Nuo trečiadienio sieną leidžiama kirsti tik tiems, kurie per tris paras iki išvykimo bus gavę neigiamą testo rezultatą.
Tai sukelia nepatogumų ir abejonių, ar nenutiks taip, kad prie kai kurių maisto produktų, įvežamų iš ES, pripratę britai neliks tuščiomis?
Apie 30 proc. viso Jungtinėje Karalystėje suvartojamo maisto importuojama iš ES.
Iš užsienio britai įsiveža apie pusę šviežių daržovių, didžiąją dalį – vaisių. Nacionalinė žemdirbių sąjunga skaičiuoja, kad šalis importuoja 45 proc. suvartojamų daržovių. Importuojama 84 proc. vaisių. Daugiausia vaisių – 19 proc. viso importo – britams tiekia ispanai.
Tiek vaisius, tiek ir daržoves britai daugiausia įsiveža iš ES. Būtent čia ir slypi tikėtina problema.
Vasarą Jungtinė Karalystė gali išsiauginti didžiąją dalį produkcijos, tokios kaip salotos, avietės, braškės. Tačiau orams atvėsus šalis privesta kliautis importu.
Pavyzdžiui, sausį Jungtinė Karalystė iš ES įsiveža 90 proc. suvartojamų salotų, tačiau birželį britai patys užsiaugina 95 proc. reikiamų salotų.
Pagal tokią pat schemą šalis apsirūpina pomidorais: sausį Jungtinė Karalystė iš Bendrijos šalių perka 85 proc. pomidorų, o vasarą pati sugeba patenkinti 60 proc. poreikio.
Kopūstų ir žiedinių kopūstų sausį Jungtinė Karalystė 70 proc. poreikio išaugina pati. Birželį šie skaičiai pakyla iki 90 proc.
Maisto ir gėrimų federacija skaičiuoja, kad, atšalus orui, Jungtinė Karalystė importuoja apie pusę šalyje suvartojamų maisto produktų, rašo bbc.com.
Prekybininkai kol kas ramūs – britai maisto Kalėdoms nepristigs, tačiau nežinia, ar nuo kitos savaitės šviežių vaisių ir daržovių bus įmanoma rasti visų parduotuvių lentynose.
Kai kalbama apie šviežią maistą, efektyviausias būdas Jungtinei Karalystei gauti tokius produktus – atsigabenti juos sunkvežimiais-šaldytuvais.
Pavyzdžiui, į sunkvežimį maistas pakraunamas Ispanijos ūkyje. Mašina važiuoja į Kalė, čia jis keltu ar Eurotuneliu pasiekia Doverį. Ištuštinus sunkvežimį į jį pakraunami Jungtinėje Karalystėje pagaminti produktus, kurie išvežiojami po ES.
Tokiu atveju vairuotojas lieka sunkvežimyje, o būtent dėl to po pastarųjų dienų naujienų apie koronaviruso atmainą kyla problemų – Prancūzija nerimauja, kad į jos šalį gali atvykti naująją koronaviruso atmainą platinantys vairuotojai iš Jungtinės Karalystės.
Ne per seniausiai Jungtinė Karalystė sprendė panašią situaciją. 2018 m. dėl karščio šalis išaugino mažiau salotų nei įprastai. Tąsyk didžiuliai kiekiai „Iceberg“ salotų laivais atplukdytos iš Los Andželo (JAV). Tačiau tai – brangus kelias pakeisti įprastiems maisto šaltiniams.
Pati Jungtinė Karalystė pernai į ES eksportavo maisto ir gėrimų už 14,2 mlrd. svarų (15,57 mlrd. eurų), kai bendrai į visas pasaulio šalis eksporto vertė siekė 23,6 mlrd. svarų (25,89 mlrd. eurų).
Maisto ir gėrimų federacija nurodo, kad daugiausia britai eksportuoja viskio, lašišų, šokolado, sūrio ir džino.
Į Bendriją Jungtinė Karalystė taip pat išveža daug mėsos. Skaičiuojama, kad 82 proc. visos šalyje pagaminamos jautienos eksportuojama į ES. Jungtinė Karalystė į užsienį išgabena apie 30 proc. ėrienos – didžioji to dalis taip pat tenka ES.
Iš Bendrijos narių didžiausia Jungtinės Karalystės klientė – Airija. Per 2019 m. ji iš Jungtinės Karalystės įsigijo maisto ir gėrimų už 4 mlrd. svarų (4,38 mlrd. eurų). Beje, tai – 3,8 proc. mažiau nei buvo metais anksčiau.
Pernai Prancūzija iš britų pirko prekių už 2,3 mlrd. svarų (2,5 mlrd. eurų). Tai 3,5 proc. daugiau nei buvo pieš metus. Nyderlandai importavo prekių už 1,7 mlrd. svarų (1,86 mlrd. eurų), o tai buvo 5,2 proc. daugiau nei 2018-aisiais.
Jungtinė Karalystė atsidūrė pačios audros įkarštyje: Prancūzija uždarė sienas kroviniams, žiema reiškia, kad šalis labiau priklausoma nuo šviežio maisto tiekimo iš ES, gruodžio 31-ąją dėl „Brexit“ keisis prekybos taisyklės, prie viso to prisideda, kad koronavirusas pakeitė prekybos įpročius, o čia dar ir Kalėdos, kai prekių paklausa ir taip išauga.
Nepaisant šių aplinkybių, Jungtinėje Karalystėje veikiantys prekybos tinklai ramina pirkėjus: visko tikrai užteks, pasimokėme iš anksčiau šiais metais nuvilnijusios pandemijos sukeltos bangos, kai buvo šluote šluojamos parduotuvių lentynos.
Vis dėlto vienas tinklų, „Sainsbury's“, informavo bbc.com, kad nereikia atmesti, jog po kurio laiko parduotuvėse gali imti trūkti salotų, žiedinių kopūstų, brokolių, citrusinių vaisių – visko, kas tokiu metų laiku importuojama iš žemyninės Europos dalies.
