Ji ketvirtadienį turėjo susitikimą su prekybininkų atstovais, pasikalbėjo su smulkiųjų prekybininkų atstovais, taip pat su didžiųjų prekybos tinklų vadovais ir atstovais.
„Žinios, kurias jiems išsiunčiau, yra dvi: smulkieji, kurie prekiauja ne maisto prekėmis, gali veikti, jei prekyba vyksta internetu arba prekė pristatoma į namus ar atsiėmimo punktą. Jie gali būti šalia parduotuvių. Tai tokia prekyba neuždrausta, tiesiog negalima turėti kontaktų.
Didžiuosius prekybos tinklus pakviečiau apsiriboti prekybos asortimentą savanoriškai, kad sumažintume lankytojų srautą tuose prekybos tinkluose. Išgirdau, kad ir taip tie srautai yra kritę apie 40 proc. Tai toliau kalbamės, kad krizę sumažintume“, – sakė A.Armonaitė.
Ministrė teigė, jog kalbama apie lygią konkurenciją ir mažesnius srautus parduotuvėse.
„Kaip ministrė šiandien pakviečiau juos apsiriboti pačius, nes girdime, kad situacija nesikeičia, matome naujus užsikrėtimus. Aš neatmetu galimybės, kad sveikatos specialistai mums, kaip Vyriausybei, pasiūlys apriboti. Tai geriau visų pirma patiems apsiriboti“, – aiškino A.Armonaitė.
Kalbėdama apie prekybininkų reakciją ji pažymėjo, jog jų būta įvairių, nes verslui esą ir taip sudėtinga šiuo pandemijos metu. Pagrindinis tikslas esą išlaikyti ir darbo vietas, ir visuomenei užtikrinti būtiniausių prekių pardavimą.
Maža to, ekonomikos ir inovacijų ministrė pripažino ketvirtadienį pati atlikusi slapto pirkėjo tyrimą: „Aš šiandien pati atlikau slapto pirkėjo testą ir apsilankiau keliose parduotuvėse. Iš tiesų pamačiau, kad ten daugiausia prekiaujama maistu. Tikrai nepasirodė, kad yra piktnaudžiauja. Ta prasme, kad ten neišeina nusipirkti lentų ar kažko panašaus. Galima katinui maisto nusipirkti. Tai maisto prekių asortimentas gali likti.“
Nuo trečiadienio įsigaliojus griežtesniems karantino ribojimams, smulkaus ir vidutinio verslo atstovai kritikuoja taisykles, ribojančias jų veiklą, ir sako, kad aiškinsis, ar taip nepažeidžiamas Konkurencijos įstatymas.
Vyriausybė sekmadienį pratęsė karantiną iki sausio 31 dienos, taip pat sugriežtino karantino priemones: apribojo judėjimą iš vienos savivaldybės į kitą, uždraudė veikti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, paliekant galimybę veikti maisto, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių parduotuvėms, vaistinėms, veterinarijos paslaugas teikiančioms įstaigoms.
Profesinės sąjungos kreipėsi į didžiųjų prekybos tinklų vadovus, ragindamos išmokėti mėnesio atlyginimo dydžio priedą tinklų darbuotojams kaip kompensaciją už darbą sudėtingomis sąlygomis. Reaguodamas į šį kreipimąsi, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danukas Arlauskas sako, kad tokie moralizuojantys pasiūlymai jam atrodo keisti.
„Šis raginimas, tokie moralizuojantys pasiūlymai man atrodo keisti. Profesinės sąjungos visada kalbėdavo apie tai, kad reikia plėtoti kolektyvines sutartis, tartis. Toks elgesys nėra brandžių profesinių sąjungų bruožas. Juolab kodėl kalbama tik apie prekybos tinklus, yra ir kitų organizacijų – ir telekomunikacijos, ir energetikos įmonių – kurios per pandemiją sugeneravo iš tiesų didelius pelnus.
Jeigu būtų kalbama apskritai, kreipiamasi į visus verslininkus, kurie šiuo pandeminiu laikotarpiu plėtojo savo veiklą ir užsitikrino pajamas ir pelną, tada suprasčiau. Bet dabar orientuotis tik į prekybos tinklus – šiuo atveju įžvelgiu šiokį tokį politikavimą“, – Eltai teigė jis.
D.Arlauskas pažymėjo, kad, nors prekybos tinklai potencialiai galėtų išmokėti priedus, kurių prašoma, reikia nepamiršti dabartinės situacijos neapibrėžtumo.
„Žiūrint kai kuriuos rezultatus – taip. Bet nepamirškime, kad nežinome, kaip bus toliau: ar prekybos tinklai dirbs tik su maisto produktais, kokią dalį parduodamų prekių užims būtinosios ir nebūtinosios prekės“, – sakė jis.
Paklaustas, ar mano, kad į tokius profesinių sąjungų siūlymus bus atsižvelgta, D.Arlauskas atsakė neigiamai.
„Manau, kad ne, nes jis sufokusuotas tik į prekybininkus, o ne plačiąja prasme į verslus, kurie pandemijos sąlygomis galėjo veikti. Norėtųsi platesnio požiūrio“, – teigė jis.
Tuo metu vertindamas dėl lankytojų srautų galimai didesnę riziką COVID-19 užsikrėsti prekybos centrų darbuotojams, D.Arlauskas teigė, kad prekybos tinkluose yra taikomos visos nuo to apsaugančios prevencijos priemonės.
„Darbuotojai prekybos tinkluose pakankamai apsaugoti: imtasi atitinkamų saugos priemonių, pertvarų, dirbama su pirštinėmis. Ir užsikrėtusiųjų tarp prekybos darbuotojų yra santykinai ne tiek daug“, – tikino jis.
Trečiadienį Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir profesinės sąjungos „Prekybos centrų darbuotojų lyga“ pirmininkas Edgaras Marcinkus kreipėsi į Lietuvoje veikiančių prekybos centrų vadovus, ragindami visiems darbuotojams skirti metinę premiją už sunkų darbą pandemijos sąlygomis.
„Atsižvelgdami į tai, kokiomis sudėtingomis sąlygomis tenka dirbti Jūsų tinklų darbuotojams, į viruso plitimo mastą ir virusu užsikrečiančių darbuotojų skaičių, į išskirtines mažmeninės maisto prekybos tinklų sąlygas sugriežtinto karantino laikotarpiu, į santykinai mažą vidutinį darbuotojų atlyginimą šalies ir Europos Sąjungos mažmeninės prekybos sektoriaus kontekste bei į valstybės suteikiamas paramos galimybes verslui, raginame priimti sprendimą savo darbuotojams išmokėti papildomą, vieno mėnesio atlyginimo dydžio priedą“, – kreipimesi rašė profesinių sąjungų atstovai.
