Praėjusio pirmadienio duomenimis, išduoti 689 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvą ypatingais humanitariniais tikslais. Iš jų – 285 jau yra Lietuvoje, be to, 67 baltarusiai pasiprašė ir prieglobsčio.
Leidimai suteikti nukentėjusiems nuo Baltarusijos režimo ir represijų ar persekiojamiems piliečiams, taip pat aktyviems opozicijos atstovams. Tačiau, kaip pastebi buvusios Vyriausybės vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, norinčių atvykti baltarusių mažėja.
„Nors protestai Baltarusijoje tebevyksta, tačiau srautai norinčiųjų atvykti, palyginti su vasaros pabaiga, yra tikrai mažesni. Jei iš pradžių leidimus išduodavome po kelis kartus per dieną, dabar besikreipiančių skaičius yra tikrai sumažėjęs. Atvykusieji Baltarusijos piliečiai gali būti Lietuvoje, bet taip pat gali grįžti į savo šalį, jeigu manys, kad jiems tą padaryti yra saugu“, – sako R.Tamašunienė.
Darbas pagal kompetencijas, ne tautybę
Nors baltarusiai dabar į Lietuvą atvyksta daugiausia politiniais ir socialiniais motyvais, visgi, tikriausiai jie nesėdės rankų sudėję, o ieškos darbo Lietuvoje. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad Baltarusijos piliečiams ieškant darbo mūsų šalyje kilti didelių problemų neturėtų.
„Darbą žmonės susiranda pagal savo kompetencijas, o ne pagal tautybę“, – naujienų portalui lrytas.lt komentuoja I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, svarbiausi aspektai darbinantis: išsilavinimas, kokioje srityje jau dirbta ir kokios darbo patirties sukaupta. Tačiau dažnai piliečiai, atvykę iš trečiųjų šalių, neatmeta tokių darbo pasiūlymų, kurie lietuviams nebeatrodo patrauklūs. Jie įsidarbina statybų sektoriuje ar transporto įmonėse už žemesnius atlyginimus, todėl tokie atvykstantieji darbdaviams atrodo patrauklūs.
Visgi dabar įsidarbinimo padėtį apsunkinti gali pandemija ir karantino apribojimai.
„Tiems, kurie dirbę tose ekonominėse veiklose, kurios yra karantinuotos ir uždraustos, kaip turizmo sektorius, darbą susirasti bus gerokai sunkiau nei tiems, kurie dirba IT srityje ar, kur galima dirbti nuotoliniu būdu“, – pasakoja I. Genytė-Pikčienė.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat mano, kad baltarusiams įsilieti į darbo rinką neturėtų būti itin sudėtinga, ypač Vilniuje, kur rusų kalba plačiai vartojama. Jo teigimu, jei baltarusis kalba dar ir angliškai, jo galimybės įsidarbinti tik didėja.
„Gali būti, kad už tą patį atlyginimą kartais darbdavys rinksis įdarbinti lietuvį, ne baltarusį. Bet turbūt bet kuri IT kompanija, ypač jei atvykęs baltarusis moka programuoti, moka angliškai, tai tų problemų nėra“, – kalba T.Povilauskas.
Jo teigimu, IT ir finansų sektoriuose darbuotojų dar ir dabar trūksta, o Baltarusijos IT specialistai yra labai stiprūs, todėl tokie darbuotojai Lietuvoje itin laukiami.
Kyla klausimas, ar tai naudinga mūsų ekonomikai? T.Povilauskas sako, kad produkciją eksportuojantiems ar augantiems verslams papildomas protas ir darbo rankos nepamaišys, tačiau mažesnės kvalifikacijos darbuotojų gali būti ir per daug.
„Čia negali duoti laisvo kelio. Atsiranda tam tikras reguliavimas, kiek tokių žmonių gali įsileisti ir kiek gali duoti įvairiausių leidimų dirbti. Bet to link ir einama: nuo kitų metų Užimtumo tarnyba yra patvirtinusi kvotą – kiek gali įsileisti asmenų iš trečiųjų šalių skirtinguose sektoriuose“, – situaciją naujienų portalui lrytas.lt aiškina T.Povilauskas.
Daugiausia – į statybų sektorių
Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, Lietuvoje bus galima įdarbinti ir kvalifikacijos bei darbo patirties neturinčius Baltarusijos piliečius. Tuo metu kitų trečiųjų šalių piliečiams nustatytas privalomas reikalavimas turėti kvalifikaciją ir ne mažesnę nei 1 metų kvalifikuoto darbo patirtį per pastaruosius penkerius metus. Tačiau prieš tai reikia gauti leidimą dirbti.
Šių metų rugsėjo 21 d. – lapkričio 30 d. buvo išduoti 4 leidimai baltarusiams, turintiems Lietuvos Respublikos daugkartines nacionalines vizas. Baltarusiai įsidarbino verslo paslaugų vadybininku, mokytojo padėjėju, virėju ir pagalbiniu darbuotoju statybos sektoriuje.
Vis dėlto yra ir išimčių dėl leidimų dirbti.
„Baltarusijos piliečiams nereikės gauti leidimų dirbti, jei jų turimos profesijos yra įtrauktos į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis. Tokiu atveju, daugkartinę nacionalinę vizą turintis asmuo iš karto su pasirinktu darbdaviu galės sudaryti darbo sutartį ir pradėti dirbti Lietuvoje“, – aiškina UT atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Į šį trūkstamų darbuotojų sąrašą patenka ir betonuotojai, suvirintojai, elektrikai, mėsininkai, skerdikai, tolimųjų reisų vairuotojai.
UT duomenimis, šiemet per I–III ketvirčius užsieniečiams buvo išduota 5116 leidimų dirbti. Iš jų – net 62 proc. Ukrainos piliečių, antroje vietoje – baltarusiai (19,5 proc.). Palyginti su pernai, paskirstymas pagal pilietybę nesikeitė, tačiau leidimų dirbti išduota per pusantro tūkstančio mažiau.
Vis dar populiariomis užsieniečių darbinimosi vietomis išlieka statybos, paslaugų, pramonės sektoriai. Šiais metais 11 proc. padidėjo išduotų leidimų dirbti statybos sektoriuje. Paslaugų sektoriuje kitokia situacija – įsidarbinančių sumažėjo 12 proc. Tam turėjo įtakos pandemija ir karantino draudimai.
UŽ praneša, kad nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. Baltarusijos piliečiai ir jų šeimos nariai turi galimybę supaprastinta tvarka gauti 6 mėnesius galiojančią daugkartinę nacionalinę vizą ir atvykti į Lietuvą. Šiuo metu numatoma, kad nacionalinių vizų išdavimas supaprastinta tvarka galios iki 2021 m. kovo 21 d.
Lietuva nuo rugpjūčio 11 d. taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Jiems yra privaloma izoliacija.
