Nuotoliniu būdu surengtoje konferencijoje EBPO Generalinis Sekretorius Angel Gurria pažymėjo, jog pagrindinis Vyriausybės uždavinys turėtų būti nelygybės šalyje mažinimas.
„Turtas Lietuvoje paskirstytas nepakankamai tolygiai, Lietuvai būdingas pakankamai aukštas skurdo lygis, ypač kalbant apie darbo neturinčius, mažiau išsilavinusius asmenis, vienišus tėvus, vyresnio amžiaus žmones.
Paprastai mokesčių sistema padeda sulyginti šiuos elementus, tačiau Lietuvoje mokesčių ir išmokų sistema nėra pakankamai gerai subalansuota, ir pagrindinis iššūkis Vyriausybei – padidinti socialinę paramą nemenkinant paskatų dirbantiesiems“, – kalbėjo A.Gurria.
Pasak A.Gurrios, Valstybė privalo turėti ilgalaikę skolos mažinimo strategiją, tačiau tik tuomet, kai ekonomika pradės atsigauti po koronaviruso krizės.
„Valstybės skola auga dėl visų priemonių. Kai valstybė ims atsigauti, Vyriausybė turėtų nusistatyti ilgalaikius skolos tikslus ir ilgalaikę skolos mažinimo strategiją. Tačiau tik tada, kai ekonominis atsigavimas įsibėgės.
„Tai būtų didelė klaida, kalbu ne tik apie Lietuvą, bet ir apie visą pasaulį, jei pradėtume sparčiai taupyti per anksti, vos krizei pasibaigus, ir ne pakankamai gerai iš jos išėjus“, – pridūrė jis.
„Lietuva greitai konverguoja link labiausiai išsivysčiusių EBPO šalių, tą sąlygoja augantis eksportas ir investicijos, taip pat patikimas makroekonominis reguliavimas bei verslui palanki aplinka. Pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo daugiau gyventojų atvykstą į šalį nei iš jos išvyksta. COVID-19 krizė dėl gerai veikiančios sveikatos sistemos, efektyvių krizės suvaldymo priemonių ir sąlyginai trumpo karantino buvo viena švelniausių Europoje.
Vis dėlto gerovė yra netolygiai paskirstyta tarp žmonių ir vietovių. Papildomos reformos galėtų padėti pagerinti ligšiolinius pasiekimus. Tinkamos paramos teikimas tiems, kuriems labiausiai reikia, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir aukštos kokybės socialinės paslaugos, kartu gerinant integraciją į darbo rinką, padėtų sumažinti skurdą.
Stipresnės vietinės ir regioninės institucijos, geresnis švietimas ir įgūdžiai, ypač kaimo teritorijose, ir lankstesnė būsto rinka galėtų padėti subalansuoti regioninį vystymąsi. Pagaliau, valstybės valdomų įmonių masto sumažinimas ir judėjimas link mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos padėtų didinti našumą, kartu užtikrinant atsparų ir tvarų augimą“, – apžvalgoje dėstė EBPO ekspertai.
Ragina įvesti CO2 mokestį
EBPO taip pat ragina Lietuvą sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui ir įvesti anglies dvideginio mokestį, siekiant žalesnės ekonomikos.
„Reikėtų sugriežtinti šią politiką – sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui, – sakė A.Gurria. – Kartais mums susidaro įspūdis, kad labai stipriai stengiamės sutaupyti ar gauti papildomai keletą eurų, kad išsaugotume gamtą, tačiau tuo pat metu labai daug lėšų žarstome tam, kad subsidijuotume iškastinį kurą, kuris kenkia aplinkai“.
EBPO vadovas kritikavo valstybes, kurios prisiima įsipareigojimus mažinti CO2 emisijas, ratifikuoja Paryžiaus susitarimą, tačiau vėliau neapmokestina CO2 emisijų.
Organizacijos ataskaitoje Lietuvai siūloma apmokestinti CO2 emisijas sektoriuose, kurių nepadengia Europos Sąjungos emisijų prekybos sistema. Pasak A. Gurrios, tai reikalinga ne didesnių biudžeto pajamų generavimui, o tam, kad pasikeistų požiūris.
„Pirmiausia reikia pakeisti požiūrį, elgesį. Tam, kad žmonės mažiau terštų, sukurtų mažiau CO2 išmetimų, reikia stipriai apmokestinti emisijas“, – pabrėžė jis.
A. Gurria teigia pasisakantis už „didelę kainą CO2 išmetimams“. „Tai reiškia mokestį CO2 emisijoms. Kodėl? Nes jeigu nustatoma didesnė emisijų kaina, tu sieksi vengti emisijų“, – teigė EBPO vadovas.
Ataskaitoje teigiama, kad ekonominės veiklos daroma įtaka aplinkai yra „reikšminga“, tačiau CO2 emisijų apmokestinimas nesiekia EBPO vidurkio.
Siauresnė parama
Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigė, kad EBPO ataskaitos įžvalgos, prezidento nuomone, yra labai savalaikės.
„EBPO įžvalgos mokesčių politikoje taip pat sutampa su prezidento vizija: EBPO konstatuoja, kad mūsų surenkamų mokesčių suma yra gerokai mažesnė negu EBPO valstybių vidurkis. O mokesčių neteisingumas, prezidento ne kartą keltas klausimas, kada numatyti skirtingi tarifai apmokestinant skirtingo tipo pajamas, nėra teisinga ir sumažina mokestines pajamas“, – kalbėjo S.Krėpšta.
Kalbėdamas apie paramą nuo koronaviruso ir karantino nukentėjusiems verslams, S.Krėpšta teigė, kad antrosios bangos metu parama turės būti siauresnė.
„Karantinai savo struktūra šiek tiek skiriasi: pirmasis karantinas buvo horizontalus ir paveikė labai didelį kiekį verslo sričių, natūralu, kad atsako priemonės turėjo būti horizontalios ir plačios.
Šiuo metu karantino apribojimai yra šiek tiek siauresni, atitinkamai pagalbos priemonės turi būti šiek tiek siauresnės, tačiau jos turi būti efektyvios, ir be abejo, tos ekonominės sritys, kurios yra suvaržytos, turi gauti adekvačią pagalbą, kad galėtų išlaikyti darbo vietas“, – kalbėjo S.Krėpšta.
EBPO atliktoje Lietuvos ekonominėje apžvalgoje pabrėžiama judėjimo mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos link svarba. Laikinasis finansų ministras Vilius Šapoka teigė palaikąs žaliųjų mokesčių atsiradimą ir tikino manantis, kad ateityje tokių mokesčių Lietuvoje bus daugiau.
„Kaip finansų ministras, visada palaikiau ir palaikysiu, tikiuosi, naujoji ministrė palaikys, nes tai yra žymiai sveikesnis mokestis ekonomikai, nei smarkiau apmokestinti su darbo santykiais susijusias pajamas. Tos pačios diskusijos vyksta ir ES mastu. Net neabejoju, kad ateityje rasis daugiau mokesčių, kurie susiję su žaliuoju kursu“, – teigė V. Šapoka.
Kalbėdamas apie antrojo karantino įtaką Lietuvos BVP, V.Šapoka teigė, jog metinio rezultato jis stipriai paveikti neturėtų.
„Labai detalias išvadas daryti dar būtų per anksti. Matome, kaip ir kitose pasaulio šalyse, antroji banga sukuria daugiau netikrumo dėl ateities. Finansų ministerija yra nuolat labai konservatyvi darydama prognozes. Dėl to manome, kad šiais metais, nepaisant karantino, (situacija – ELTA) išliks panaši, mūsų ekonomikos nuosmukis sudarys apie 1,5 proc., kitąmet ekonomikos augimas sudarys apie 3 proc.“, – teigė V. Šapoka.
Tuo metu kalbėdamas apie mokesčių atidėjimus, laikinasis ministras teigė, kad kitais metais ne visi jie sugrįš į biudžetą, tačiau atidėjiniai neturėtų viršyti ministerijos prognozių.
„Kitąmet tikrai ne visi mokesčiai sugrįš. Remiantis tomis prielaidomis ir buvo įrašyti skaičiai į biudžetą. Čia turbūt Lietuvos banko ir Finansų ministerijos nuomonė yra labai panaši. Kalbant apie šių metų pabaigos konkrečius rezultatus, netrukus juos išvysime, bet jie iš esmės atitinka Finansų ministerijos prognozuojamus dydžius“, – sakė jis.
Didžioji dalis bankų ir institucijų prognozuoja, kad Lietuvos skola šiemet bus netoli 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kartelės, o kitąmet ją perlips.
Kovo mėnesį įvedus karantiną, Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą nuo 900 mln. iki 5,4 mlrd. eurų, kad Vyriausybė galėtų kompensuoti mažėjančias pajamas ir sumažinti krizės įtaką ekonomikai.
Finansų ministras Vilius Šapoka yra sakęs, kad Lietuvai būtina mažinti valstybės skolą ir grįžti netoli 40 proc. BVP skolos lygio.
