Didžiųjų miestų eglėms skirta per 200 tūkst. eurų, tačiau gyventojai jomis nesidžiaugs: kam reikėjo leisti pinigus Ž. Mauricas: pinigus buvo galima panaudoti tikslingiau

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų. Miestų puošybai atseikėta dar didesnė suma. Tačiau šventiniu laikotarpiu eglutės atitvertos ir prie jų negalima prieiti, o Naujųjų naktį dar bus ir užgesintos. Kam tuomet reikėjo leisti pinigus?

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
N.Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
N.Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ž.Mauricas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ž.Mauricas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>Andrius Pelakauskas ir Kristijonas Lučinskas nuotr.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>Andrius Pelakauskas ir Kristijonas Lučinskas nuotr.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>Andrius Pelakauskas ir Kristijonas Lučinskas nuotr.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>Andrius Pelakauskas ir Kristijonas Lučinskas nuotr.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>G.Šiupario.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>G.Šiupario.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>G.Šiupario.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>G.Šiupario.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>V.Sungailės nuotr.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir Šiaulių eglėms šiemet išleista daugiau nei 200 tūkst. eurų.<br>V.Sungailės nuotr.

Lrytas.lt

Dec 29, 2020, 3:30 PM, atnaujinta Dec 29, 2020, 3:39 PM

Miestų savivaldybės sako, kad net ir tokiu laikotarpiu reikia palaikyti šventinę nuotaiką. Ekonomistų nuomonės išsiskiria: vieni teigia, kad kalėdinė papuošyba pinigais neišmatuojama, nes tai vertinga emociškai, kiti tvirtina, kad pinigai, praktiškai, išmesti į balą ir didina deficitą bei skolas.

Vilnius Naujiesiems užges

Tikriausiai, kaip ir kasmet, brangiausiai Kalėdos ir Nauji metai atsieis Vilniui. Kalėdinei nuotaikai mieste puošybos elementais sukurti ir įvairiems šventiniams renginiams įvykdyti skirta 267 tūkst. eurų. Vien Kalėdų eglutei Katedros aikštėje nepagailėta 91 tūkst. eurų.

Jau nuspręsta, kad gruodžio 31 dieną ir naktį į sausio 1-ąją Vilniaus eglės Katedros ir Rotušės aikštėse bus išjungtos, eglės bus aptvertos, kaip ir kalėdiniu laikotarpiu. Naujamečių fejerverkų taip pat šiemet Vilniuje nebus, tai nutarta jau anksčiau ir nuostolių dėl to nepatirta.

„Analizavome, kokia situacija yra įprastais metais, tai sausio 1 d. žmonės kalėdinę eglę aplanko, bet tai dažniausiai būna šeimos su mažais vaikais. Tai yra tikrai tie žmonės, kurie saugumo reikalavimų laikosi. Todėl manome, kad sausio 1 d. Kalėdų eglės gali būti vėl įžiebtos“, – naujienų portalui lrytas.lt komentuoja Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Pasak jos, atsisakyti kalėdinių miesto puošmenų nesvarstyta. Net ir tokiu laikotarpiu būtina kurti žmonėms kalėdinę nuotaiką ir tai puikiai padeda padaryti – Kalėdų eglės ir miesto puošyba.

„Norisi šventinės, kalėdinės nuotaikos, tai manome, kad miesto papuošimas ir sukūrimas šventinės nuotaikos, jaukumo, šilumos yra geras dalykas, tai padarėme tikslingai. Aišku, tam tikrus ribojimus buvome įvedę tiek kalėdiniu laikotarpiu, tiek įvesime naujametę naktį.

Anksčiau daug žmonių ateidavo į Katedros aikštę pasigrožėti fejerverkais, tai kad nebūtų jokio stimulo ir noro ateiti į Katedros aikštę tą naktį, tam tikrų dalykų atsisakėme. Bet turime kalbėti ne tik apie fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Šiuo metu dienos trumpos, naktys ilgos – tamsusis periodas trunka ilgai. Todėl psichinė sveikata yra labai svarbi, tai visko atsisakymas ir užsidarymas namuose tikrai neatneštų naudos žmogui“, – aiškina E.Tamošiūnaitė.

Kaunas pramogaus – bus ir eglutė, ir fejerverkai

Tuo metu Kaunas Kalėdų eglutės papuošimų išjungti neketina, bet ribos patekimą į Rotušės aikštę tiek pėstiesiems, tiek automobiliams. Tai tęsis nuo gruodžio 31 d. 20 val. iki sausio 1 d. 8 val.

Tvarką prižiūrės ne tik Kauno policija, Viešosios tvarkos skyriaus ir samdyti privačios apsaugos bendrovės darbuotojai, tačiau situacija bus stebima ir vaizdo kameromis.

„Rotušės aikštė nuolat stebima vaizdo kameromis, todėl pastebėjus tankesnį žmonių susibūrimą, Kalėdų eglės apšvietimas ir kitos šventinės dekoracijos gali būti nedelsiant užgesintos. Kol kas to neprireikė ir viliamės, kad tokių veiksmų imtis neteks“, – praneša Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

Šiemet Kaunas pasitiks Naujuosius su beveik 78,4 tūkst. eurų išlaidomis Kalėdų eglutės papuošimams bei 75 tūkst. eurų Rotušės aikštės puošybai. Tiesa, kokia suma skirta fejerverkams, Kauno savivaldybė neatskleidžia. Taip pat neatskleidžia ir kokiose vietose fejerverkai bus leidžiami.

„Kaunas ribos žmonių patekimą į Rotušės aikštę ir atsisakys čia būdavusių tradicinių fejerverkų. Tačiau, skatinant žmones likti namuose ir vengti lankymosi viešosiose erdvėse, miestas ketina prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo šiandieninėmis sąlygomis ir pasirūpinti fejerverkais iš anksto neskelbiamose vietose arčiau gyvenamųjų mikrorajonų – tokių lokacijų gali būti iki dešimties“, – sako A.Augonė.

Klaipėda šviečia, kad nepultų į depresiją

Nors Klaipėdos eglutei, palyginti su kitais miestais, išleista kukli suma – apie 11 tūkst. eurų, – miesto puošybai atskeikėta riebiai – beveik 164 tūkst. eurų. Fejerverkai taip pat buvo planuoti, tačiau nuspręsta jų atsisakyti, kad žmonės nesibūriuotų Klaipėdos senamiestyje. Fejerverkams kiek daugiau nei 8 tūkst. eurų skirta suma liks miesto biudžete.

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko nuomone, Kalėdų eglutės ir miesto puošyba yra būtina, kad žmonių neužkluptų depresinės nuotaikos.

„Žmonės yra priversti būti namuose, riboti judėjimą. Pabandykime įsivaizduoti, kad net ir tais retais atvejais, kai trumpam dviese ar vienos šeimos nariui kažkur išėjus, visas miestas skendėtų tamsoje. Manau, tai dar labiau panardintų į emocinę duobę, kuri šiandien ir taip yra pakankamai gili.

Žmonių dvasinė būsena, emocinis nusiteikimas, kuriam kaip tik daug įtakos turi šviesa ir gražūs vaizdai, neturėtų būti eliminuoti. Aš už tai, kad ir mažiau, kad ir trumpiau, tačiau nepanirkime į tamsą, kuri turi įtakos depresinei būsenai, o ypač šiuo laikotarpiu. Šviesa simbolizuoja optimizmą ir viltį, tad aš asmeniškai to neatsisakyčiau“, – kodėl nutarta neatsisakyti kalėdinių puošmenų, naujienų portalui lrytas.lt komentuoja V.Grubliauskas.

Tačiau Naujų metų naktį ir Klaipėdoje užges Kalėdų eglutė bei visi Teatro ir Atgimimo aikštėse esantys papuošimai.

Siekiant užtrikrinti maksimalų saugumą, Naujųjų išvakarėse net bus visiškai apribotas patekimas į Teatro aikštę ir pėstiesiems, ir automobiliams. Ribojimai truks nuo gruodžio 31 dienos 17 val. iki sausio 1 dienos 8 val.

Šiauliai puošė, nes visi puošė

Šiemet Kalėdų eglutė Šiauliuose kainavo 23 tūkst. eurų. Visos kalėdinio laikotarpio išlaidos su įvairiomis veiklomis bei papuošimais siekia 58 tūkst. eurų. Fejerverkų šiemet Šiauliuose taip pat nebus. Planuota jiems skirti 3,6 tūkst. eurų, tačiau pirkimo sutartis nutraukta.

Šiaulių savivaldybės astovai, paklausti, kodėl esant tokiai pandeminei situacijai, vis dėlto buvo nuspresta miestą puošti, atsakė: „O tai jūs turite pavyzdžių, kad kažkuris miestelis nepuošė Kalėdų eglutės? Kaip galima atsakyti iš anksto? Ko gero, nė vienas neturėjome jokių orakulų, kurie galėjo nuspėti visą situaciją.“

Kalėdoms ir Naujiesiems Šiauliai pradėjo ruoštis dar vasarą ir šiuo metu džiaugiamasi, kad Kalėdų eglutė gali puošti visą miestą, tačiau ar ji Naujųjų išvakarėse bus išjungta – dar svarstoma.

Tuo metu Eglė Morkūnė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja, atskleidė, jog kalėdinės Panevėžio eglutės pastatymas ir puošyba kainavo 47 tūkst. 190 eurų. Laisvės aikštės ir centrinių miesto gatvių puošyba kainavo 52 tūkst. 30 eurų.

„Pasitinkant Naujuosius nebus organizuojamas fejerverkų šou, gyventojai taipogi raginami saugiai likti namuose ir atsisakyti visų nebūtinų išėjimų, judėjimo mieste.

Centrinės miesto eglės Panevėžyje Naujųjų išvakarėse išjungti neplanuojama, kadangi ji bus pilnai aptverta, aplink budės privačios apsaugos įmonės, policijos pareigūnai bei Savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai. Pasikeitus situacijai ar savivaldybei gavus nurodymus, šis sprendimas gali keistis“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo E.Morkūnė.

N. Mačiulis: kas galėjo žinoti

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad planuojant šventinių laikotarpių biudžetą esą dar niekas nežinojo, kad gruodžio mėnesį pandemija Lietuvoje pakils į tokias aukštumas, kada reikės netgi riboti gyventojų patekimą prie kalėdinių eglučių.

„Tai yra tokie pinigai, kurie leidžia bendruomenei, visuomenei pasidžiaugti šventiniu laikotarpiu. Šie metai yra išskirtiniai ir, turbūt, juos buvo galima suplanuoti kitaip, bet kai buvo planuojami biudžetai, kai buvo užsakomi eglių papuošimai, niekas nežinojo, kaip atrodys šių metų gruodis.

Vasarą, dar rugsėjo mėnesį atrodė, kad situacija yra gerėjanti ir nebus tokia dramatiška. Tai turbūt ką nors atsekti ir kritikuoti dėl to nelabai reikėtų“, – naujienų portalui lrytas.lt komentuoja N.Mačiulis.

Jis sako, kad šventiniai papuošimai nėra ta investicija, kada būtų galima paskaičiuoti investicinę grąžą bei įvertinti, ar savivaldybėms derėjo išleisti tam pinigus, ar ne. Galima tik matyti naudą – suteiktą džiaugsmą – gyventojams.

Visgi Kauno pasirinkimas fejerverkų neatsisakyti ir juos leisti dešimtyje miesto vietų N.Mačiuliui atrodo ne itin tinkamas sprendimas.

„Jei gyventojai galėtų stebėti tuos fejerverkus pro savo namų langus, balkonus, tai lyg ir prasminga investicija, kai būdamas namie gali pasidžiaugti šventiniu laikotarpiu, Naujų metų švente.

Tačiau, jei tie fejerverkai sutrauks minias gyventojų į lauką, tai dar labiau gali pabloginti pandeminę situaciją. Tai šios išlaidos labiau kontraversiškos ir turbūt nereikėtų sukurti papildomų prielaidų būriuotis kažkuriose miesto vietose, kad galėtų padidėti viruso plitimo tikimybė“, – sako ekonomistas.

Fejerverkai – tik paukščiams gąsdinti

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas turi kategoriškesnę nuomonę.

„Yra raginimai nesibūriuoti, vengti kontaktų, masinių susibūrimo vietų, likti namuose, bet yra puošiamas miestas. Prasmės papuošimuose nėra labai daug ir tai rodo didelę viešojo sektoriaus inerciją, nes nemaža dalis tų puošybos elementų buvo suplanuoti jau anksčiau.

Netgi matant prastėjančią situaciją, nebuvo ryžtąsi kažkaip pakeisti sprendimus. Nereikia taip griežtai sakyti, kad pinigus išmetėme į balą, bet labai arti to“, – mintį dėsto Ž.Mauricas.

Anot jo, dabar šie šventiniam laikotarpiui skirti pinigai nėra skaičiuojami, tačiau ateis metas, kada viskas bus sumuojama. Ekonomisto teigimu, kiekvienos išlaidos prisideda prie deficito ir skolų augimo, o ir šiuo metu tuos pinigus buvo galima panaudoti tikslingiau.

„Tie papuošimai, gražiausių eglučių rinkimai atrodo ne vietoje. Žmonės kaip ir skatinami eiti į tas vietas, būriuotis, tokie dviprasmiški signalai siunčiami visuomenei. Tada žmogus nebežino, kaip jam elgtis, ar jam, iš tikrųjų, reikia izoliuotis ir niekur neiti, ar visgi čia yra kvietimas išeiti į miestą. Tokie pasišvaistymai pinigų į kairę ir dešinę gali turėti poveikį ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako Ž.Mauricas.

Visgi, jis pripažįsta, kad iš anksto numatyti situaciją sudėtinga, o jeigu savivaldybės būtų miestų nepuošusios ir pandemijos situacija pagerėjusi, kiltų visuomenės pasipiktinimai, kodėl gi nėra papuošimų.

Tačiau Ž.Mauricas į Kaune planuojamus leisti fejerverkus žvelgia kritiškai.

„Tie fejerverkai tik paukščius išgąsdina. Stresas jiems didžiulis. Asmeniškai, vertinčiau tokius dalykus kaip Rytų kultūros atgyvenas. Fejerverkas labai trumpalaikis. Išleidžiame pinigus į orą, kai turime tikrai labai daug neišspręstų iššūkių, nesutvarkytų erdvių.

Galėtų būti dedamas didesnis akcentas į miesto infrastruktūros gerinimą, ypač jaunimo užimtumą. Reikia investuoti į sporto aikštynus, erdves, kur žmonės galėtų praleisti laisvalaikį. Investuoti į tai, kad mieste būtų gera gyventi. Po pandemijos, manau, tai taps vis svarbesniu aspektu“, – savo nuomonę išsako Ž.Mauricas.

Ekonomistas labiau linkęs palaikyti investicijas į daiktus, objektus ar projektus, atnešančius ilgalaikę naudą. Tačiau jis prižažįsta – jeigu kalėdiniai papuošimai ir naujametiniai fejerverkai žmonėms kelia džiaugsmą ir žmonės to nori, į tai investuoti vertinga.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.