertino antrosios koronaviruso bangos grėsmę ir ilgą laiką į ją žiūrėjo per daug atsainiai.
„Manau, valdžiai reikėjo atsakingiau į visa tai pažiūrėti. Nesakau, kad nebuvo rengtasi, kad nebuvo imtasi priemonių, bet jos buvo tiesiog per švelnios, ir manau, kad reikėjo atidžiau viską įvertinti ir suprasti, kad ši antra koronaviruso banga pridarys daug didesnių ekonominių ir socialinių problemų. Iš tiesų buvo neatsakingai pasižiūrėta, bet yra, kaip yra.
Pirmiausia turbūt patys žmonės, patys verslininkai turėtų labai atsakingai į šitą karantiną žiūrėti. O virusas paplito, nes žmonės kai kada į jį žiūrėjo ne taip atsakingai, nesilaikė visų būtiniausių priemonių“, – tikino ji.
Galiausiai Z. Sorokienė pridūrė, kad Vyriausybės apribota veikla yra bet kokiu atveju geriau nei visiškas jos stabdymas.
„Tie reikalavimai, kurie dabar skelbiami, tikiu, nėra laužti iš piršto ir yra paremti moksliniais tyrimais. Na, verslininkai turės užtikrinti ir tą 2 metrų atstumą, ir kvadratų, kiek numatyta, kad tektų vienam žmogui. Vis tiek geriau yra laikytis (apribojimų – ELTA) ir dirbti, negu visiškai užsidaryti“, – sakė Z. Sorokienė.
Vyriausybė šalyje nuo šeštadienio įveda visuotinį karantiną. Taip pat apsispręsta dėl papildomų ribojimų jo metu.
Viešojo maitinimo įstaigų darbas bus nutraukiamas, maistą bus leista teikti tik išsinešimui, maisto parduotuvėms ir vaistinėms ypatingų ribojimų nebus, kitos parduotuvės turės užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kv. metrų plotą vienam pirkėjui.
