Vyriausybės veiksmų kovai su koronaviruso pandemija ir jos neigiamomis pasekmėmis analogiškas apžvalgas rengia ir kitų šalių AAI.
„Pandemijos valdymo ir jos neigiamų padarinių šalinimo apibendrintos patirtys privalo pasitarnauti atsakingoms institucijoms priimant sprendimus, kurie taikliausiai atlieptų kylančius iššūkius ir pandemijos veikiamų sričių poreikius, leistų tinkamai projektuoti būsimus veiksmus.
Matome, kad COVID-19 sukeltiems socialiniams ir ekonominiams padariniams švelninti būtinos kompleksinės priemonės ir veiksmai: tiksli sisteminė informacija ir jos pagrindu operatyviai priimami politiniai sprendimai ir koreguojami teisės aktai, papildomos ekonominės ir finansinės priemonės“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Koronaviruso plitimo trumpuoju laikotarpiu suvaldymui ir pasirengimui naujoms jo bangoms Vyriausybė patvirtino COVID-19 valdymo strategiją, tačiau vėluojama įgyvendinti 28 proc. veiksmų. Vėluojama peržiūrėti ir pakeisti reikiamus teisės aktus ir veiklos rekomendacijas dėl infekcijų valdymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, peržiūrėti ir parengti valstybės rezervo formavimo ir panaudojimo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus ir t. t.
Koronaviruso pandemija ir jos valdymas 2020 m. I–III ketv. pareikalavo 0,5 mlrd. daugiau nei planuota valstybės, Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų išlaidų, į biudžetus nesurinkta beveik 0,9 mlrd. Eur planuotų pajamų. Valstybės skola 2020 m. I pusm. pabaigoje išaugo iki 20,1 mlrd. Eur – didžiausio iki šiol buvusio skolos dydžio, tačiau Lietuva nėra numačiusi, kaip bus stabilizuotas skolos augimas ir sudarytos mažėjimo prielaidos.
Vyriausybės patvirtintoms priemonėms kovai su COVID-19 neigiamomis pasekmėmis ir ekonomikos skatinimui bei transformavimui numatyta skirti 11,6 mlrd. Eur lėšų panaudojimo intensyvumas pagalbos verslui ir gyventojams bei ekonomikos skatinimo priemonėms, numatytoms Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane, rugsėjo pabaigoje sudarė apie 40 proc.
Analizuojant kitų ES šalių patirtį kovoje su pandemija matyti, kad visos šalys taiko panašias priemones gyventojų pajamoms ir darbo vietoms išsaugoti bei įmonių likvidumui užtikrinti.
Ateities ekonomikos DNR plano tikslo transformuoti Lietuvos ekonomiką į inovatyvią ir kuriančią aukštą pridėtinę vertę pasiekimui riziką kelia tai, kad projektų svarstymui ir vertinimui skiriama nepakankamai laiko ir stinga informacijos apie jų ekonominį pagrįstumą, detalios kaštų ir naudos analizės. Per 70 proc. šio plano investicijų sudaro iki jo tvirtinimo suplanuotos investicijos.
Esamos situacijos analizė ir koronaviruso COVID-19 patirtys sudaro prielaidas įvertinti institucijų gebėjimą lanksčiai prisitaikyti prie sparčiai kintančios padėties, išnaudoti bendradarbiavimo su suinteresuotomis grupėmis galimybes bei ES ir pasaulio šalių patirtį.
Tikimasi, kad šie susisteminti duomenys taps apibendrintos informacijos apie Vyriausybės veiksmus šaltiniu visuomenei ir papildoma galimybe institucijoms, dalyvaujančioms valdant ekstremaliąją situaciją ir šalinant neigiamus jos padarinius, planuojant ir priimant sprendimus, kurie taikliausiai atliepia nuo pandemijos pasekmių nukentėjusių sričių poreikius.
