G.Landsbergis teigia negalintis atsakyti, ar galimas poveikis sanatorijai vertintas prieš priimant sprendimą dėl sankcijų.
Pasak jo, šiuo metu prastovų keliems šimtams sanatorijos darbuotojų nėra įmanoma mokėti, todėl į procesą svarstoma įtraukti Užimtumo tarnybą. Iš viso sanatorijoje dirba 393 žmonės, apie 350 jų – Lietuvos piliečiai.
– Ar derinant ES sankcijas Lietuvos Vyriausybė, diplomatinė tarnyba buvo įvertinusi perspektyvą, kad bus įšaldytos šios sanatorijos sąskaitos?
– Aš manau, kad priimant bet kokias sankcijas, ypač nukreiptas prieš juridinius asmenis, yra turima galvoje, kad sąskaitos bus įšaldomos ir tai turės pasekmių.
– Bet mano konkretus klausimas – ar priimant sankcijas buvo žinoma, kad bus įšaldytos „Belorus“ sanatorijos, kur dirba 350 lietuvių, sąskaitos?
– Konkrečiai negaliu atsakyti, ar buvo šis klausimas būtent dėl sanatorijos nagrinėjamas, nes į sankcijų aprašą buvo įtraukta Baltarusijos prezidento administracija.
– Ar prieš priimant sprendimą dėl sankcijų Lietuvai reikėjo įvertinti tai, kad 350 piliečių gali netekti pajamų?
– Visų pirma turime sau atsakyti – jeigu Lietuva gina demokratinius procesus už demokratiją kovojančiose tautose, tai ir vienas iš palaikymo instrumentų yra sankcijos, jos turės pasekmių, tą reikia įsivertinti, be abejonės, numatyti galimus galbūt ir pagalbos mechanizmus. Bet reikia suprasti, už ką yra kova.
Konkrečiai šiuo atveju aiškėja, kad dalis pajamų, kurias gaudavo šios sanatorijos darbuotojai, buvo skiriama iš Lietuvos Vyriausybės. Klausimas, ar be Vyriausybės paramos apskritai ta sanatorija būtų gyvavusi. Kyla daug klausimų, ką darė prieš tai buvusi Vyriausybė, remdama jau vykstant protestams tokius objektus. Dabar apie tai ir kalbama, kad galbūt yra būdų tiems žmonėms padėti neskiriant tų pinigų sanatorijai, priklausančiai A.Lukašenkos administracijai, o padedant jiems per mūsų valstybės turimas struktūras.
– Kokia Lietuvos valstybės parama buvo skirta „Belorus“ sanatorijai?
– Mano žiniomis, prastovos, susijusios su epidemine situacija.
– Koks gali būti kitas pagalbos mechanizmas, kad prastovos neitų per šią viešąją įstaigą?
– Prastovos kaip instrumentas negali eiti niekaip kitaip kaip per įdarbinančią įstaigą. Pagalbą žmonės galėtų gauti per Užimtumo tarnybą, sakykime. Dabar drauge su kitomis ministerijomis ieškome galimybių pagelbėti žmonėms, kad tie pinigai nebūtų atiduodami sankcionuotai įstaigai.
– Svarstomas variantas, kad nebūtų mokamos įprastinės prastovos, bet būtų mokami pinigai kitu būdu per Užimtumo tarnybą?
– Tai tik mano svarstymas, kol kas nėra jokie sprendimai priimti, reikia kalbėtis su žmonėmis, į procesą yra įsitraukusių daugiau valstybinių institucijų. Šiandien mechanizmas, kuris veikia nuo kovo mėnesio, nebetenka prasmės, nes sąskaitos yra įšaldytos. Vadinasi, mums reikia ieškoti kito būdo, kaip galima laikinai tiems žmonėms padėti tol, kol jie ras galimybę įsidarbinti kitoje įstaigoje.
– Ar nebuvo klaida, kad pagalbos mechanizmas nebuvo numatytas prieš priimant sankcijas?
– Negaliu atsakyti. Manau, tai yra naujas procesas, vykstantis Lietuvoje. Mes, berods, tokio pobūdžio sankcijų anksčiau nesame turėję. Antra, ko gero, tokių ir objektų yra labai ribotas kiekis.
Vadovas prašo leisti sumokėti atlyginimus
Sanatorijos „Belorus“ Druskininkuose vadovas prašo Lietuvos valdžios sudaryti galimybes sumokėti atlyginimus darbuotojams, nes šiuo metu to negali padaryti dėl įšaldytos sąskaitos.
Ilja Epifanovas naujienų agentūrai BNS sakė, kad kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas iškart po banko sprendimo įšaldyti viešosios įstaigos sąskaitas.
„Iš Lietuvos pusės kol kas nesulaukėme nieko – nei laiškų, nei pagalbos. Kreipėmės praėjusios savaitės pradžioje į visas instancijas, prašome, kad mums leistų, svarbiausia, išmokėti žmonėms atlyginimus. Prašome, kad mums tai leistų, pinigų mes turime sąskaitoje. Kreipėmės asmeniškai į užsienio reikalų ministrą poną Lansbergį, į Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininką poną Pavilionį, į Vidaus reikalų ministeriją, į centrinį banką“, – antradienį teigė sanatorijos vadovas.
Anot jo, įprastai atlyginimai darbuotojams mokami iki mėnesio 4 dienos, o už gruodį – dar prieš Naujuosius. Jis tikisi, kad šįkart už darbą gruodį pavyks sumokėti sausio pradžioje. I.Epifanovo teigimu, viešoji įstaiga turi tris sąskaitas, visos jos – banke „Swedbank“.
Šis bankas įšaldė sanatorijos sąskaitas, motyvuodamas ES įvestomis sankcijomis. Pasak I.Epifanovo, šiuo metu jokių operacijų, įskaitant ir pervedimus už darbuotojų prastovas, sanatorija atlikti negali.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad sanatorija iki sąskaitų įšaldymo aktyviai naudojosi galimybę skelbti prastovas. I.Epifanovo teigimu, iš 392 darbuotojų gruodį prastovose buvo apie 350. Įdarbinimo tarnybos duomenimis, įstaiga mechanizmu naudojosi nuo kovo, paskutiniais, spalio mėnesio duomenimis, prastovose buvo 266 darbuotojai, įstaigai tuomet išmokėta 123 tūkst. eurų subsidijų.
I.Epifanovas taip pat patikino, kad įstaiga negauna paramos ir iš Baltarusijos.
„Iš Baltarusijos pusės – kokia gali būti parama? Finansinė? Kam? Mes visiškai finansiškai savarankiška įstaiga, mums pakanka pinigų mūsų darbui, mes jį atliekame gerai, mokame visus mokesčius. Kam mums pinigai iš Baltarusijos?“, – tvirtino jis.
Įstaigos vadovas tvirtino kol kas negalvojantis apie galimus atleidimus ir sakė norintis išsaugoti personalą.
„O kokie bus scenarijai – priklausys ne nuo mūsų, nes mes padarysime viską, kad išsaugotumėme sanatoriją ir kolektyvą“, – kalbėjo I.Epifanovas.
„Swedbank“ bankas sanatorijos sąskaitas šį mėnesį įšaldė dėl ES įvestų sankcijų Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai – ši valdyba yra sanatorijos dalininkė.
