„Dažnai kyla klausimų, kaip yra su prekėmis parduotuvėse: prekybininkai tikrai akylai žiūri prekių saugumo dimensijas, jei yra prekė, jų vertinimu galimai patekusi į tam tikrą rizikos zoną – ar dėl temperatūrinio režimo, ar dėl sąlyčio – ji yra utilizuojama. Nėra taip, kad ji kažkur pabuvo ir vėl grįžta į prekybą, jei yra įtarimų, kad ji nesaugi.
Lygiai taip pat su drabužiais: kai pasimatuojama, drabužiai turi būti paliekami tam tikroje zonoje, po to prekybininkas grąžina į prekybos vietą – tačiau ne iš karto, po tam tikro laiko. Jeigu reikia, ir su gariniu lygintuvu palygina“, – pasakojo R.Vainienė.
Tuo pačiu R.Vainienė prašo atsakomybės ir iš klientų.
„Vien prekybininkų pastangų neužteks. Kviečiame ir pirkėjus prisiimti atsakomybę – apsipirkimas turi būti kitoks: jei jaučiate kokius nors simptomus – nereikėtų eiti apsipirkti į prekybos vietas.
Jei einate apsipirkti, apsipirkimo procesas turi prasidėti namie: pasidarykite pirkinių sąrašą, kad atėjus į prekybos vietą nereikėtų skambinti artimiesiems ir prašyti pasižiūrėti, ar yra šaldytuve tam tikrų produktų. Svarbu, kad žinotumėte, ko reikia, ir tikslingai pravažiuotumėte pro jau gerai pažįstamą maršrutą parduotuvėse.
Eikite po vieną, neikite šeimomis. Jei galite, atsiskaitykite bekontakčiu būdu. Kai estate viduje, prie kasos zonos, atkreipkite dėmesį į sužymėtus atstumus – jie pamatuoti taip, kad ir jums būtų saugu, ir kitam pirkėjui, ir darbuotojui būtų saugu“, – aiškino prekybinkų atstovė.
„Jeigu paėmėme kokią prekę, tačiau jos nebereikia, nedėkime jos atgal į lentyną, o atiduokime salės darbuotojui – jie turi savo vidines instrukcijas, kaip su tomis prekėmis reikia toliau elgtis“, – pridūrė ji.
Prekybininkų atstovė pažymi dar vieną problemą: anot jos, daugybė žmonių įeidami į parduotuvę, praeidami pro apsauginius, apsaugines veido kaukes dėvi teisingai, tačiau prekybos vietose įrengtos vaizdo kameros parodo, kad vos įėję į vidų pirkėjai dažnai jas nutraukia žemyn.
„Gausybė, gausybė žmonių įeina į parduotuvę su teisingai uždėta kauke, tačiau viduje, prekybos vietoje nusmaukia ją žemyn – būtent atvira nosis jau yra neteisingas kaukės dėvėjimas.
Šiuo atveju esame atsakingi ne tik už savo komfortą: labai svarbu, kad nebūtų pakenkta ar sutrukdyta kitam. Tiesiog iš pagarbos tam kitam pirkėjui darbuotojui išbūkime teisingai užsidėję kaukę, kad ji dengtų nosį ir burną“, – kalbėjo R.Vainienė.
Prekybininkų atstovė paragino žmones, galinčius apsipirkti nuotoliniu būdu, taip ir elgtis.
„Dabar yra lemtingas laikotarpis užtikrinant saugumą. Niekas nenori nei konfliktų su pirkėjais, nei nepasitenkinimo vieni kitais. Turime suprasti, kad yra ir administracinė atsakomybė, kai nesilaikoma karantino reikalavimų. Neprieikime prie tokių situacijų, kada reikia kviesti policiją“, – perspėjo ji.
A. Veryga: prekybininkams nesilaikant reikalavimų gresia griežtesni ribojimai
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina prekybininkus elgtis atsakingai ir laikytis Vyriausybės nustatytų reikalavimų. Jis taip pat priduria, kad to nepadarius laukia dar griežtesni apribojimai.
„Yra tokių atvejų, kai (prekybos centruose – ELTA) yra nesilaikoma nustatytų reikalavimų dėl atstumų laukiant susimokėti prie kasos, dėl kai kurių dezinfekcijos priemonių. Norisi paraginti prekybininkus tikrai atidžiai stebėti situaciją ir elgtis taip pat principingai ir atsakingai, kaip buvo elgiamasi pavasarį, per pirmąją COVID-19 bangą“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė jis.
Ministras pridūrė, kad nesilaikant reikalavimų gresia griežtesni apribojimai.
„Priešingu atveju problemoms plintant tikrai negalima atmesti galimybės, kad Vyriausybė turės priiminėti dar griežtesnius apribojimus, o to norėtųsi mažiausiai“, – pabrėžė jis.
Šalyje paskelbus karantiną, prekybos ir paslaugų teikimo vietose turi būti užtikrinamas 10 kv. m prekybos plotas vienam lankytojui, arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas klientas. Reikalavimas taip pat taikomas šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose teritorijose.
