„Telia“ planas neišdegė, nors žala galėjo siekti dešimtis milijonų

Iki metų pabaigos planuota pasirašyti sutartį, pagal kurią „Bitė Lietuva“ iš Telecentro perka „Mezon“ verslą. Tačiau tai gali ir neįvykti, nes pagalius į ratus pradėjo kaišioti konkurentai.

Svarstoma, kad jei „Telia“ rimtai siektų stabdyti sandorį, prašytų laikinųjų apsaugos priemonių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Svarstoma, kad jei „Telia“ rimtai siektų stabdyti sandorį, prašytų laikinųjų apsaugos priemonių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sandoriui dėl „Mezon“ pardavimo kilo rimtas pavojus, o tokiu atveju gali nukentėti besinaudojantys šia paslauga.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Sandoriui dėl „Mezon“ pardavimo kilo rimtas pavojus, o tokiu atveju gali nukentėti besinaudojantys šia paslauga.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Svarstoma, kad jei „Telia“ rimtai siektų stabdyti sandorį, prašytų laikinųjų apsaugos priemonių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Svarstoma, kad jei „Telia“ rimtai siektų stabdyti sandorį, prašytų laikinųjų apsaugos priemonių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2020-12-11 13:22, atnaujinta 2020-12-11 18:12

Trys privatūs ryšio operatoriai džiugiai sveikino valstybės valdomo Telecentro sprendimą parduoti mobiliojo interneto „Mezon“ verslą ir trauktis iš komercinės rinkos.

Įsigyti „Mezon“ su daugiau nei 100 tūkst. vartotojų siekia „Bitė Lietuva“, neoficialiais duomenimis, sutinkanti už tai sumokėti daugiau nei 20 mln. eurų.

Tačiau artėjant sandoriui prabilo fiksuotojo interneto rinkoje dominuojanti „Telia Lietuva“ – ši įmonė kreipėsi į teismą ir mėgina užginčyti Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimą, pagal kurį „Bitei“ būtų leista naudoti „Mezon“ turėtus dažnius iš 2540–2560 MHz ir 2660–2680 MHz juostos.

Sandorio dalyvių nuomone, tai yra tik mėginimas pasinaudojus teisinėmis priemonėmis toliau apginti savo pozicijas fiksuotojo interneto rinkoje.

Teismas nepriėmė „Telia“ ieškinio

Vis dėlto Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti „Telia Lietuva“ ieškinį, kuriuo buvo siekiama trukdyti ir vilkinti „Mezon“ pardavimo sandorį. „Telia Lietuva“ siekė panaikinti Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimus, kuriais bendrovei „Bitė Lietuva“, perkančiai „Mezon“ verslą, parduodami ir jos klientams aptarnauti būtini dažniai. „Telia Lietuva“ privalės padengti ir bylinėjimosi išlaidas.

„Stebina, kad „Mezon“ verslo pardavimo konkurse nusprendusi neteikti pasiūlymo „Telia Lietuva“ šiandien yra labai nepatenkinta, kad kartu su „Mezon“ verslu parduodami ir bendrovės klientams aptarnauti reikalingi dažniai“, – teigė „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Pranas Kuisys.

Pagal naujausią teismo sprendimą, „Mezon“ dažnių pardavimas „Telia Lietuva“ nesukelia jokių teisinių pasekmių bei nenustato teisių ar pareigų, todėl bendrovė neturi ir teisės reikšti kokių nors pretenzijų.

„Teikti paslaugas daugiau kaip 70 tūkst. „Mezon“ klientų be paslaugų teikimui būtinų dažnių yra neįmanoma. Be dažnių „Mezon“ verslas būtų tarsi keleivių pilnas lėktuvas, kuriame nėra variklio, važiuoklės ir sparnų. Tiesiog viena be kita paprasčiausiai neįsivaizduojama“, – aiškina P.Kuisys.

„Bitė“ siekia vystyti „Mezon“ verslą ir tokiu būdu sukurti rimtą konkurenciją fiksuoto interneto rinkoje, kur šiuo metu dominuoja „Telia Lietuva“, užimanti itin didelę rinkos dalį – net 60 proc.

Vykdant viešą „Mezon“ verslo pardavimo konkursą, pasirinktas bendrovės „Bitė Lietuva“ pasiūlymas, kuriuo pasiūlyta ne tik didžiausia kaina, tačiau jis ir geriausiai atitiko pirkėjui keltus reikalavimus. „Telia Lietuva“ minėtame konkurse nusprendė pasiūlymo neteikti.

Kaltino pažeidus taisykles

Anot „Telia Lietuva“ teisės vadovės Daivos Kasperavičienės, leidusi tam tikrų Telecentro dažnių perleidimą „Mezon“ be jokių išlygų RRT iš esmės retroaktyviai pakeitė aukciono, per kurį šie dažniai buvo perduoti rinkai, taisykles.

Pašnekovės teigimu, norėdama dalyvauti dažnių aukcione „Bitė“ turėjo atsisakyti kitų savo turimų dažnių.

„Reikalavimas, kuriuo siekiama neleisti vienose rankose sukaupti neproporcingus dažnių kiekius, įprasta praktika ir taikoma visiems operatoriams aukcionuose.

Būtent toks RRT nustatytas apribojimas anksčiau užkirto kelią tiek „Bitei“, tiek „Telia“ dalyvauti dažnių, kuriuos vėliau įsigijo Telecentras, aukcione. Tuo metu skundžiamas RRT sprendimas leido „Bitei“ tiesiog perimti dažnius neatsisakant tų dažnių, kurių ji turėtų atsisakyti.

„Telia“ įsitikinimu, individualūs sandoriai ir po jų daromi institucijų sprendimai negali keisti tokių svarbių sąlygų retroaktyviai“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo D.Kasperavičienė.

Dažnių niekas nenorėjo

RRT direktorius Feliksas Dobrovolskas „Lietuvos rytui“ teigė, kad tarnyba savo sprendimą jau priėmė ir jo nepakeitė, o teisminių ginčų nekomentuoja.

Tačiau Lietuvoje iš tiesų naudojami du dažnių skirstymo būdai – arba juos pasiūlius aukcione, arba tiesiog perleidus. Beje, pastarąjį, kaip rinkos liberalizavimo priemonę, ragina naudoti ir Europos Sąjunga.

Kaip aiškino Telecentro komunikacijos vadovas Valdas Kaminskas, nuo 2008 metų plėtojant „Mezon“ tinklą paskirtų 3,5 GHz dažnių resursų nebepakako, todėl buvo ieškoma sprendimų, kaip įdarbinti nenaudojamus.

„RRT dažnių skyrimo taisyklių nustatyta tvarka paskelbė visiems operatoriams apie galimybę gauti 2,3 ir 2,6 GHz dažnius TDD sutankinimo technologijos ryšiui diegti.

Tačiau tokia Lietuvos judriojo ryšio tinkluose nėra naudojama, nes yra sudėtingesnė ir neužtikrina tokios aprėpties kaip FDD technologija.

Šiuos dažnių ruožus Telecentras gavo, nes vienintelis planavo juos naudoti „Mezon“ tinkle. Daugiau pretendentų į juos nebuvo“, – „Telia“ argumentus jaukė V.Kaminskas.

Piktnaudžiauja procesu?

Tuo metu bendrovės „Bitė Lietuva“ vadovas Pranas Kuisys teigė, kad tvirtinimas, neva po sandorio įmonė „Mezon“ turimus dažnius gautų nemokamai, yra absurdiškas.

„Dažniai yra neatsiejama įsigyjamo verslo dalis. Juk klientams neįmanoma teikti paslaugų neturint dažnių, kuriuose ta paslauga ir veikia.

Už „Mezon“ verslą „Bitė“ sumokės daugiau kaip 20 milijonų eurų, didelė kainos dalis yra skiriama būtent dažniams įsigyti“, – tvirtino P.Kuisys.

Jis neslėpė, kad „Mezon“ įsigijimas reiškia įmonės ketinimus aktyviai konkuruoti su „Telia“ plečiant belaidės prieigos tinklą.

„Fiksuotojo interneto sektoriuje „Telia“ ne tik dominuoja, užimdama net 60 procentų rinkos, bet ir sugeba savo dalį didinti – ji išaugo nuo 41,6 proc. 2006 metais iki 59,35 proc. pernai.

Nors teoriškai kiti tiekėjai lyg ir gali pasinaudodami „Telia“ infrastruktūra teikti ir savo pačių paslaugas, dėl trukdymo tai faktiškai nėra įgyvendinama“, – aiškino P.Kuisys.

Jo nuomone, „Telia Lietuva“, kreipdamasi į teismą ir ginčydama RRT suteiktą leidimą sandoriui, piktnaudžiauja teisiniu procesu siekdama ir toliau bet kokiomis priemonėmis ginti savo dominavimą fiksuotojo interneto rinkoje.

„Jei „Telia“ rimtai siektų stabdyti sandorį, prašytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau to nedaro, nors tai prasilenkia su įprasta panašių teisminių ginčų praktika.

Todėl tai yra dar vienas argumentas, patvirtinantis įsitikinimą, kad „Telia“ tokiais veiksmais tiesiog siekia labiau trukdyti ir vilkinti sandorį, nei realiai jį sustabdyti“, – sakė įmonės „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

„Telia Lietuva“ atstovė D.Kasperavičienė patvirtino, kad įmonė nesiekia užkirsti kelio ar sustabdyti sandorį dėl „Mezon“ verslo įsigijimo, todėl ir neprašo laikinųjų apsaugos priemonių.

„Telia“ visais atvejais pirmiausia siekia ginčus spręsti taikiai ir šiuo atveju iš anksto diskutavome apie subalansuotus sprendimus su RRT.

Tikime, kad dar nėra išbandytos visos susitarimo priemonės ir galima rasti visas suinteresuotas šalis tenkinantį sprendimą, kuris leistų užbaigti teisminį ginčą greitai ir taikiai“, – teigė pašnekovė.

Sujauktų svarbius planus

Kita vertus, „Telia Lietuva“ sprendimas neprašyti laikinųjų apsaugos priemonių gali reikšti, kad jos argumentai nėra tokie tvirti.

Mat teismui pritaikius apsaugos priemones „Telia“, jeigu pralaimėtų bylą, rizikuotų sulaukti ieškinių dėl sandorio dalyvių patirtų nuostolių ir žalos atlyginimo.

Nutrūkus sandoriui gali tekti pakoreguoti daugelį Telecentro planų. Lėšas, gautas pardavus „Mezon“ verslą, valstybės valdoma įmonė yra numačiusi investuoti į projektus, kurių tikslas – konsoliduoti ir pradėti kur kas racionaliau naudoti valstybės informacinių technologijų išteklius, stiprinti bendrąjį valstybės ir visuomenės saugumą. Taip pat šie pinigai leistų rekonstruoti aukščiausią šalies pastatą – Vilniaus televizijos bokštą.

Anot Telecentro komunikacijos vadovo V.Kaminsko, prasidėjus teisminiam procesui „Mezon“ sandorio užbaigimas tampa abejotinas, nes nelieka tikrumo dėl galimybės teikti paslaugas vartotojams tuo atveju, jei sandoris būtų užbaigtas šiemet, o vėliau „Telia“ prašomas teismas įpareigotų RRT atšaukti leidimą dėl 2,3–2,5 MHz dažnių perleidimo.

„Tokiu atveju apie 70 tūkstančių dabartinių „Mezon“ klientų, kuriems paslaugos teikiamos per įrangą, pritaikytą veikti šiame dažnių ruože, netektų galimybės jomis naudotis.

Įsivaizduokite, ką reiškia staiga netekti interneto ryšio tokiam skaičiui vartotojų, ir dar karantino laikotarpiu“, – aiškino V.Kaminskas.

Anot jo, piktnaudžiaudama savo formalia teise bylinėtis, ginčyti šalies institucijų sprendimus ir blokuoti sandorį „Telia Lietuva“ sukuria platų žalos lauką rinkos dalyviams, vartotojams ir valstybei.

„Šios žalos finansinė išraiška – dešimtys milijonų eurų.

Taip pat kyla klausimas, kaip tokie veiksmai yra suderinami su „Telia“ deklaruojamu teiginiu apie skatinamą etiško verslo praktiką“, – stebėjosi V.Kaminskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.