– Laimonai, sklando kalbos, kad Lietuvos krepšininkai mėgsta investuoti į nekilnojamąjį turtą. Tai – tiesa ar melas?
– Tai nėra mitas – krepšininkai tikrai mėgsta investuoti į nekilnojamąjį turtą. Žinoma, reikėtų atsižvelgt, kokios šio pomėgio priežastys. Viena didžiausių priežasčių yra ta, jog vis dėlto investicijos į nekilnojamąjį turtą nėra raketų mokslas – tai gana paprasta ir saugi investicija.
– Ar tai įprotis, įaugęs krepšininkams į kraują, ar kažkas iš šalies jiems pataria investuot?
– Manau, yra žmonių, kurie bando patarti ar paprotinti. Žinoma, yra ir tokių, kurie nukreipia visai ne į tą pusę, kurią reikėtų. Šis įprotis ne tik tarp krepšininkų, lietuviai apskritai turi didelį norą investuoti į nekilnojamąjį turtą. Yra manymas, jog tai saugi investicija, nes tu tai gali fiziškai paliesti rankomis. Tai nėra akcijos, obligacijos, kur tiesiog matai skaičiukus kompiuterio ekrane.
– Jūs pats matėte nemažai krepšinio „virtuvės“. Kaip su pirmaisiais pinigais elgiasi jaunieji žaidėjai? Kaip vyksta krepšininkų įsitraukimo į investavimą procesas?
– Jaunimas, gavęs pirmuosius pinigus, mažiausiai galvoja apie investicijas. Paprastai – naujas automobilis yra geriau nei butas ir jaunimas dažniausiai linkęs investuoti į dabartį, o ne ateitį. Pirmieji pamąstymai apie pinigus, kuriuos galima investuoti, prasideda tada, kai jau yra susikaupusi nenaudojama jų dalis.
Tada, žinoma, jau ir su komandos draugais prasideda pokalbiai. Pavyzdžiui, kur geriau pirkti butą – Naujamiestyje ar Šeškinėje? Kur geriau pirkti būstą – Klaipėdos centre ar užmiestyje? Paskui prasideda skelbimų žiūrėjimas, na ir, galiausiai, jau investuojama.
– Pats taip pat esate investavęs į nekilnojamąjį turtą. Kokia jūsų patirtis ir kokiu principu investuojate?
– Aš esu baigęs finansų mokslus, tad gavęs patį pirmąjį atlygį už veiklą krepšinyje aš jau žiūrėjau, kur būtų galima investuoti. Stengiuosi į viską žiūrėti matematiškai – kad gaučiau tokią grąžą, kuri yra virš Lietuvos vidurkio. Viskas prasideda nuo to, kad peržiūriu skelbimus, pasižiūriu, ar yra, kas domina.
– Jūs vis dar aktyviai sportuojate. Įsivaizduoju, jog žmogus, turintis po dvi treniruotes per dieną ir gaunantis daug fizinio krūvio, pavargsta. Ir štai dar nekilnojamasis turtas... Kas tuo užsiima ir rūpinasi?
– Kadangi tai yra tavo turtas, patikėti kažkam nesinori. Jei esi išnuomojęs būstą ilgalaike nuoma, tiesiog bendrauji su nuomininkais, žinoma, kartas nuo karto pasimeldi, kad nieko blogo su tavo turtu nepadarytų, ir viskas. Mano nuomone, tai nėra daug laiko reikalaujantis procesas.
Žinoma, jei vasaros metu užsiimtum trumpalaike nuoma ir neturėtum padedančios komandos, tada jau tai taptų vos ne kasdieniu darbu, bet, kai būstas nuomojamas ilgam laikui, nemanau, kad procesas yra toks varginantis, kad negalėtum juo užsiimti pats.
– Ne paslaptis, kad yra buvę tiek sėkmingų, tiek nesėkmingų krepšininkų investicijų. Kodėl kai kuriems nepasiseka?
– Taip, turime ne vieną tokį pavyzdį. Būna visko – kartais apgauna net ir tie žmonės, kurie yra iš tavo artimos aplinkos ir kurių žodžių tu net nekvestionuoji. Kai kurie krepšininkai būtent dėl to ir buvo stipriai nudegę.
Aišku, kai žmonės, kurie niekada gyvenime nėra susidūrę su finansiniu raštingumu gauna pasiūlymą į kažką investuoti su kosminėmis palūkanomis, jie ne visada supranta, kad stebuklų nebūna. Visų pirma, reikėtų įsitikinti, ar žmogus, duodantis patarimus, turi licenciją.
Visų antra, jei žmogus tau teikia pasiūlymus su 30–40 proc. mėnesinių palūkanų, tai jis stebukladarys. Investuotojas jau pats turi būti pasidomėjęs, kad tokių kosminių mėnesinių palūkanų būti negali, tad pasitikėti stebukladariu nereikėtų.
– Taip, tačiau jauni sportininkai dažnai nežino tokių dalykų. Ar čia matote finansinio raštingumo stoką?
– Taip, tiek aš asmeniškai, tiek kaip asociacija norime edukuoti žaidėjus, jiems suteikti galimybę kuo anksčiau rasti kelią link finansinės nepriklausomybės. Mes dabar nekalbame apie daugiausia uždirbančius krepšininkus. Yra daug vidutinio lygio žaidėjų, kurių karjeros keliai yra neaiškūs, tad jiems geriausia kuo anksčiau investuoti, nes krepšininko karjera trunka 10–12 metų, o ką veikti toliau?
– Ar tiesa, jog krepšininkų agentai dažnai tampa nekilnojamojo turto brokeriais, kurie administruoja pačių sportininkų investicijas?
– Na, čia jau tikriausiai yra mitas, nes krepšininkų agentų darbas ir taip pakankamai sunkus. Kad papildomai dar užsiimtum brokerio darbu, jau reikia būti „devyndarbiu“.
Lietuvoje yra apie 120 krepšininkų, kurie žaidžia aukščiausiame lygyje, nes yra 10 komandų. Tuos krepšininkus atstovauja apie 10 agentų, iš kurių pusė yra užsieniečiai. Jiems išmanyti Lietuvos rinką būtų labai sunku.
– Tiesa, o kaip tie krepšininkai, kurie žaidžia ne Lietuvoje? Ar jų investicijos lieka užsienyje ar vis tiek grįžta į Lietuvos nekilnojamąjį turtą?
– Taip, krepšininkai perka nekilnojamąjį turtą ir užsienyje, tačiau dažniausiai naudoja jį tik savo atostogoms. Žinoma, turtą, esantį užsienyje, valdyt yra gerokai sunkiau, būnant Lietuvoje.
Nuvažiuoti iki Klaipėdos kainuoja tris valandas, o nuskrist kažkur kitur – gerokai daugiau. Dabar apskritai gal net negalėtum nuskrist dėl pandemijos. Tokiu atveju, jau turėtum patikėti turtą valdyti kažkam kitam. Ir, be abejo, matematika turėtų būti gerokai efektyvesnė, nei turint panašaus turto Lietuvoje, kad tau apsimokėtų laikyti tą turtą.
Pavyzdžiui, užsieniečiai sportininkai su pinigais elgiasi kitaip nei lietuviai. Jie labiau mėgsta investuot į akcijas, obligacijas, fondus.
– Ką palinkėtumėt jauniems krepšininkams, kurie tik pradeda užsidirbti pirmuosius pinigus?
– Palinkėčiau turbūt vieno – kad nuo kiekvienos algos atsidėtų kažkokią dalį pinigų, kurią būtų galima skirti investicijoms. Apskritai, nebūtinai reikia investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes yra be galo daug kitų vietų, kur galima padėti pinigus.
Aišku, geriausia investicija yra į patį save. Žaidžiant krepšinį, jokia kita investicija neduos tiek grąžos, kaip kūno priežiūra.
Žinoma, kalbant apie tuos stebukladarius, kurie žada aukso kalnus, juk galima pasitikrinti net ir socialiniuose tinkluose, kas yra tas asmuo, nebijoti paklausinėti vyresnių žaidėjų, nes kuo daugiau informacijos surinksi, tuo daugiau žinosi.
