Kokie šie metai buvo verslui, kuriam teko atremti ne tik išbandymą pandemija, bet ir patenkinti pirkėjų lūkesčius šaliai du kartus panirus į ilgą karantiną? „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis teigė, kad šie metai buvo kupini įtampos, tačiau yra ir kuo pasidžiaugti.
Išbandymas karantinu
Pavasarį šalyje paskelbus karantiną gyventojai, baimindamiesi, kad netrukus duris bus priverstos užverti ir maisto prekių parduotuvės ar jose pritrūks būtinų prekių, šlavė iš lentynų ilgo galiojimo maisto produktus ir pildė jais sandėliukus ir podėlius.
„Kai kurių ilgo galiojimo maisto produktų pardavimas tada ūgtelėjo net 3–5 kartus, bet paskui vasarą pastebėjome, kad šių prekių buvo perkama net mažiau nei įprastai“, – kalbėjo jis ir juokavo, kad, matyt, pavasarį sukauptų maisto atsargų tautiečiams pakako ir vasarą.
Antrojo karantino metu, lyginant su praėjusių metų lapkričio mėnesiu, „Norfos“ prekybos tinklo parduotuvėse buvo fiksuojamas miltų, makaronų ir kruopų 15 proc. pardavimo augimas.
„Veikiausiai tai natūralus pasibaigusių atsargų papildymas, tai nėra tas masiškas bandymas apsirūpinti ilgesniam laikui“, – sakė D.Dundulis.
Vasarą tautiečiai atsipalaidavo kiek daugiau, mat buvo sumažinti įvairūs ribojimai, prasidėjo atostogų sezonas, kelionės po Lietuvą. Ar šiltuoju metų laiku prekybininkai pastebėjo didesnį išlaidavimą?
„Vasara buvo gera, tačiau šis metų laikas visuomet pasižymi puikiais ekonominiais rezultatais. Nors visi mano, kad didžiausia apyvarta būna kalėdinį mėnesį, iš tiesų šie skaičiai panašūs į vasaros mėnesių. Gruodis lenkia birželį vos 10–15 proc.“, – sakė „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas.
Nors įprasta manyti, kad gruodžio mėnesį prekybininkai, matydami pirkėjų eiles, iš laimės trina rankomis, vis dėlto D.Dundulis šį mitą išsklaidė: „Gruodžio mėnuo būna labai sunkus, nes iki gruodžio 18–19 d. suprekiaujama apie 20 proc. mažiau nei per įprastą mėnesį, o per kitas septynias dienas parduodama tris kartus daugiau produkcijos. Taip labai sunku dirbti, šis laikas tampa tikru iššūkiu darbuotojams“, – teigė jis.
Šiemet didžioji dalis tautiečių atostogas rinkosi Lietuvoje, tad gal šoktelėjo turizmo inventoriaus ar iškylų maisto pardavimas?
D.Dundulio teigimu, didelio išskirtinumo tikrai nebuvo: „Jei žiūrėsime į statistikos lenteles, nežinodami apie šių metų įvykius, viskas atrodys labai panašiai kaip praėjusiais metais. Tiesa, rudeniop mažėjo pramoninių prekių, tokių kaip drabužiai, avalynė, galanterija, žaislai, pardavimas.“
Šį sumažėjimą pašnekovas paaiškino paprastai: maistui lietuviai akivaizdžiai netaupo, o pirkdami pramonines prekes dar kartą savęs paklausia, ar jiems tikrai to daikto reikia.
Pavyzdžiui, su turimomis lėkštėmis, jei jos tinkamos naudoti, gyventi galima dar ne vienus metus, tad ir atnaujinti indaujos turinio neskubama.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad šiemet kur kas mažiau parduota ir kanceliarinių prekių, mat mokykla daugeliui persikėlė į namus.
Sumažėjo ir proginės atributikos, tokios kaip įvairios žvakutės ir kitų švenčių atributai, pirkimas. Panašu, kad šie pokyčiai labai tiesiogiai susiję su draudimais organizuoti šventes.
Alkoholio vartoja mažiau
Nors dėl pandemijos lietuviai buvo priversti daugiau laiko praleisti namuose, tikėtina, kad žalingiems įpročiams jie nepasidavė.
„Mūsų turimi duomenys rodo, jog alkoholio apyvarta auga, bet veikiausiai taip yra dėl to, kad buvo uždarytos sienos, tad matome skaičius, kiek alkoholinių gėrimų parduodama Lietuvoje. Šiuo metu tik labai nedidelis procentas gyventojų gali išvykti ir įsigyti šių prekių Latvijoje ar Lenkijoje“, – sakė D.Dundulis.
Anot jo, atrodytų, susidaro paradoksali situacija – įvairūs tyrimai rodo, kad svaigalų žmonės vartoja mažiau, o parduodama jų daugiau: „Akivaizdu, kad žmonės linkę mažinti suvartojamo alkoholio kiekį arba jo visai atsisako, nuperkama jo daugiau tik dėl to, kad nevykstama apsipirkti į kaimynines šalis.“
Pašnekovas teigė, kad nors buvo viešai skelbta, jog įvairių nealkoholinių gėrimų – tokių kaip vynas ar alus nuperkama vis daugiau, per pirmojo karantino laikotarpį šios prekių grupės pardavimas vėl krito.
Tiesa, ir pati grupė prekių, anot D.Dundulio, lyginant su laipsnių turinčiais gėrimais, yra labai maža.
Iš kaukių neuždirbo
Šiemet prekybos centruose lietuviai itin aktyviai pirko ir dezinfekcinį skystį bei įvairias apsaugos priemones.
„Šių dalykų žmonės šiuo metu jau prisipirkę ir tokių prekių paklausa kritusi. Dezinfekcinio skysčio dabar galima įsigyti triskart pigiau, nei jis kainavo pavasarį, atpigo ir veido kaukės“, – kalbėjo D.Dundulis ir patikslino, kad itin didelių šių prekių atsargų prekybos tinklas sąmoningai nekaupia, tačiau nuolat papildo savo rezervus.
„Norfos“ vadovui šypseną kelia viešai išsakomi teiginiai, kad prekybininkai kaip reikiant pralobo iš prekybos kaukėmis: „Lapkričio mėnesį bendra kaukių pardavimo apyvarta sudarė 0,3 proc. visos mūsų apyvartos. Tai labai mažas rodiklis, nors visiems atrodo, kad iš šių prekių gaunamas didelis pelnas. Tai netiesa, nes apsaugos priemonės sudaro vieną mažiausių prekių grupių visame asortimente.“
Virusas sukėlė nerimo
Pašnekovas prasitarė, kad pavasario situacija sukėlė nemažai nerimo: „Kai žinai, ko gali pritrūkti, ir gali prognozuoti paklausą, jokių problemų nekyla, bet čia viskas buvo kitaip.
Pavyzdžiui, jei miltų paklausa staiga išauga penkis kartus, net jei produktas yra Lietuvoje, kad jis atsirastų parduotuvių lentynose, kyla nemažai kliūčių, o juk medicininės kaukės gaminamos už 9000 kilometrų, tad ir patenkinti smarkiai išaugusią paklausą nėra taip paprasta.
Praėjus pusmečiui jau visos tiekimo grandinės veikia nepriekaištingai ir niekam šios produkcijos netrūksta.
Stengiamasi maksimaliai patenkinti pirkėjų lūkesčius, bet kai visiems vienos prekės prireikia vienu metu, tada ir gamintojų bei transporto sąnaudos ima augti.“
Anot D.Dundulio, streso šiemet netrūko ir jis dar tikrai nesibaigė. Pašnekovas prisiminė, kad per visus 27-erius „Norfos“ veiklos metus stresinių situacijų būta daug, būta ne vienos politinės krizės ir įvairių sumaiščių, kurias sukėlė neapgalvoti politikų sprendimai, bet šiuo atveju pavojus yra išorinis ir sunkiai nuspėjamas.
Kalbėdamas apie ekonomines krizes pašnekovas prisiminė ir 2008–2009 metų ekonomikos krizę, kai buvo sunku nuspėti, kaip ilgai ji galėtų tęstis, ir anuomet nebuvo tikrumo dėl verslo ateities.
Paklaustas, kokių pamokų duoda tokios krizės, D.Dundulis sakė: „Krizės moko, jog tam, kad suvaldytum krizę ar išspręstum užklupusias problemas, turi turėti finansinę pagalvę. Jei tokio rezervo nebus, situacija bus sunkesnė. Kitas svarbus dalykas, kuris galioja kalbant ne tik apie sveikatos, bet ir visas kitas problemas, – greita reakcija.
Kai sunkus laikas pasibaigia, kaip kad pavasario karantinas, imi manyti, kad galėjai pasielgti kitaip, visi tada pasidaro protingi, bet kai esi toje situacijoje, elgiesi, kaip tuo metu atrodo geriausia. Svarbiausia – reaguoti, o ne tikėtis, kad problemos pačios išsispręs. Negalima nieko palikti likimo valiai ar pasitikėti kokiomis nors kitomis jėgomis, kad jos išspręs esamas problemas.
Anot pašnekovo, tokios situacijos kaip pandemija parodo, jog žmogus nėra viską kontroliuojantis ir viską galintis: kartkartėmis tam tikros aplinkybės primena, kad šiame pasaulyje veikia ir kitos jėgos, kurias nugalėti nėra paprasta ar neįmanoma.
