Pirmieji eurai iš bankomato
„Kai iš bankomato ėmiau eurą, jaučiausi labai teigiamai, su labai teigiamomis emocijomis“, – prisiminimais su naujienų portalu lrytas.lt dalijasi buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Naktį iš 2014 m. į 2015 m., dešimt minučių po vidurnakčio, A.Butkevičius pirmasis iš bankomato Vilniuje išsiėmė 10 eurų. Tai buvo simbolinė ceremonija, pažymėjusi, kad Lietuva 2015 m. sausio 1 d. įstojo į euro zoną ir tuo metu tapo 19-ąja jos nare.
„Iki to laiko padaryti didžiuliai darbai. Buvo tam tikra rizika, jeigu neįgyvendintume visų keliamų Europos centrinio banko (ECB) reikalavimų, jeigu nesuvaldytume fiskalinės politikos mūsų šalyje, pasekmės būtų neigiamos, būčiau likęs kaltininku, būtų visa Lietuva apie tai kalbėjusi“, – pasakoja A.Butkevičius.
Jo teigimu, Lietuvai euro labai reikėjo, nes Baltijos šalys laikomos viena rinka, o Lietuva liko vienintelė, neįsivedusi euro.
„Savaime suprantama, investicijos būtų daugiau nukreiptos į Latviją, o estai visada buvo investicijų lyderiai“, – sako A.Butkevičius.
Euras atvėrė užsienio investicijas
Pasak A.Butkevičiaus, atsisveikinimas su litu Lietuvai išėjo į naudą. Kaip pirmąjį privalumą jis išskiria keliavimą ir tai, kad daugelyje šalių valiutos keisti nebereikia.
„Tiek daugelis įmonių, tiek žmonės, kurie keliauja į užsienį, suprato, kad jiems nebereikia atlikti papildomų finansinių operacijų, keičiant litus į eurus, ir nebėra papildomų išlaidų toms finansinėms operacijoms atlikti“, – sako jis.
Buvęs premjeras akcentuoja ir atsivėrusias užsienio investicijas.
„Likus pusei metų ar maždaug aštuoniems mėnesiams iki įvedant eurą, užsieniečiai buvo sustabdę investicijas į Lietuvą. Ypač amerikiečiai kalbėjo, kad jeigu įsivesite eurą, ir toliau investuosime, esame pasiruošę. Tą patį kalbėjo ir kitų šalių investuotojai, tad užsienio investicijų pritraukimas – didžiulis pliusas“, – komentuoja A.Butkevičius.
Jam pritaria ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ir ekonomistas Marius Dubnikovas. Jis sako, kad anksčiau valiutos konvertacijos per metus atsieidavo apie 100 mln. litų. Dabar tokių išlaidų tiesiog nebeliko.
„Teigti, kad pelnai padidėjo dėl euro įvedimo yra sunku, bet, iš tikrųjų, mums plačiau atsivėrė rinkos, valiutos aptarnavimo išlaidos sumažėjo, tai, galima sakyti, kad padidėjo galimybės uždirbti pinigų“, – naujienų portalui lrytas.lt teigia M.Dubnikovas.
Jis išskiria ir dar vieną privalumą, aktualų verslams.
„Tai, kad mes turime eurą, galime atsiskaitinėti eurais, galime priimti eurus, be abejo, padidino pasitikėjimą mūsų verslu užsienio rinkose ir tapome priimtinesne šalimi, kurioje cirkuliuoja visuotinai pripažinta valiuta. Dėl to verslas tikrai išlošė“, – aiškina M.Dubnikovas.
Dėl didesnių kainų euras nekaltas
A.Butkevičiaus teigimu, prekių ir paslaugų kainos po euro įvedimo kilo, tačiau dėl to kaltas ne pats euras.
„2015 m. buvo susitarimas su prekybos įmonių vadovais, kad kainos tikrai nedidės, jie to susitarimo laikėsi. 2016 m. kainos, aišku, pradėjo stipriai didėti, galima pasakyti, tai buvo kai kurių prekybos įmonių noras kuo greičiau pasipelnyti“, – sako jis.
Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka taip pat pripažįsta, kad euro įvedimu galėjo būti pasinaudota.
„Kai buvo įvedamas euras, tikėtasi, kad kainos augs. Dalis pardavėjų galėjo tuo pasinaudoti ir padidinti kainas, nebijodami konkurencijos, nes visi laukė, kada kainos didės, visi ir padidino“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakoja R.Lazutka.
Vis dėlto, jis akcentuoja, kad euras padarė tik trumpalaikį poveikį kainų kilimui, nes ilgalaikėje perspektyvoje išlieka amžinas principas – kiekvienas pardavėjas nori parduoti prekę kuo brangiau, o pirkėjas nusipirkti – kuo pigiau. Šiuo principu ir balansuojama nustatant kainas.
Be to, pasak R.Lazutkos, prekių kainas pakoregavo Lietuvos integravimąsis į pasaulines rinkas.
„Prekes – baldus, trąšas – gali vežioti. Jos parduodamos Vakarų šalyse – Vokietijoje, Anglijoje. Kadangi ten baldų kainos aukštesnės, tai ir lietuviai gamintojai gali parduoti brangiau negu Lietuvoje, aišku, gali kainas pakelti ir čia. Tai daro pokytį prekių kainoms.
O paslaugų juk neišveši. Jei esi kirpėjas, negali kainos labai padidinti, todėl, kad lietuvis pas tave neis, o vokiečio nepašukuosi, nes jo čia nėra“, – apie tai, kodėl prekių ir paslaugų kainų kilimas skiriasi, aiškina R.Lazutka.
Jis pabrėžia, kad prekių ir paslaugų kainos kilo visada: ir 1995-aisiais, ir 2000-aisiais, ir 2005 m. Todėl euras tiesioginio didelio poveikio kainų kilimui negalėjo turėti.
Eurostato duomenimis, perėjimas prie euro Lietuvoje 2015 m. sausį infliaciją padidino vos 0,04–0,11 proc. Lietuvos banko vertinimu, per tuos metus apie 0,5 proc. padidėjusią infliaciją galėjo lemti net ir teigiamas euro poveikis Lietuvos ekonomikai. Ekonomika auga sparčiau tada, kai sparčiau auga gyventojų atlyginimai, tada didėja ir paslaugų kainos.
M.Dubnikovas tam pritaria.
„Paslaugų kainos išaugo, bet jos išaugo ne dėl to, kad įsivedėme eurą, o dėl to, kad mūsų ekonomika kaip greitaeigis veislinis žirgas nušuoliavo labai stipriai į priekį.
Natūralu – ekonomikai augant, kainos didėja. Kuo geriau gyvensime, tuo paslaugų kainos, kur yra žmogaus rankų indėlis, tik didės. Ir didės dar greičiau negu, galbūt, didėjo iki šiol. Šiuo atveju euro kaltinti tikrai negalima“, – aiškina M.Dubnikovas.
Labiausiai brango restoranai ir alkoholis
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Linas Jurkšas teigia, kad prekių ir paslaugų kainos kito nevienodai.
Labiausiai išaugo su darbo užmokesčio kaita ir vidaus paklausa glaudžiai susijusių paslaugų sektoriaus kainos. Čia priskiriami restoranai ir viešbučiai, kurių kainos išaugo beveik 35 proc., taip pat ir švietimo (išaugo 25 proc.) bei sveikatos (išaugo 19,3 proc.) paslaugos.
Nemažai pabrango ir akcizais apmokestinamos prekės – alkoholinių gėrimų ir tabako kainos šoktelėjo net 30 proc.
Tuo metu maisto prekių kainų augimas buvo kiek nuosaikesnis. Duonos, mėsos ir pieno produktų kainos per šešerius metus vidutiniškai pakilo 10 proc. L.Jurkšas sako, kad būta ir pavienių „išsišokimų“, pavyzdžiui, sviesto ir jogurto kainos išaugo kiek smarkiau.
Ne viskas brango. Lietuvoje esama ir paslaugų, kurių kainos per šešerius metus šiek tiek sumažėjo.
„Dėl tarptautiniu mastu pigusių energetinių išteklių, transporto paslaugų kainos sumažėjo. Ryšių ir komunalinių paslaugų kainos taip pat vidutiniškai šiek tiek sumenko, nepaisant šiuose sektoriuose augusio darbo užmokesčio“, – naujienų portalui lrytas.lt komentuoja L.Jurkšas.
Mažiausiai kainų pokyčio paliestos prekės liko apranga ir avalynė.
Padidėjo atlyginimai – „išlošė“ visi?
L.Jurkšas atkreipia dėmesį, kad, nors prekių kainos per visą euro laikotarpį išaugo beveik 10 proc., atlyginimų augimas buvo netgi 7 kartus spartesnis.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad dar 2014 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis neto (atskaičius mokesčius) atlyginimas Lietuvoje sudarė apie 541 eurą. Šių metų atitinkamą ketvirtį vidutinis atlyginimas padidėjo net 70 proc. ir jau siekia 928 eurus.
M.Dubnikovas atlyginimo didėjimui randa priežastį.
„Atlyginimus konvertavus į eurą ir, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, žmonės pamatė, kad jų atlyginimai nėra tokie įspūdingi. Verslo darbuotojams tai davė paskatą reikalauti didesnių altyginimų ir tai paskatino patį atlyginimų augimą.
Iš vienos pusės, taip, – padidėjo verslo sąnaudų eilutė, iš kitos pusės – padidėjus atlyginimams ir vartotojai tapo lengviau leidžiantys pinigus“, – sako M.Dubnikovas.
Nors auga ir minimalioji mėnesinė alga bei pensijos, A.Butkevičiaus nuomone, vis tiek šios situacijos didžiausiomis aukomis tapo būtent senjorai.
„Lietuvoje labiausiai nukentėjo pensininkai – ne dėl to, kad buvo įvestas euras, bet dėl to, kad Lietuvoje pensijos buvo gana mažos, palyginti su kitomis valstybėmis, ir atlyginimai viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų taip sparčiai nekilo, kaip tuo metu kilo kai kurios prekių ir paslaugų kainos. Čia yra pagrindinė problema“, – teigia A.Butkevičius.
Vis dėlto Lietuvos banko ekonomistas L.Jurkšas turi kitokią nuomonę – labiausiai „išlošė“ paskolas turintys gyventojai, įmonės bei į eksportą orientuoti sektoriai. Naudą patyrė ir kiti, tarp jų – ir pensininkai.
„Paskolas turintys namų ūkiai ir įmonės galėjo džiaugtis sutaupymais dėl mažėjusių skolinimo palūkanų normų. Į euro zoną eksportuojančios įmonės pajuto naudą dėl išnykusių valiutos keitimo sąnaudų.
Laimėjo ir likusi visuomenės dalis dėl sparčiau augusios ekonomikos ir vyriausybės sutaupymų, kuriuos pastaroji galėjo skirti visuomenės gerovei didinti, pavyzdžiui, sparčiau keliant pensijas ar minimalią mėnesinę algą“, – sako L.Jurkšas.
Prarastas valiutos valdymas
Kol Lietuva turėjo vietinę valiutą – litą, tol ją galėjo valdyti pati. Šiuo metu Lietuvoje euras ir jį valdo Europos centrinis bankas.
„Pavyzdžiui, šveicarai turi savo valiutą, jie spausdina pinigus ir kemša juos į probleminius sektorius, kad išgyventų krizę. Jie patys tai sprendžia. Mes jau papildomai eurų atsispausdinti negalime, tai daro tik ECB, jis sprendžia visos Europos pinigų politiką“, – aiškina M.Dubnikovas.
Visgi, jis to nelaiko trūkumu, netgi vadina privalumu.
„Mes netekome vieno sverto – pinigų politikos. Mūsų centrinis bankas to daryti negali. Bet mes dabar turime tokias žemas palūkanas. Jeigu spausdintume litus, turbūt palūkanos pas mus būtų dar aukštesnės. Tai šitoje vietoje minusas, kad praradome vieną iš kontrolės taškų, kur patys galėtume spręsti. Tačiau ar mums to reikia?
Dabar mes išlošiame tikriausiai daugiau, nes ECB politika yra nukreipta į problemines šalis, tai yra Italija, Ispanija, Prancūzija, ir įliejama labai daug pinigų, kad tas dideles ekonomikas išgelbėtų.
Mes gauname tos politikos rezultatus ir, tikriausiai, gauname daugiau pinigų negu norėtume, negu galėtume tikėtis. Tai čia tas minusas kaip ir yra, bet būnant maža ekonomika Europos Sąjungoje, tai vis tik yra privalumas“, – pasakoja M.Dubnikovas.
R.Lazutka taip pat randa priežastį, kodėl Lietuvai turėti eurą yra naudingiau negu litą.
„Yra šalių, kurios turi savo valiutą: tai Danija, Švedija, D.Britanija. Jų ekonomikos stiprios, apsieina be euro. Ir yra šalys, kurios turi savo valiutą, bet yra silpnos, pavyzdžiui, Rusija, Ukraina.
Mes irgi galėjome turėti litą, bet turint savo valiutą reikia ją valdyti. Mūsų centrinis bankas turėtų būti nepriklausomas nuo politikų, nuo valdžios, Vyriausybės, bet ne visose šalyse tai pajėgiama padaryti. Todėl Lietuvai geriau euras, nes euras geriau valdomas ECB negu būtų valdomas mūsų valdžios“, – sako R.Lazutka.
Kaip euras gelbėja per pandemiją?
R.Lazutkos nuomone, nėra didelio skirtumo, ar šalis turi vietinę valiutą, ar eurą. Šiuo metu dauguma tiek euro zonos, tiek savo valiutas turinčių šalių, pavyzdžiui, Lenkija ir Danija, skolinasi pinigus žemomis palūkanomis. Tad valiuta šios pandemijos ir krizės akivaizdoje nei stipriai padeda, nei pakiša koją.
Tačiau A.Butkevičius turi kitokią nuomonę: jeigu šiuo pandemijos laikotarpiu Lietuva turėtų litą, o ne eurą, situacija būtų prastesnė.
„Jeigu mes dabar turėtumėme litą, dabar skolintumėmės ne su neigiamomis palūkanomis ar 0,16 proc., bet skolintumėmės, aš manau, su 4 ar 5 proc.“ – sako A.Butkevičius.
Jo teigimu, jeigu dabar vis dar būtų litas, reikėtų diskutuoti ar viskas neperaugtų į finansinę – valiutos krizę.
Pasak M.Dubnikovo, šiuo metu Lietuva jaučiasi komfortabiliai, nes gali skolintis pinigų labai pigiai – už nulines ar net neigiamas palūkanas. To nebuvo 2008–2009 m.
„Šiuo atveju, iš tikrųjų, euras mums tarnauja dviem aspektais. Vienas aspektas – skolinamės pigiai. Galime pasižvalgyti į tuos pačius lenkus, su kuriais lyginamės. Jie turi zlotą ir skolinasi virš procento dėl to, kad turi savo unikalią valiutą.
Antras aspektas – mes galime šios krizės apvaizdoje nedidinti mokesčių. Jeigu turėtume litą, tektų verštis diržus, kaip buvo 2009 m., ir didinti mokesčius. Šiai dienai mes gebame tuos pinigų stygius finansuoti skolintais pinigais iš ECB“, – situaciją komentuoja M.Dubnikovas.
Ekonomistas L.Jurkšas atkreipia dėmesį ir į nedidelį Lietuvos ekonomikos nuosmūkį – už tai dėkoti galima eurui.
„Eurosistemos skatinamoji pinigų politika Lietuvos ekonomiką teigiamai veikia daugiausia per eksporto sektorių, o euro įvedimas šį poveikį sustiprino.
Kaip matome iš ekonominių duomenų, Lietuvos eksporto sektorius buvo gana atsparus pandemijos sukeltos krizės akivaizdoje. Tai padėjo mūsų šalies ekonomikai patirti vieną mažiausių ekonomikos nuosmukių iš visų Europos valstybių“, – aiškina L.Jurkšas.
Litai nepamiršti – vis dar keičiami į eurus
Per šių metų tris ketvirčius Lietuvos banko kasose atlikta beveik 6 tūkst. keitimo operacijų. Iš viso 2020-aisiais iškeista 6,1 mln. litų.
Pasirodo, lietuvių stalčiuose ir kišenėse užsilikusi ne viena kita smulki litų kupiūra. Dažniausiai vienos litų keitimo operacijos metu vidutiniškai iškeičiama apie 1 tūkst. litų.
Šiuo metu dar neiškeisti virš 400 mln. litų, tačiau jų susigrąžinti nebesiviliama.
„Nesitikima, kad visi litai bus grąžinti į Lietuvos banką, nes, per daugiau kaip 20 pinigų naudojimo metų, dalis jų sunaikinta, dalis paslėpta ir tos vietos pamirštos. Kiti litai yra išvežti į užsienį arba juos atminimui pasiliko žmonės“, – sako Edita Lisinskaitė, Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė.
