Apie visa tai ir ambicingus investicinius projektus kalbamės su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Algiu Lataku.
– Spalį krova uoste priartėjo prie 5 mln. tonų. Kas lėmė naują rekordą ir galbūt 10 mėnesių rodikliai jau leidžia galvoti apie metų pabaigą su pliuso ženklu?
– Vienas skaičius lyg ir nieko nereiškia, tačiau kai šalia atsiranda kitų mėnesių, kitų uostų rodikliai, matome, kad pasiektas puikus rezultatas. Spalį krauta 16,7 procento daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, augo visų rūšių krovinių srautas.
Jau rugsėjį žvelgiant į krovinių srautus, ypač biriuosius, grūdus, buvo aišku, kad spalį bus peržengta iš minuso į pliusą.
Pagrindinė augimo priežastis ta, kad per pastarąjį laikotarpį į Klaipėdos uosto infrastruktūrą daug investavo pati valstybė, o uosto įmonės – į savo terminalus. Investuota ir į skaitmeninimą, kuris padeda visiems, susijusiems su uosto veikla, užtikrinti gerą darbų kokybę.
Investicijos leido išlaikyti konkurencinį pranašumą prieš kitus Baltijos regiono uostus. Kalbant apie trijų ketvirčių rezultatus matome, kad Klaipėda rytinėje Baltijos pakrantėje yra ketvirta, o tarp Baltijos valstybių uostų – pirma. Mūsų atsilikimo tempai, palyginti su praėjusių metų trimis ketvirčiais, yra vieni mažiausių.
Ir tai yra visų bendras rezultatas. Be krovos įmonių įdirbio ir investicinių projektų, labai svarbus veiksnys yra uosto saugumas. Mes labai džiaugiamės uosto kapitono tarnybų, locmanų darbu – jie sugeba įvesti didžiulius laivus nepalankiomis orų sąlygomis. O kalbant apie metų pabaigą, tikimės, kad ji bus ne prastesnė nei pernai.
– Viena pagrindinių Uosto direkcijos funkcijų – plėtoti uosto infrastruktūrą. Kokie svarbiausi šių metų projektai, kurie leido verslui prisitaikyti prie rinkos pokyčių?
– Investuojant atsižvelgiama į laivų, galinčių įplaukti į uostą, parametrus, krovinių srautus, kad jie atitiktų vieni kitus. Matome, kad kaimyniniai uostai taip pat nestovi: didžiulės investicijos artimiausiais metais numatomos Rygoje, Gdansko uoste, Gdynėje.
Visa tai skatina Klaipėdos uostą nesustoti, išlikti konkurencingą. Šiemet įgyvendinta daugybė projektų, iš jų daugiausia – krantinių įrengimas įvairiose uosto dalyse. Svarbiausia, kad iki 2021 m. pabaigos bus užbaigta daug projektų.
Šį rudenį paskelbta bangolaužių rekonstrukcijos pradžia, tikimės užbaigti projektus Malkų įlankoje, kuri šiemet pagilinta iki 14,5 m. Tai didelis šuolis į priekį ir viena priežasčių, kad krovinių apyvarta uoste didėja.
Didelis darbas atliktas kartu su laivų statybos sektoriumi: įrengtos dokų duobės, pastatytas didžiausias dokas „Panamax“ laivams, kuriame jie jau sėkmingai remontuojami. Užbaigta įrengti ir antroji duobė, kur pastatytas dar vienas dokas.
Per tris šių metų ketvirčius iš viso į uosto infrastruktūrą investuota 37,3 mln. eurų.
– Kokie artimiausi visam uostui reikšmingi darbai bus pradėti?
– Kaip jau minėjau, esminiai projektai – tai bangolaužių rekonstrukcija, 85 proc. intensyvumu finansuojama ES lėšomis, ji bus užbaigta 2023 m. Numatyti kanalo gilinimo iki 15 m darbai iki pat Kiaulės Nugaros. Tai labai svarbu visoms uoste veikiančioms įmonėms, nes bus galima pakrauti didesnius laivus.
Tikimės, kad turėsime lėšų ir kanalą galėsime pasukti, o tai užtikrins didesnį uosto patrauklumą ir saugesnį laivų įvedimą. Prieš porą metų įvedėme didžiausią 400 m ilgio konteinervežį, statytą 2016 m., kuriame galėjo būti pakrauta 20 000 TEU, o dabar jau yra laivų, kuriuose telpa 24 000 TEU.
Akivaizdu, kad laivai didėja, gylio reikia. Tai mums dar kartą neseniai pokalbio metu patvirtino didžiausia laivybos kompanija MSC, jog jiems reikalingas gylis, kad Klaipėda būtų patrauklus uostas. Iš tolesnių projektų – pietinės uosto dalies plėtra.
– Kokių lūkesčių turima dėl ES finansavimo uosto projektams?
– Šiuo metu turime neeilinį šansą gauti ES lėšų infrastruktūrai plėsti. Tai projektai iš sanglaudos, RRF fondų, į juos mes dedame labai daug vilčių.
Paraiškos yra pateiktos pagal 4 reformas: tai infrastruktūra, saugi ir tvari, ekonominius poreikius tenkinanti laivyba ir kt. Mūsų siekiamybė yra 2021–2024 m., jei pavyks gauti numatomą finansavimą iš ES, į uosto infrastruktūros plėtrą investuoti 487 mln. eurų.
– Kaip uostas dirba pandemijos akivaizdoje?
– Pavasarį mažėjo generalinių krovinių, konteinerių, kuriais gabenamos plataus vartojimo prekės, naftos produktai, bet sakyti, kad pandemija labai supurtė šią pramonės šaką, tikrai negalėtume.
Uosto direkcijai iššūkių buvo daug ir jie privertė imtis tokių esminių naujovių kaip nuotolinis laivų įvedimas.
Tai garantavo ne tik saugų laivų, kuriuose galbūt buvo sergančių žmonių, įvedimą, – ši sistema leidžia galvoti apie tai, kad laivus nuotoliniu būdu bus galima įvesti ir esant blogoms orų sąlygoms.
Ši pandemija taip pat privertė galvoti, kaip atskirti darbuotojų srautus, o kartu atnešė naują erą – bendravimą skaitmeninėje, virtualioje erdvėje.
