Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovui Česlovui Tallat-Kelpšai priklausančiuose ūkiuose auginama per 230 tūkst. audinių. Dėl koronaviruso grėsmės šiuo metu ūkiuose sugriežtinta tvarka – įeiti gali tik darbuotojai.
„Nenorim ir žmonių gąsdinti, ir patys išsigąsti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo Č.Tallat-Kelpša.
Aptikus koronaviruso mutaciją didžiausia audinių kailių gamintoja Danija suskubo išnaikinti visus šalyje veikusius audinių ūkius.
„Danijoje teigiama, kad buvo 12 atvejų, kai nuo žmogaus susirgusios audinės kitam žmogui grąžino tą virusą kitu pavidalu, jau mutavusį. Jie nusprendė, kad tai – itin pavojinga: kad čia kažkas naujo ir labai pavojingo, kad vakcinos, kurias dabar žmonija kuria, gali neveikti. Dėl to ta panika kilo“, – komentavo Č.Tallat-Kelpša.
Labai greitai baimė atsirito ir į Lietuvą. Audinių ūkių pašonėje gyvenantys žmonės akylai seka informaciją, kas dedasi žvėrelių ūkiuose Lietuvoje.
Mokslininkas žmones ramina – panikuoti tikrai neverta.
„To pavojaus Lietuvoje tikrai nėra, nebent nesisaugodami žmonės užneštų koronavirusą į audinių fermą ir ten nebūtų kontroliuojama. Kiek man žinoma, pirmiausia iš pačių žmonių buvo užnešta į audinių fermas, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algimantas Paulauskas ir pridūrė, kad audinių koncentracija Danijoje – labai didelė, tuo metu Lietuvoje tokio ūkių tankumo tikrai nėra.
Lietuvoje audinių ūkiuose kol kas ramu. Tai patvirtina ir atlikti tyrimai. Kaip „Lietuvos ryto“ televizijai nurodė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika, laboratoriniai tyrimai atliekam intensyviai. Kol kas iš 71 maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikto tyrimo rezultatų viruso buvimo nematyti.
Kontrolė sugriežtinta bus ir toliau. Ūkiai įpareigoti imtis visų priemonių, siekiant, kad virusas neįsisuktų, greitaisiais testais tiriami darbuotojai.
„Jeigu rastume žmonių su antikūnais, reikštų, jie jau turėjo kontaktą. Tada reikėtų žiūrėti, kur jie dirbo, prie kokių žvėrių priėjo, tada, užbėgant už akių, tuos žvėris patikrinti“, – vardijo Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas.
Aptartas planas, ką reikėtų daryti, jei koronavirusas įsisuktų į audinių ūkius.
„Aišku, užsikrėtę gyvūnai tikrai būtų gaišinami, būtų naikinami ir sprendžiamas klausimas dėl kitų gyvūnų“, – kalbėjo D.Remeika.
Viliamasi, kad Lietuvoje Danijos scenarijus nepasikartos.
„Jeigu vieną dieną ateis kas nors, toks kaip Danijoje, ir pasakys, kad viską reikia užmigdyti ir užkasti, tai tada baisu – čia ne bankrotas, čia sunaikinimas. Danija ir pati pripažįsta, kad priskaldė malkų. Labai gaila, kad labai daug. Manau, kad kitos valstybės kiek šaltesniu protu tą vertins“, – svarstė Č.Tallat-Kelpša.
Tuo metu D.Remeika kalbėjo apie tai, kad liga – nauja, todėl jai nėra nustatytų ES reikalavimų, kaip ji turi būti valdoma: ar gyvūnai naikinami, ar ne. Nėra nustatyta ir tarptautinių gyvūnų sveikatos reikalavimų, todėl kiekviena šalis sprendžia pagal save. Vis dėlto D.Remeika patikino, kad Lietuva tokių drastiškų veiksmų kaip Danija neplanuoja.
Lietuvoje įsigaliojo draudimas įvežti gyvas audines iš šalių, kuriose koronavirusas buvo nustatytas žvėrelių fermose.
Šiuo metu 86 Lietuvos ūkiuose yra laikoma daugiau kaip 1,5 mln. audinių.
