„Mes manome, kad yra tikrai nemenka rizika, kad deficitas didės ir didės pirmiausia dėl pandeminės situacijos. Matome antrąją bangą, tad klausimas, ar pavasarį nebus dar vienos bangos.
Lėšų grynai pandemijai suvaldyti nėra numatyta, kaip buvo numatyta 2020 metais“, – teigė V.Vasiliauskas, pabrėždamas, kad jei dalis DNR plano projektų neatitiktų ES reikalavimų, tai turėtų įtakos biudžeto deficitui.
„Jei tik dalis projektų atitiktų, jei tik dalį lėšų gautume, tai deficitas, be jokios abejonės, didėtų. Jei pusė lėšų nebūtų gauta, tai deficitas galėtų būti didesnis 0,8 proc., jei lėšų nebūtų gauta apie 20 proc., tai deficitas galėtų didėti 0,3 proc.“, – sakė jis.
Anot V.Vasiliausko, su DNR planu yra per daug skubama.
Tuo tarpu kalbėdamas apie finansų sistemos stabilumą, V.Vasiliauskas didelių rizikų neįžvelgė.
„Kadangi papildomai pinigų per papildomas priemones įliejama šiek tiek mažiau nei 0,5 mlrd. eurų, tai poveikis infliacijai yra maždaug 0,2 proc. punkto. Iš tikrųjų jis nedidelis. Kalbant apie finansų sistemos stabilumą, didesnių grėsmių čia neįžvelgiama“, – Seimo BFK sakė V.Vasiliauskas.
„Taip, nuosmukis bus vienas mažiausių ES, bet atkreipiu dėmesį į deficito skaičių – jis prie didesnių“, – pridūrė jis.
Kitąmet numatytas ne blogesnis negu 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Kai kurias priemones gali tekti finansuoti iš skolintų lėšų
Be to, Lietuvos banko valdybos pirmininkas sako, kad kitų metų biudžeto projekte yra rizikų dėl skolintų lėšų efektyvaus panaudojimo.
„Esminis momentas yra susijęs su DNR priemonių planu. Dalis jo yra numatyta ir kaip priemonės, kurios būtų finansuotos naujos kartos Europos fondo lėšomis, o ten yra keliami reikalavimai, kurie iki galo nėra aiškūs. Gali būti rizika, kad priemonės, kurias pasitvirtiname ir pradedame finansuoti, paskui kitais metais, kai jos pradedamos finansuoti per šio fondo prizmę, jos neatitiks skaitmenizacijos, žaliosios ekonomikos reikalavimų. Tai reiškia, kad turėsime juos finansuoti iš nuosavų lėšų“, – sakė V. Vasiliauskas.
„Kadangi pajamos neis taip, kaip eitų normaliais laikais, turėsime finansuoti iš skolintų lėšų“, – pabrėžė jis.
Anot jo, kai kurios DNR plano priemonės yra kviestionuotinos.
„Pavyzdžiui, DNR plano tokia kryptis kaip inovacijos. Tai vėlgi ten viena priemonių – inovacijos ir moksliniai tyrimai. Tai viena priemonių ten yra mobilių skerdyklų įsigijimas arba tiesioginės sėjos sėjamųjų įsigijimas. Kur čia inovacijos ir moksliniai tyrimai, aš nežinau“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
„Jei šita priemonė neatitiktų naujo fondo reikalavimo, tai reikštų, kad būtų finansuojama iš nuosavų lėšų. Tokie projektai, kuriuos reikėtų vertinti labai atsargiai, nes jie daugiau skirti tam, kad greitai padarytume išlaidas, bet dabar tokios būtinybės nėra“, – pridūrė V. Vasiliauskas.
DNR ekonomikos plano vertė siekia 6,3 mlrd. eurų, kuriuos ketinama per pusantrų metų investuoti į pažangias sritis: skaitmeninę ekonomiką, inovacijas, energetiką.
