Vis dėlto apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių atstovai tikina, kad tokie pokyčiai iš lietuvių optimizmo neatima, mat ne vienas nusprendžia pasinaudoti esama situacija ir užuot dirbęs namuose, su visa šeima persikelia į kurortines vietas, kur darbą nesunkiai suderina su poilsiu.
Apribojimus siekia išnaudoti poilsiui
Nors lapkritis, kaip ir vasaris, yra būtent tas mėnuo, kada žmonės nėra linkę keliauti, apgyvendinimo paslaugas siūlančios platformos „Cohost.lt“ bendraįkūrėjas Mantas Srėbalius teigia, kad prasidėjęs antrasis karantinas keliautojų neatbaidė, o norinčių pakeisti gyvenamąją vietą skaičius išliko stabilus.
„Lietuvių susidomėjimas pajūryje esančiais apartamentais tikrai neblėsta. Lapkričio mėnesį nuomojamų gyvenamųjų patalpų apgyvendinimas siekia net 40–60 proc. Tokią tendenciją lemia ne tik norinčiųjų pailsėti užklausos, bet ir nusprendusių dirbti ne iš namų, o iš pajūrio, rezervacijos. Panašią situaciją matėme ir pirmojo karantino metu, kai kovo mėnesį apartamentų užimtumas siekė 56 proc., kai galimybe dirbti nuotoliniu būdu naudojos ne tik pavieniai žmonės, bet ir šeimos“, – aiškina M.Srėbalius.
Jam antrina ir Eglė Ližaitytė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) vykdančioji direktorė, kuri teigia, kad lietuvių noras pakeisti gyvenamąją vietą turint galimybę dirbti nuotoliniu būdu taip pat pastebimas ir viešbučiuose.
E.Ližaitytė aiškina, kad žmonėms pagrindine pramoga tampa laikas praleistas gamtoje, todėl lietuviai stengiasi ištrūkti iš namų ir didžiųjų miestų bei darbą suderinti su poilsiu gyvendami atokesnėje šalies vietoje.
„Išsinuomoti apartamentus darbui žmonės nusprendžia dėl įvairių priežasčių. Vieni nori pabėgti nuo rutinos, kitiems turimas būstas tampa per mažas, kad galėtų tinkamai susikaupti darbui, kai namuose kartu yra ir kiti šeimos nariai. Tokiu būdu žmonės susikuria galimybę atitrūkti nuo kasdienybės ir po darbo valandų pasivaikščioti po nepažįstamas apylinkes, miškus ar jūros pakrante“, – įžvalgomis dalinasi E.Ližaitytė.
Nori atsiriboti ir nuo miesto, ir nuo žmonių
M.Srėbalius taip pat pabrėžia, kad susidariusi situacija pasaulyje turi įtakos ir lietuvių pasirinkimams. Mat anksčiau ne sezono metu į pajūrį atvykstantys poilsiautojai rinkdavosi apartamentus, kurie yra arčiau miesto centro.
Poilsiautojų siekiamybė būdavo gyventi tokioje vietoje, iš kurios visus reikiamus objektus būtų galima pasiekti pėsčiomis.
Vis dėlto, pandemijos akivaizdoje poilsiautojai net ir ištuštėjusį miestą yra linkę pakeisti į vietas, kur galėtų išvengti bet kokio kontakto su svetimais žmonėmis.
„Priešingai nei ankstesniais metais, šiemet lietuviai ne tik nori gyventi toliau nuo miesto, bet ir nėra linkę planuoti toli į ateitį. Dauguma apartamentus rezervuoja likus kelioms dienoms iki atvykimo bei nuošaliau esančiuose būstuose apsistoja ilgesniam laikui nei esančiuose mieste. Dabar didžiausias užimtumas fiksuojamas apartamentuose, esančiuose visiškai laukinėje gamtoje, kur pro langus matosi jūra ir kopos, tačiau artimiausia parduotuvė – tik už kelių kilometrų“ – aiškina būstų nuomos platformos atstovas.
LVRA vykdančioji direktorė taip pat atkreipia dėmesį, kad atskirtis tarp didžiųjų miestų bei kurortinių miestelių ypač pasijautė Vyriausybei apribojus viešbučių veiklą ir juose teikiamų paslaugų galimybes. Anot jos, nebevykstant verslo susitikimams poreikis apsistoti didžiuosiuose šalies miestuose sumažėjo.
„Žmonės keliauja į vietas, kur gali pabėgti nuo miesto, daugiau laiko praleisti gamtoje ir pasivaikščioti. Tokias darbo ir poilsio galimybes žmonės renkasi nepaisydami ir to, kad šiuo metu viešbučiuose yra draudžiamos papildomos paslaugos, o maitinimas organizuojamas kiekvienam lankytojui maistą saugiai pristatant į kambarį“, – aiškina E.Ližaitytė.
M.Srėbalius teigia, kad anksčiau, kai pandemija nebuvo sutrikdžiusi natūralus gyvenimo ritmo, apartamentų rezervacijų padaugėdavo per vaikų atostogas.
Vis dėlto, gyvenimo aplinkybėms pasikeitus, tokia praktika pastebima ir dabar, kai žmonės nebėra „pririšti“ prie konkretaus miesto ir savo funkcijas puikiai gali atlikti iš bet kurios šalies vietos.
