„Lengvatinių paskolų buvo numatytas preliminarus biudžetas 30 mln. eurų. Tai buvo suderinta iš pozicijų, kad paskolas tiesiogiai teiktų „Invega“. Jei poreikis būtų didesnis, automatiškai turėtume didinti finansavimo poreikį, skirtas lėšas, tada būtų galima galvoti pasitelkti finansų tarpininkus, kaip buvo daroma pirmosios bangos metu“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė J.Rojaka.
„Pirmosios bangos metu buvo išdalintos lengvatinės paskolos 3,5 tūkst. įmonių. Šiuo momentu 30 mln. eurų yra orientacinis skaičius apie 500 įmonių“, – teigė ji.
Tuo metu subsidijoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms numatoma skirti 150 mln. eurų. Į jas pretenduoja apie 60 tūkst. įmonių.
„Tai vienai įmonei – 2,5 tūkst. eurų?“ – klausė BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Skirtingas lygis, kadangi įmonės mokėjo skirtingą gyventojų pajamų mokestį. Atsižvelgiant į tai, kiek buvo sumokėta 2019 metais, ketvirtadalis per subsidiją būtų grąžinama į įmonės sąskaitas. Tai turėtų padengti bent jau karantino laikotarpiu tuos fiksuotus kaštus, su kuriais susiduria ir apyvartos negeneruoja ar beveik negeneruoja“, – teigė viceministrė.
Anot J.Rojakos, didelės įmonės, turinčios virš 250 darbuotojų, iš šios priemonės dėl finansavimo trūkumo gali būti eliminuojamos.
M.Majauskas klausė, ar nevertėtų siaurinti priemonių skaičiaus ir gilinti jų finansavimą.
„Manau, kad, jei norėtume patenkinti visų verslų poreikius, o visi verslai turi labai skirtingus poreikius, tuomet tam tikras priemonių asortimentas turėtų būti. Didžiausią dalį įmonė gali patenkinti ir bendro pobūdžio priemonėmis, bet, atsižvelgiant į ypatumus, turėtume turėti specifinių priemonių atskiriems verslams. Bet taip, sutinku, judėti su bendrinėmis priemonėmis būtų lengviau administracine prasme, tačiau tai pareikalautų ir didesnio finansavimo iš karto“, – teigė J.Rojaka.
Reikia tęsti pagalbos priemones
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad reikia tęsti tas pagalbos verslui priemones, kurios buvo naudotos iki šiol.
„Manyčiau, kad viskas sklandžiai vyko su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Aišku, verslo lūkesčiai visada būna didesni nei yra realios galimybės finansinės. Tačiau manau, kad laipsniškai reikia tęsti tas priemones, kurios buvo iki šiol naudotos. Kalbėjote apie kai kurias priemones, kurias galima supaprastinti. Deja, mūsų ekonomika labai segmentuota, įvairi, kalbėti, kad vieno kardo mostu galėtume išspręsti visų problemas, deja, negalime“, – BFK sakė V.Janulevičius.
Anot jo, skirtingiems sektoriams kyla skirtingų problemų.
„Yra įvairūs sektoriai, yra mikroįmonės, vidutinės, didžiosios, iki šiol tos visos priemonės buvo gana subalansuotos visiems, nes dirbti reikia skalpeliu.
Yra atvejų, kai sektoriai visi išimtinai nedirba, tai kalbame apie kelionių agentūras, viešąjį maitinimą, viešbučius, bet yra ir sektorių, kurie vieni puikiai tvarkosi ir jų apyvartos auga pramonėje, yra sektorių, kuriems įsiveisus kovidui tenka labai sunkiai išgyventi“, – teigė LPK prezidentas.
V.Janulevičius tikisi, kad šiuos metus pavyks pabaigti su eksporto augimu.
„Šiandien galiu atvirai pasidžiaugti už pramonę, vidutinės-stambios įmonės traukia daugumą, tikiuosi, kad šiuos metus, jei gruodis nebus labai pavojingas su susirgimų skaičiais, turėsime 1 proc. eksporto augimą per metus, nes trečias ketvirtis buvo gana rezultatyvus“, – sakė jis.
Nusivylė subsidijų dydžiu
Verslo atstovai sako esantys nusivylę numatomu subsidijų smulkioms ir vidutinėms įmonėms dydžiu, siekiančio ketvirtadalį pernai sumokėto GPM.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė siūlo grąžinti 25 proc. nuo visų pernai sumokėtų mokesčių.
„Labai nuliūdino subsidijų dydis. 25 proc. nuo sumokėto GPM – tikrai ne ta suma, apie kurią kalbėjome su verslu. Mes siūlėme 25 proc. nuo visų sumokėtų mokesčių, nuo GPM bent jau 50 proc.“, – BFK sakė E.Šiškauskienė.
Ji teigė, kad sektoriai nukentėjo skirtingai.
„Labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad reikia išskirti sektorius, tarkime, verslo klasės viešbučiai yra uždaryti nuo kovo mėnesio. Tai yra vienas segmentas. Kiti verslai dar šiek tiek juda, o kiti puikiai laikosi. Dalinčiau, kieno apyvartos nukritę 70 ar 90 proc.“, – sakė LVRA prezidentė.
E.Šiškauskienė taip pat skeptiškai vertino, kad iš subsidijų sistemos galėtų būti eliminuotos įmonės, turinčios virš 250 darbuotojų.
„Kalbant apie didelių įmonių eliminavimą, kalbant apie mūsų sektorių, mes visai nesutiktume. Restoranų grandinėse, kurios vienija apie 60 restoranų ar panašiai, tas darbuotojų kriterijus viršija limitą. Mūsų sektoriuje dirba 42 tūkst. darbuotojų – aš tikrai bent jau šitą kriterijų eliminuočiau“, – teigė ji.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė taip pat liko nusivylusi subsidijų dydžiu.
„Mus ypač nuvylė 25 proc. nuo sumokėto GPM. Mūsų nuomone, būtų daug veiksmingiau ir naudingiau tas priemones, kuriose yra likę tam tikrų lėšų, perskirstyti šiai subsidijų daliai ir kaip įmanoma greičiau, paprasčiau šias subsidijas suteikti mūsų mažoms, vidutinėms įmonėms“, – teigė D.Matukienė.
Anot jos, nukentėjo ir veikiančios įmonės, nes jos tiesiog nesulaukia klientų.
„Labai ramiai galiu pasakyti, kad labai mažas ir mažas verslas yra įdarbinęs apie 300 tūkst. darbuotojų. Kiekvienam verslui labai skauda, kai jis yra uždarytas ar labai uždarytas, o kitas verslas niekada nesulaukia vartotojų, nes šiandien visiems sakoma sėdėti namuose“, – BFK posėdyje teigė ji.
D.Matukienė taip pat siūlo labiau įveiklinti Užimtumo tarnyboje užsiregistravusius žmones.
„Esame parašę savo tarybos pasiūlymus dėl priemonių, kurios galėtų įveiklinti tuos žmones, kurie eina į Užimtumo tarnybą ir valstybė jiems moka. Šios priemonės yra verktinai reikalingos“, – sakė ji.
