Taip jis kalbėjo apie Alternatyvių degalų įstatymą, kuris netrukus bus svarstomas Seime. Projektas buvo parengtas dar ankstesnės parlamento kadencijos metu, tačiau Seimo narių jau spėtas sudirbti.
Tiesa, ne visas, o tik daugiausia aistrų sukėlusi jo nuostata – numatomas draudimas naudoti alyvpalmių žaliavą biodegalų gamybai. Tam dar vasarą bendru sutarimu nepritarė Seimo Ekonomikos komitetas.
Gruodžio viduryje tą patį draudimą svarstęs naujai išrinktas Seimo Aplinkos apsaugos komitetas balsavimo metu taip pat jam nepritarė. Aštuoni komiteto nariai buvo „prieš“ draudimą, vienas – „už“.
Naudoja tai, kas patikimiau
Šių metų žiema yra pirmoji, kai Lietuvos degalinės privalomai prekiauja dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodyzelino. Iki šiol, remiantis Energetikos, Aplinkos ir Susisiekimų ministrų įsakymais, rudens, pavasario ir žiemos laikotarpiu į dyzeliną biodegalai Lietuvoje nebuvo įmaišomi.
Žiemos metu į degalus gali būti maišomi du komponentai – RRME (riebiųjų rūgščių metilo esteris) arba HVO (parafininis dyzelinas). Šiuo metu Lietuvoje naudojamos technologijos leidžia gaminti tik RRME, o šis komponentas gaminamas iš rapsų.
Parafininio dyzelino, kuriam gaminti naudojamos ir alyvpalmių atliekos, galima įsigyti iš užsienio rinkose degalus gaminančių įmonių. Degalų gamintojai renkasi būtent šį produktą, nes jis yra gerokai patikimesnis.
„Parafininis dyzelinas yra brangesnis, tačiau paskelbėme konkursą, kurio dalyviams buvo paskelbti reikalavimai, ir pasirinkome būtent jį. Tikrai ne dėl to, kad norime mokėti daugiau, tiesiog kokybė yra kokybė. RRME biodyzelino savybės, esant žemai temperatūrai, yra kur kas prastesnės“, – aiškino naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ vyriausiasis teisininkas Kęstutis Starkus.
Tą patį tvirtino ir Lietuviškų degalinių asociacijos vadovas V. Šukys: „Šių komponentų savybės skiriasi kaip diena ir naktis. Jei bus uždraustas HVO, tuomet teks dyzeliną maišyti su RRME. O kas, jei pašalus neužsives mašina? Juk ne į Energetikos ministeriją, ne į Seimą ir net ne į „Orlen“ gamyklą kreipsitės – ateisite į degalinę, kurioje pylėtės dyzeliną, ir trenksite kumščiu“, – aiškino asociacijos vadovas.
Kyšo gamintojų ir ūkininkų interesai
Vieša paslaptis, kad tokiu įstatymu itin suinteresuota Biodegalų gamintojų asociacija, iš esmės kontroliuojama „Viada“ bei „Baltic Petroleum“ savininkų, tarp jų – Ivano Paleičiko. Taip pat nuostatą uždrausti naudoti biodyzeliną iš alyvpalmių palaiko rapsus auginantys ūkininkai, kurie parduoda šią žaliavą biodegalų gamybos įmonėms.
Dar vasarą, kai įstatymo projektą siūlė tuometė parlamentarė valstietė Virginija Vingrienė, kilo įtarimų, kad jis parengtas net ne jos pačios, bet lobisto Martyno Nagevičiaus. Tuomet politikė „Lietuvos rytui“ tvirtino pataisas rengusi pati, bet nepaneigė sulaukusi ir M.Nagevičiaus pagalbos: „Jis yra šios srities specialistas ir mane konsultavo.“
Biodegalų gamintojams naudingą lobistinę veiklą M.Nagevičius deklaravo tiktai gegužės 19-ąją, tą pačią dieną, kai Seime po pateikimo buvo pritarta valstietės teikiamam projektui.
„Blogiausia, kad yra proteguojama viena verslo grupė, veikianti Lietuvoje. Neva jei jau biodegalai, tai būtinai turi būti RRME. Tačiau kai atsirado HVO, atsirado ir konkurencija. Vartotojams tai naudinga, tačiau kažkam, matyt, labai nepatinka“, – svarstė V. Šukys.
Anot jo, apskritai ydinga įstatyme numatyti kažkokius konkrečius produktus, kurie privalomai turi būti maišomi į degalus, kadangi technologijos nuolat tobulėja ir atsiranda naujų, efektyvesnių bei gamtai vis mažiau žalos darančių gaminių.
„Keistas ir tas triukšmas dėl alyvpalmių. Jei degalų priedams naudojamos maisto ar kosmetikos atliekos, turinčios palmių aliejaus, tai reikia tik džiaugtis, kad kažkas iš jų sugeba išspausti naudą, o ne laidoja sąvartynuose“, – aiškino Lietuviškų degalinių asociacijos vadovas.
Įspėjimai nuskambėjo ir iš STT būstinės
Įdomiausia, kad projektą sudirbo kone visos jį vertinusios institucijos.
„Teikiamas reguliavimas paneigtų ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą, nes iš rinkos eliminuotų tam tikrą grupę verslo subjektų, neatsižvelgiant į tai, kad jų biodegalai pagaminti laikantis biodegalų tvarumo kriterijų, kaip ir visų kitų gamintojų. Be to, tokiu reguliavimu būtų pažeistas ir sąžiningos konkurencijos apsaugos principas, nes pašalinti verslo subjektai negalėtų konkuruoti su kitais gamintojais, nors jų biodegalai atitiktų visus Europos Sąjungoje biodegalams keliamus tvarumo reikalavimus“, – taip dar pavasarį paskelbė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai irgi kritiškai įvertino Alternatyvių degalų įstatymo projekte pateiktą siūlymą drausti naudoti alyvpalmių aliejų ir iš jų šaltinių gautus produktus ir jų atliekas biodegalų gamyboje.
„Toks draudimas galėtų sudaryti kliūtis iš tokių žaliavų biodegalus gaminančioms įmonėms konkuruoti rinkoje net ir tais atvejais, kai šios įmonės turės tinkamus sertifikatus ir jų naudojamos žaliavos atitiks visus nustatytus tvarumo reikalavimus. Pritarus tokiam siūlymui būtų sudarytos išskirtinės sąlygos subjektams, kurie biodegalų gamybai naudoja kitas, analogiškas alyvpalmių aliejui, žaliavas“, – teigia STT.
Konkurencijos tarybos nuomone, siūlomas reglamentavimas gali būti nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtintu sąžiningos konkurencijos laisvės principu dėl nepagrįstų siūlymų.
Lietuva – išskirtinė Europos Sąjungoje
Energetikos ministerijos atstovas Rytis Kėvalaitis kovą Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdyje išvardijo daug galimų rizikų.
„Visa Europa susiduria su atsinaujinančio transporto žaliavų trūkumu, uždraudus dar vieną iš žaliavų, esant didelei paklausai ir mažai pasiūlai, kainos gali kilti kelis, keliolika kartų. Šis pasiūlymas uždrausti vieną iš žaliavų Lietuvoje reikštų, kad žaliavų tiekimas liktų dviejų įmonių rankose, praktiškai monopolizuota rinka.
Monopolizuotose rinkose kainą nustato pardavėjas, ne pirkėjas, tas turėtų įtaką degalų kainai. Aplinkosauginiais tikslais keičiamas įstatymas turėtų pasekmes ekonomikai ir kiekvienam iš vartotojų“, – teigė jis.
„Orlen Lietuva“ vyriausiasis teisininkas K. Starkus teigė, jog įmonė palaiko Energetikos ministerijos poziciją, kad ribojimams būtų pritarta, tačiau ne tiesmukai išvardijus visas kultūras, kurios Lietuvoje neauga.
„Yra Europos Sąjungos dokumentai, kuriuose viskas puikiai išaiškinta, įvertinti netiesioginiai žemės pakitimo rizikos faktoriai. Tuo ir reikia remtis: nebūtina drausti konkrečiai alyvpalmių ar nuo jų liekančių atliekų, o tik žaliavas, kurios kelia didelę riziką. Europos rinka juk yra vieninga, o Lietuva kažkodėl nori išsiskirti“, – stebėjosi pašnekovas.
Lietuvoje siūlomas įvesti draudimas – beprecedentis Europoje. Tokius draudimus svarstė Prancūzija, Norvegija ir kitos šalys, tačiau draudimo tokia apimtimi, kaip siūloma Lietuvoje, nėra priėmusi nė viena ES šalis. Priešingai, pagal perkeliamą direktyvą skatinamas atliekų, įskaitant iš palmių, biodegalams panaudojimas, ką V. Vingrienė savo teiktame siūlyme siekė uždrausti.
Grėsmė Lietuvos gamtai – didžiulė
Draudimo naudoti alyvpalmes šalininkai jau seniai kelia triukšmą ir pasakoja apie Indonezijoje bei kitose šalyse, kuriose auginamos ir kertamos palmės, gamtai daromą žalą bei nykstančias gyvūnų rūšis.
Tačiau mūsų gamtininkai neslepia, kad ūkininkų itin pamėgti rapsai neigiamai veikia Lietuvos gamtą.
„Tai yra monokultūra, auginama dideliuose plotuose, net šimtuose hektarų. Rapsai purškiami pesticidais ir insekticidais, todėl susiformuoja milžiniškos ekologinės dykumos – laukuose išnaikinami visi kiti augalai ir vabzdžiai. Sugriaunama ne tik paukščių buveinė – jie netenka ir savo įprasto maisto.
Tokio „biokuro“ rėmėjai neįskaičiuoja biologinės įvairovės naikinimo faktoriaus. O jo žala yra netgi didesnė, nei naftos ar apskritai iškastinio kuro, kuris tik sukelia klimato kaitos efektą. Rapsų atveju įtakos klimato kaitai irgi neišvengiama, bet dar naikinama ir bioįvairovė“, – teigė ornitologas Marius Karlonas.
